gamta

Socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos, kuriose matoma, kad rudenį pražydo kaštonai. Žmonės stebisi tokiu reiškiniu ir nesupranta, kodėl tai galėjo įvykti, nes įprastai kaštonai pradeda žydėti vėlyvą pavasarį. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius atsakė į klausimą, kodėl toks reiškinys įvyko? Gamtininkas atskleidė, kad žydi ne tik kaštonai, tačiau ir obelys ar kriaušės.

Lietuvos gamta negaili įspūdingų vaizdų. Tikrai kiekvienas esame matęs įvairiaspalvę vaivorykštę, tačiau „Sky Chasers LT“ atstovas Tadas Janušonis užfiksavo kvapą gniaužiantį retą reiškinį – naktinę Mėnulio vaivorykštę. „Sky Chasers LT“ socialiniuose tinkluose pasidalino T. Janušonio užfiksuota netikėto reginio nuotrauka, o jos autorius atskleidė, kad tokį vaizdą matė tik antrą kartą gyvenime.

Svarbiame pirmadienį paskelbtame moksliniame vertinime teigiama, kad pasaulyje vis sparčiau plinta invazinės rūšys, naikinančios pasėlius, niokojančios miškus, platinančios ligas ir griaunančios ekosistemas, o žmonija nesugeba to sustabdyti. Pasak Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos tarpvyriausybinės mokslo patariamosios grupės (IPBES), dėl šios nesėkmės patiriamų nuostolių ir prarandamų pajamų vertė viršija 400 mlrd. dolerių (370 mlrd. eurų) per metus.

Trečiadienio vakarą praūžusi audra pridarė rimtų nuostolių. Utenos rajone, Užpaliuose, stiprus vėjas nusiaubė kone visą mišką, išvartė eiles medžių. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ pasidalintas vaizdo įrašas iš šėlstančios gamtos nusiaubtų Užpalių nepraslydo ir pro „Orai ir klimatas Lietuvoje“ akis.

Dalis Lietuvos gyventojų naktį negalėjo ramiai miegoti – paryčiais juos pabudino besitrankantys žaibai. Gamta užkūrė tikrą diskoteką, nes žaibai blykčiojo kone be sustojimo. „Facebook“ grupė „Orų entuziastai“ buvo itin aktyvi – žmonės dalinosi vaizdais, kas pas juos dėjosi naktį ir paryčiais. Įspūdingų reginių netrūko, nes vieną žaibą sekė kitas. Ne vienam pavyko užfiksuoti šį gamtos šėlsmą.

Šįryt dalyje Lietuvos nuvilnijo stipri lietaus banga. Tačiau tokios gamtos išdaigos yra tikras malonumas orus stebintiems lietuviams, kurie nevengia užfiksuoti vienokių ar kitokių įspūdingų gamtos stichijos kadrų. „Vandens bomba virš Vilniaus“, – dalinosi moteris grupėje „Orų entuziastai“.  Štai tokį vaizdelį Indrei pavyko užfiksuoti šįryt, apie 6.45 val. ryte.  Komentuodami moters įrašą, savo įspūdžiais dalinosi ir kiti orų entuziastai: „Stipriai, bet labai trumpai. 2-3 min.

Lietuvos pajūryje savaitgalį užfiksuotas neįprastas vaizdas, į kurį žvelgiant sunku suprasti, ar laivas ant vandens, ar ore. Pasirodo, Šventojoje nufotografuotas vaizdas – gamtos sukurta optinė apgaulė. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ kadrais pasidalinusi Inga rašė: „Laivas skrieja dangumi“. Neįprastą vaizdą pavyko užfiksuoti šeštadienį, rugpjūčio 19 dieną, 11.28 val., Šventojoje.

Šį savaitgalį naktimis daugelio lietuvių akys krypo į dangų: ten buvo galima stebėti kartą per metus nutinkantį reginį – „krintančių žvaigdžių“ lietų. Naktinio dangaus stebėtojai dalijasi degančių meteorų vaizdais: perseidų lietus jau pasiekė patį savo piką, tad norintys savo akimis išvysti meteorus turėtų suskubti – perseidai dangaus skliautą puoš dar kelias savaites. Naktinio dangaus skliauto stebėtojai gėrisi „krintančia žvaigžde.

