georgijus malenkovas

Lavrentijus Berija mums daugiausia žinomas kaip nekaltų žmonių budelis ir moterų prievartautojas. Tačiau kaip tik jis susilpnino Lietuvos rusinimą. Katynės tragedija Praėjusį rašinį baigėme pasakojimu apie tai, kaip į valdžią atėjo L. Berija. Jis greitai išsikovojo Josifo Stalino pasitikėjimą ir 1941 metais buvo paskirtas Liaudies komisarų tarybos (taip tuo laiku buvo vadinama ministrų taryba) pirmininko pavaduotoju.

Prieš 20 metų mirė 13-a metų Lietuvą valdęs LKP pirmasis sekretorius Petras Griškevičius. Jo erą primena savaitraštis „Veidas“. Vėlyvas 1987-ųjų ruduo. Antrieji Michailo Gorbačiovo paskelbtos pertvarkos metai. Rusijoje – iki tol imperijoje neregėta laisvės lavina. Lietuvoje – gili stagnacija. Oficiali spauda apdainuoja viešumą ir "perestroiką", tačiau į šipulius daužo "atskalūnus", išdrįsusius surengti mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo ir viešai pasmerkti Molotovo-Ribbentropo paktą.

Štai ir prasidėjo rinkiminė kampanija: mažiau nei 3 mėnesiai beliko iki tos dienos, kai sužinosime, kokios partijos pateko į Valstybės Dūmą, o kokios – ne, Rusijos dienraštyje „Moscow Times“ rašo politikos apžvalgininkas Jevgenijus Kiseliovas. Pasak jo, mažiau nei po pusmečio pagaliau sužinosime atsakymą ir į taip ilgai jaudinusį klausimą – kas taps kitu Rusijos prezidentu. Kai dėl partijų, tai visiškai aišku, kad „Vieningoji Rusija“ gaus daugiau nei 50 proc. vietų Dūmoje, teigia autorius.