graikijos bankrotas

Artėjantys pakartotiniai Parlamento rinkimai Graikijoje ir vėl atnaujino kalbas apie galimą šalies bankrotą ir išstojimą iš euro zonos. Ekonomistai prognozuoja, kad net ištikus šiam scenarijui Lietuvos ekonomikos variklis – eksportas skaudžių pasekmių nepajustų. Viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių – Vokietija, į kurią eksportuojame 12 proc. produkcijos, yra pagrindinė Graikijos skolintoja. Pastarosios bankroto atveju Vokietijos bankų skolinti milijonai būtų prarasti.

Nebuvo jokio oficialaus pranešimo. Jokios sąlygos nebuvo patvirtintos. Tačiau Graikijos bankų sistemą remia apie 100 mlrd. eurų vertės šalies centrinio banko teikiama likvidumo avarinė parama, kurią slapta patvirtino Europos centrinis bankas (ECB), rašo „Financial Times“. Jei Graikija paliks euro zoną, to staigi priežastis gali būti ECB sprendimas nutraukti finansavimą. Platus „avarinės likvidumo paramos“ (angl.

Euro zonos ekonomika 2012 metais susitrauks 0,3 proc. ir šiek tiek paaugs 2013 metais. Viso pasaulio ekonomika abejais metais paaugs po 3,1 proc., sako „Swedbank“ analitikai. Dabartinę Europos Sąjungos (ES)  šalių ekonomikos situaciją „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis palygino su alpinistais, kopiančiais į kalną. Vienas neatsargus bet kurio alpinisto žingsnis sukeltų pavojų visiems, kopiantiems iš paskos. „Yra 40 proc.

Praėjusieji metai nepateisino investuotojų lūkesčių. Finansų rinkų dalyviams jie buvo blogesni nei tikėtasi.  Sėkmingiausios investicijos 2011 metais  buvo auksas (jo kainos kilo 10,1 proc.) ir nafta (fiksuotas 8,2 proc. augimas). Labiausiai krito Suomijos (28 proc.) ir Japonijos (18,9 proc.) akcijos. Neutralūs  rezultatai buvo fiksuojami  JAV akcijų rinkoje bei Europos aukšto pajamingumo obligacijų klasėje.

ES lyderiai pritarė trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims: nurašyti 50 proc. Graikijos skolų, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc., Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų. Tokia ES lyderių ketvirtadienį paryčiais priimto euro krizės gelbėjimo plano esmė.

Trečiadienį Europos akcijų rinka prekybos pradžioje auga, nes investuotojai aktyviai superka smarkiai atpigusias akcijas. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ padidėjo 2,14 proc., iki 906,80 punkto. Didžiosios Britanijos indeksas FTSE 100 padidėjo 2,36 proc., iki 5061,27 punkto. Vokietijos indeksas DAX pakilo 2,41 proc., iki 5342,67 punkto, Prancūzijos CAC 40 padidėjo 2,74 proc., iki 2928,78 punkto. Tačiau akcijų rinkos augimą apribojo vis didėjanti Graikijos bankroto tikimybė.

Graikijos, Prancūzijos ir Vokietijos šalių lyderiai teigia, kad Graikija yra būtina euro zonos dalis, informuoja BBC. Tokie komentarai paskelbti po Prancūzijos prezidentoNicolas Sarkozy, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Graikijos premjero George Papandreou telefoninio pokalbio. G. Papandrėjus pakartojo, kad šalis yra pasiryžusi įgyvendinti visas taupymo priemones, dėl kurių susitarė mainais už paskolą.