Šiltuoju metų laiku dalį žmonių kankina alergijos. VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja, prof. Laura Malinauskienė pasakoja, kokie negalavimai dažniausia vargina vasaromis. Specialistė pasidalino, kokių klaidų reikėtų vengti, kokias ligas gali išduoti niežulys bei įspėjo, kam kyla rizika net mirti nuo vabzdžio įgėlimo. Profesorė L. Malinauskienė paaiškino, kad alergija yra jautrios, sudirgusios imuninės sistemos reakcija į dalykus, kurie mus supa.

Per Lietuvą ritasi galinga audra. Netoli Šiaulių iki žemės linksta medžiai, milžiniški, vištos kiaušinio dydžio ledo gabalai Panevėžio rajone kiurdo namų stogus, daužo ir automobilių langus, namų stogus plėšo ir vėjas. Nors oficialiai audra prasidėjo šią naktį, Klaipėda su gamtos stichija jau kovoja nuo savaitgalio. Dėl rekordiškai patvinusių gatvių, uostamiesčio meras pirmadienį išsikvietė atsakingų tarnybų atstovus.

Praėjusios savaitės pabaigoje dalį Lietuvos aptraukė įspūdingi, galingas liūtis atnešę debesys. Šiaulių rajone Kristinai pavyko nufilmuoti, kaip debesys slinko pro šalį – vaizdas tiesiog užburia. Rugpjūčio 3 dieną pro Ginkūnus, Šiaulių rajone, apie 21.10 valandą slinko įspūdingai atrodantys lietaus pritvinkę debesys, tad Kristina nepraleido progos užfiksuoti tokį reginį.

Vakar dalyje Lietuvos dangus maišėsi su žeme, o pažvelgus į dangų buvo galima pamatyti kvapą gniaužiančius gamtos peizažus. Vieną jų užfiksavo ir Klaipėdos gelbėtojai – virš jūros pakibo įspūdingos išvaizdos debesys.

Lietuviai traukia į miškus ieškoti grybų ir kitų gamtos gėrybių, tačiau kartais randa visai ne tai, ko ten atėjo. Panevėžietė Emilija miške ieškotų grybų nerado, tačiau išvydo vaizdą, nuo kurio per kūną nubėgo šiurpai.  Į Panevėžio rajone esančią Žaliąją girią grybauti atvykusi mergina rado visai ne tai, ko ieškojo – miške ji aptiko girių gyventojo kaukolę ir ragus. Ji neslepia, kad buvo baugu, nes šalia mėtėsi ir visos kitos gyvūno kūno dalys.

Vos tik pradėjus lyti lietui, grybautojai jau trina rankas ir skuba į mišką ieškoti laimikių. Vieni sako, kad miškai visai tušti, o kiti iš jų grįžta pilnomis pintinėmis ar kibirais. Vienas laimingųjų – raseiniškis Mindaugas Macevičius, vos per kelias dienas surinkęs įspūdingą kiekį grybų. Grybauti Mindaugas patraukė į Raseinių rajono, Šiluvos miškus, iš kurių išėjo nešinas pilnais kibirais raudonviršių. Vyras išdavė, kur pavyko rasti tiek grybų.

Lietuvos pajūris – ne tik puiki vieta poilsiui ir vandens pramogoms. Čia netrūksta ir įspūdingos Lietuvos gamtos galios demonstravimo, mat pakėlus akis į dangų galima išvysti pačių netikėčiausių vaizdų. Vieną jų prie Būtingės prieš dvi dienas pavyko užfiksuoti Gintarui Juškevičiui – virš jūros susiformavo viesulas, pasiekęs vandens paviršių. Vyro teigimu, gamtos demonstruojamą galią jis nufotografavo liepos 31 dieną, tarp 7.50-8.10 valandos, netoli Būtingės.

Gamta neretai iškrečia įvairių siurprizų. Tai keletą savaičių trunkantis karštis, tai – netikėta ir stipri liūtis, tai sniegas gegužės viduryje, kaip buvo prieš keletą metų. Tačiau ji gali iškrėsti ir kokį malonų siurprizą. Šią pakankamai sausą vasarą gamta išaugino vieną iš laukinių orchidėjų rūšių Alytaus Jaunimo parke. Šia žinia su Alytaus miesto savivaldybe pasidalino alytiškis, žinomas gamtos mylėtojas ir puoselėtojas Linas Žvaliauskas.

