gamtiniai ištekliai

 Viena iš skurdžiausių pasaulio valstybių, Mozambikas, likimo loterijoje laimėjo aukso puodą. 2011 metais paaiškėjo, kad šalies pakrantėje glūdi nemenki gamtinių dujų ištekliai, tuo tarpu šalies glūdumoje jau senokai kasami milžiniški akmens anglies klodai, rašo BBC. Manoma, kad šios šalies gamtinių dujų išteklių vertė siekia 350 mlrd. JAV dolerių. 2015 metais šalis galėtų patekti tarp 10 didžiausių gamtinių dujų išgavėjų pasaulyje.

 Klimato kaita atvėrė Grenlandijos gelmių turtus. Šiandien į juos nusitaikiusi gamtinių išteklių ištroškusi Kinija – nuo šiol kinų darbininkus šioje atokioje saloje bus galima sutikti vis dažniau. Tarp Arkties ir Atlanto vandenynų esančioje Grenlandijos saloje netrukus prakaitą lieti pradės didžiulę geležies rūdos kasyklą statysiantys kinų darbininkai.

Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ atstovai antradienį sakė, kad kompanijos taryba skalūnų dujų gavybą vertina kaip neracionalią perspektyvą. Tokią nuomonę „Gazprom“ pareiškė, praėjus vos savaitei po to, kai šalies prezidentas Vladimiras Putinas paragino kompaniją iš naujo suderinti savo strategiją ir prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų.

Japonija skelbia Ramiojo vandenyno jūros dugne aptikusi didžiulį retų žemės elementų telkinį, kuris aukštųjų technologijų pramonę ištekliais galėtų aprūpinti daugiau kaip 200 metų. Po jūros dugnu netoli rytinės Japonijos salos slypi apie 6,8 mln. tonų vertintų mineralų, naudojamų elektromobilių, „iPod“ grotuvų ir lazerių gamybai, teigia Tokijo universiteto profesorius Yasuhiro Kato. Anot jo, netoli Minamitorišimos salos, esančios už maždaug 2 tūkst.

Įsivaizduokime, kad Lietuva nustoja pirkusi naftą ir dujas, pati apsirūpina šiais gyvybiškai reikalingais ištekliais ir net tampa eksportuotoja... Tai ne tuščia iliuzija, o gana reali galimybė. Tačiau... Įmonės „Minijos nafta“ gamybos vadovas, geologas Ignas Vaičeliūnas tvirtina, kad kol kas trūksta politinės valios ir supratimo, jog sėdime ant nepanaudotų gamtos turtų. Pasirodo, po mūsų kojomis susikaupę skalūninių dujų ir naftos klodai.

Nuo metų pradžios mokestis už vandens išteklius, naudojamus komercijai, brangsta kone du šimtus kartų: nuo 6 centų už išgauto vandens kubinį metrą iki 10,8 lito. Kai kurios vandenį parduodančios įmonės svarsto perkelti verslą į Latviją, kur mokesčių aplinka kitokia.

Pinigų emigracija iš Lietuvos spartėja, perspėja „Nordea“ ekonomistai. Jie skaičiuoja, kad vien per šių metų aštuonis mėnesius iš Lietuvos emigravo jau daugiau negu pusantro milijardo litų.  Prognozuojama, kad ši pinigų migracija ateityje dar augs. Kaltas gamybos trūkumas Didžioji dalis pinigų iš Lietuvos iškeliauja atsiskaitant už prekes, kurių patys negalime arba nesugebame pasigaminti.

Vilniuje naujai statomame gyvenamųjų namų kvartale „Antakalnio terasos“ pirmą kartą Lietuvoje aplinkos priežiūrai bus naudojamas lietaus vanduo. Toks aplinkai draugiškas techninis sprendimas kvartalo gyventojams per metus leis sutaupyti iki 10 000 litų. Lietaus vandens surinkimo rezervuarai iki šiol daugiau naudojami individualių namų savininkų. Kaupti lietaus vandenį miestų daugiabučiuose nėra įprasta. Tai kol kas pirmas toks atvejis Lietuvoje.

Šiais metais Ukrainoje bus atnaujinta aukso gavyba, kuri buvo nutraukta 2000-ųjų pradžioje. Apie tai, kaip pranešė portalas „Delo“, pareiškė Ukrainos valstybinės geologijos tarnybos vadovas Eduardas Stavickis. Pasak valdininko, gavyba bus pradėta Vakarų Ukrainoje ir Kirovogrado srityje. Aukso atsargų yra ir Karpatuose, Donbase, Dniepropetrovsko srityje ir Kryme. Bendros Ukrainos atsargos vertinamos 2,5–3 tūkst. tonų. Kokias aukso apimtis planuojama išgauti 2011 metais, nepatikslinama.

Straipsnį apie galimai slypinčius skalūninių dujų išteklius Lietuvos mokslininkai paskelbė dar 2004 metais, tačiau tik dabar energetikos ministrui Arvydui Sekmokui nuvykus į Jungtines Valstijas apie tai pranešta kaip apie naujieną. Tuo tarpu geologai sako jau sulaukiantys didžiulio susidomėjimo šiomis dujomis. Lietuva turi skalūninių dujų išteklius, kurių pakaktų mūsų šalies poreikius patenkinti 30–50 metų.

Lietuva turi skalūninių dujų išteklius, kurių pakaktų mūsų šalies poreikius patenkinti 30-50 metų. Tokias naujausias tyrimų išvadas Vašingtone viešinčiam energetikos ministrui Arvydui Sekmokui pristatė JAV Energetinių išteklių informacijos agentūros vadovas Richard Newell. Galimi skalūninių dujų klodai glūdi pietvakarių Lietuvoje, driekiasi iki Kaliningrado srities ir Lenkijos, kur šių dujų telkiniai yra itin gausūs.

Valstybės kontrolieriai praėjusią savaitę Seimui pateikė išvadą dėl valstybės turto valdymo. Be kita ko, auditoriai atkreipė dėmesį, kad iki šiol nėra reglamentuota žemės gelmių išteklių apskaita. Viena tokių valstybės turto rūšių yra geoterminė energija, vis plačiau pasitelkiama būstams šildyti. Vakarų Lietuvos lobis Žemės, arba geoterminė, energija yra viena iš atsinaujinančios energijos rūšių.