gamtos ištekliai

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms trylikos su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu susijusių įstatymų – Aplinkos apsaugos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos oro apsaugos, Atliekų tvarkymo ir kt. – pataisoms ir teiks jas Seimui. Pataisos skirtos nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už aplinkos apsaugos gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus.

Tauragės ir Rokiškio rajonuose baigiami montuoti pirmų dviejų biomasės granulių gamyklų įrenginiai, likusios keturios gamyklos Marijampolės, Molėtų, Šakių ir Šiaulių rajonuose pilnu pajėgumu pradės veikti jau liepą. Šešios Lietuvos įmonės planuoja gaminti biomasės granules iš šiaudų. Per metus planuojama pagaminti iki 42 tūkstančių tonų produkcijos, kuri bus eksportuojama į Europos Sąjungos šalis.

Dar 2004 metais Lietuvos mokslininkai ėmė kalbėti apie Šilutės bei Tauragės rajonų žemės gelmėse neva egzistuojančius skalūninių dujų telkinius. Apie tai praėjusiais metais prabilo ir šioje srityje pažengusios JAV Energetikos išteklių informacijos agentūra. Suskubta pasidžiaugti tokiu atradimu bei artėjančia revoliucija, garantuosiančia energetinę nepriklausomybę bei saugumą.

Praėjusią savaitę į Rio de Žaneirą susirinko pasaulio lyderiai, politikos ekspertai ir aplinkosaugininkai. Jie dalyvavo Rio+20 Jungtinių Tautų konferencijoje, skirtoje tvariai pasaulio plėtrai. „Business Insider“ pažvelgė, kaip Žemė pasikeitė nuo pirmojo pasaulio viršūnių susitikimo 1992 metais. Per 20 metų pasaulyje atsirado 1,5 mlrd. žmonių daugiau, Žemės populiacija išaugo 27 proc. Megamiestų (turinčių daugiau nei 10 mln. gyventojų) padaugėjo dvigubai.

Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius gegužės 9 dieną Vilniuje prasidėjusioje tarptautinėje konferencijoje „Atsinaujinančių energijos išteklių darni plėtra Lietuvoje Europos Sąjungos kontekste“ pabrėžė atsinaujinančių energijos išteklių svarbą kuriant Lietuvos energetinį saugumą.

Vyriausybės nostradamai išpranašavo, kad triskart padidinus tarifus už gamtinius išteklius, ūkis nenukentės, tačiau bemaž pusė Lietuvos kelininkų žvyrą jau perka Lenkijoje. Nuo šių metų pradžios įsigaliojus Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisoms, mokesčiai už naudingąsias iškasenas pabrango daugiau nei 3 kartus. Kelius tiesiančios įmonės žvyrą ir kitas medžiagas vežasi iš kaimyninės šalies, bet pataisų iniciatoriai tuo netiki.

Siūloma laipsniškai kasmet didinti mokesčio tarifą už naudingąsias iškasenas bei statybinį gruntą. Tokį Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Audrius Endzinas. Jis tikisi, kad siūlomos pataisos užtikrins racionalų ir efektyvų ūkinės veiklos vykdymą, gamtos išteklių panaudojimą bei valstybės biudžeto pajamų surinkimą.

„Jūs sau po kojomis matote tik asfaltą ir žolę. O kas yra giliau, žino tik geologai. Jiems rūpi ne tik žemės, bet ir laiko gelmės“, – sako dr. G. Motuza Matuzevičius. VU Gamtos mokslų fakultete dėstantis mokslininkas jau šį penktadienį, rugsėjo 23 d., visų laukia „Tyrėjų naktyje“, Botanikos sode, kur skaitys paskaitą „Kaip žemynai keliavo“, pasakos, kada Lietuvos teritorijoje tyvuliavo jūra, ar čia buvo tropinis klimatas ir kitus netikėtus pastebėjimus.

Lietuvoje vėl bus didinami mokesčiai už gamtos išteklius. Nuo kitų metų už durpes, žvyrą ir kitas iškasenas jie šoktelės 2-3 kartus. Verslininkai įspėja, kad dėl to brangs statybinės medžiagos, rašo „Lietuvos rytas“. Naudingosios iškasenos Lietuvoje apmokestintos tik simboliškai. Taip mano valdantieji, nusprendę priblokšti karjerų ir durpynų valdytojus. Aplinkos ministerija jau parengė Valstybinių gamtos išteklių įstatymo pataisas.