Antroji vasaros pusė negaili permainingų orų – saulę keičia audros ir liūtys, tad gamtą stebėti mėgstantiems žmonėms tai puikus metas užfiksuoti įspūdingus gamtos vaizdus. Vakar savo galią šalies gamta pademonstravo Lazdijų rajone – Irmai pavyko užfiksuoti kvapą gniaužiantį debesį, iš kurio pasipylė lietus.

Lietuviai įpratę matyti baltuosius gandrus, tačiau į Šarūno kiemą Vilniaus rajone užsuko retas ir neįprastas svečias – juodasis gandras.  Begaminant pusryčius tai buvo tikra staigmena – pažvelgęs pro langą jis pamatė kieme stovintį juodąjį gandrą. Netikėtas svečias apsilankė Šilėnų kaime, Vilniaus rajone. Anksčiau TV3 žinioms ornitologas Darius Musteikis pasakojo, kad juodieji gandrai labai saugosi žmonių ir yra jautrūs garsams.

Į antrą pusę persiritusi vasara ir permainingi orai – puikus metas pakelti akis į dangų, nes ten galima išvysti pačius netikėčiausius reginius. Vieną jų šeštadienį Nidoje pavyko užfiksuoti Gretai. Į jos akiratį pateko žadą atimantis reginys – besiformuojantis viesulas. Tokį stulbinantį reiškinį pavyksta užfiksuoti nedažnai.

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos specialistai nustatė, kad Ignalinos rajone, Vaišniūnų girininkijoje, pušų kenkėjų – paprastųjų pušinių pjūklelių židinys išplitęs 1200 hektarų plote. Kaip pirmadienį pranešė Valstybinė miškų tarnyba (VMT), liepos 17-ąją pasitelkus Lietuvos kariuomenės sraigtasparnį atlikta žvalgyba iš oro, skrydžio maršrutas apėmė Kaišiadorių, Trakų, Vilniaus, Švenčionių, Ignalinos, Zarasų, Jonavos rajonus.

Gamtos reiškinius stebinčių ir fiksuojančių žmonių archyvuose nugula patys įspūdingiausi kadrai. Vieną tokių nuotraukų archyvuose radusi jurbarkiškė Jurgita Baltrušaitienė pasidalino kadru su visais – Skirsnemunėje prieš daugiau nei dvejus metus ji nufotografavo įspūdingą audros debesį. Socialinių tinklų grupėje  „Orų entuziastai“ kvapą gniaužiančiu kadru pasidalinusi moteris rašė:  „Iš archyvų... Vaizdas privertė žagtelti tiesiogine žodžio prasme.

Neringoje, virš Kuršių marių vakar užfiksuotas žadą atimantis reginys – besiformuojantis viesulas. „Orai ir klimatas Lietuvoje“ teigimu, šįkart viesulo piltuvas nusileido iki pat vandens paviršiaus. Įspūdingais kadrais pasidalinęs Kęstutis ne tik nufotografavo, bet ir nufilmavo šį stulbinantį gamtos reginį, kurį pastebėjo virš Kuršių marių liepos 19 dieną, apie 10 valandą.

Po karščių savaitgalį Lietuvą skalavo lietus, tad pažvelgę į dangų ne vienas spėjo užfiksuoti įspūdingus vaizdus. Štai sekmadienį Radviliškyje Petras užfiksavo įspūdingą audros debesį, iš kurio pasipylė gausus lietus. Kvapą gniaužiančia nuotrauka pasidalinęs vyras nurodė, kad kadrą nufotografavo liepos 16-ąją, sekmadienį, 20.30 val., Radviliškyje. Žmonės rašė, kad tai – išskirtinis dušas, kiti teigė, kad prakiuro dangus.

Kanarų salą La Palma siaubia milžiniški gaisrai – dėl to Ispanijos tarnybos evakuoja žmones. O ugniagesiai gelbėtojai jau laukia pagalbos iš kitų Kanarų salų. O Jungtinių Valstijų Aliaskos pusiasalį sudrebino stipresnis nei 7 balų Žemės drebėjimas. Iš pradžių specialistai baiminosi, kad drebėjimas sukels cunamį, tačiau dabar jau skelbia, kad stichijos pavojus greičiausiai nebegresia. Tuo tarpu Pietų Korėja kovoja su potvyniais, kilusiais po musoninių liūčių.

Europos Parlamentui trečiadienį nedidele balsų persvara pritarus svarbiam biologinės įvairovės įstatymo projektui – Gamtos atkūrimo reglamentui, jį inicijavęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad oponentų argumentai buvo nepagrįsti, o papildomų išlaidų ir pareigų išsigandę ūkininkai buvo neteisingai informuoti.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį balsuos dėl vieno kertinių Žaliojo kurso įgyvendinimo dokumentų – Gamtos atkūrimo reglamento. Lietuvos europarlamentarų nuomonės dėl jo skiriasi, o Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė sako jog labiausiai jam priešinasi Europos dešiniosios jėgos. Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) narė europarlamentarė Aušra Maldeikienė sako, kad balsavimo rezultatas itin neaiškus, nes EP narių nuomonės labai skiriasi.

Vakar minėta septynių brolių miegančių diena leido pranašauti, ar į Lietuvą pagaliau atslinks lietus. Kaip pastebi etnologas, profesorius Libertas Klimka, panašu, kad sausi orai tęsis ir antroje vasaros pusėje.  Sakoma, kad jeigu per septynių brolių miegančių dieną palyja, lis septynias dienas arba lietingas periodas tęsis net septynias savaites. Tačiau lietus šalies neskalavo – greičiausiai, sausas periodas tęsis ir toliau.  „Ten, kur buvau, nelijo visiškai.

Liepos 10-ąją minimi 7 broliai miegantys nuo senų senovės buvo svarbi diena mūsų protėviams – šią dieną persipina orų stebėjimai, krikščioniška legenda ir astronominių reiškinių stebėjimai. Šiandien paaiškės ir tolimesni vasaros orai – ar vyraus sausra, ar sulauksime daugiau lietaus.

Įsibėgėjusi vasara apdovanoja vis įspūdingesniais vaizdais – pažvelgus į dangų galima išvysti pačius gražiausius gamtos reginius. Naktį pakėlęs akis į dangų panevėžietis Audrius griebė kamerą ir užfiksavo įspūdingą reginį – sidabriškuosius debesis.  Nuotrauka, užfiksuota Panevėžio rajone, jis pasidalino gamtos reiškinių stebėtojų grupėje „Orų entuziastai“.  Jo teigimu, liepos 6-osios naktį dangus pažėrė sidabro – 3.30 val.

Kartais užtenka pakelti akis į dangų, kad išvystume pačius netikėčiausius gamtos reiškinius. Vakar „Sky Chasers LT“ fotografai užfiksavo ne itin dažnai matomą ir įspūdingą reginį – raudonąją vaivorykštę.  Nuotrauka pasidalinę „Sky Chasers LT“ savo „Facebook“ paskyroje rašė:  „Raudonoji vaivorykštė!!  Nedažnai vakarai būna tokių įspūdingų spalvų. Kai pradėjo lįsti raudonoji vaivorykštė supratau, kad be reikalo stoviu vietoje užvertęs galvą.

Palangoje gyvenanti Alma prie Rąžės upelio pamatė neįprastą svečią – šalia vandens lakstė lapė. Panašu, kad tai vietinė gyventoja, nes ją moteris sako mačiusi ne vieną kartą. Netikėtą svečią pajūryje ji nufotografavo liepos 1 dieną, šeštadienį, apie 16 val., tačiau ją buvo pastebėjusi ir dieną prieš – tądien apie 18 val. lapė vaikštinėjo po mokyklos stadioną. „Gyvenu Palangoje 45 metus ir pirmą kartą mačiau, kad lakstytų mieste lapė ir pajūryje.

Praėjusią savaitę pro Lietuvą praslinkusi audra ne vieną privertė pakelti akis į dangų – gamta apdovanojo įspūdingais reginiais. Vieną jų birželio 28 dieną Kauno rajone, netoli Garliavos, pavyko užfiksuoti Edgarui Medzevičiui – gamta pademonstravo savo galią didžiuliais audros debesimis. Populiarioje „Facebook“ gamtos reiškinių stebėtojų grupėje „Orų entuziastai“ nuotraukomis pasidalinęs Edgaras rašė: „Kauno r. netoli Garliavos užklupo netikėtai.

Vakar dalyje Lietuvos buvo galima pastebėti įspūdingą vaizdą – atslenkanti audra parodė savo didybę pakeisdama romantišką saulėlydį tamsiais debesimis. Nuotrauka pasidalinęs Gytis Valaika šį vaizdą užfiksavo Alytuje, apie 22 valandą vakaro – vaizdai tiesiog užburia. „Saulėlydis + iš šiaurės artėjantys tamsūs lietaus debesys suformavo labai įdomų ir greitai besikeičiantį spalvų žaismą.

Birželio 29 dieną minima šv. Petro ir Pauliaus diena. Etnologas prof. Libertas Klimka sako, kad su šia diena baigiasi vasarvidžio pasitiktuvės. Be to, tai yra taip pat iškili vasaros šventė po saulėgrįžos. Sakoma, kad dabar prasideda ir lietingesnis periodas, tad atkreipkite dėmesį į vieną ženklą – jis išduos, kokie orai laukia.

„Kai gyvenau bendrabutyje, turėjau tokią tradiciją – ryte, tekant saulei, su puodeliu kavos užlipti ant bendrabučio stogo ir skaičiuoti praskrendančius paukščius. Gyvenau Čiurlionio g. bendrabučiuose, nuo jų stogo atsiverdavo visa bundančio Vilniaus panorama. Tai buvo vieni iš gražiausių gyvenimo rytų“, – studijų laikus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre prisimena gamtos fotografas, laidų vedėjas, buvęs aplinkos apsaugos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Šiomis dienomis kai kuriose šalies vietovėse stebimi kraupūs reiškiniai beveik kaip iš siaubo filmų. Krūmai ir medžiai aptraukti storu, baltu tinklu, tarsi voratinkliais, o juose – galybė kirmėlių ir jų lervų. Tai – ievinės kandys ir jau pats pavadinimas pasako, kad šis parazitas labiausiai mėgsta Lietuvoje sutinkamą paprastąją ievą. Lazdijų rajono Vainežerio kaime pakelės ievos yra pabalusios ir toks vaizdas glumina pro šalį važiuojančius bei vietos gyventojus.

Dizainerei Ieva Daugirdaitei birželio mėnuo prasidėjo nemaloniu incidentu – miške bėgiojanti moteris buvo užpulta varnos. Agresyvus paukštis prakirto galvą, teko kreiptis pagalbos į medikus.  Apie šį įvykį žinoma moteris papasakojo socialinio tinklo „Instagram“ istorijose, įrašu sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.  „Šiandienos kuriozas. Miške bėgiojant mane užpuolė varnos ir prakirto galvą. Labai išsigandau.

Vakar, pakėlusi akis į dangų, šiaulietė Rasa griebė telefoną – ji užfiksavo neįprastą ir gan retą reiškinį, vadinamąjį tuščiavidurį debesį.  Neįprastą vaizdą moteris nufotografavo vakar prieš pietus, apie 11.30 val. Ir nors pažvelgus gali pasirodyti, kad griūva dangus, „Orai ir klimatas Lietuvoje“ socialiniuose tinkluose paaiškino, kas tai per reiškinys.

Neįtikėtini gamtos vaizdai, pasauliui minint tarptautinę Biologinės įvairovės dieną. Kinijoje priskaičiuojama dešimtys tūkstančių unikalių augalų ir gyvūnų rūšių. Beje, Kinija – viena iš trijų tokia gamtos įvairove pasižyminčių pasaulio šalių.

Kauno rajono šiluose balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai pastebėjo jaunų pušelių spyglių pažeidimus: ant spyglių išaugusias šviesiai rausvas „karpeles“ ir tamsias dėmeles, bei spyglių spalvos pokyčius. Taip miško želdiniuose ir žėlinuose augančių pušaičių spyglius pažeidė grybelio – pušų spyglių rūdžių (Coleosporum sp.) infekcija. Valstybinė miškų tarnyba ragina imtis profilaktinio purškimo.

Pastebėjote viename kamuolyje besirangančius žalčius – pasistenkite nesiartinti prie linksmai nusiteikusio gyvių kamuolio, kitaip, kaip aiškina gamtininkai, sudrumsite, kaip tik dabar vykstančias žalčių vestuves. Po tokių vestuvių prabėgus keliems mėnesiams, maždaug liepą, žalčiai susilauks palikuonių. Lietuvoje gyvena dvi žalčių rūšys, viena – kaip tik minima pasakoje „Eglė žalčių karalienė“, itin reta ir dauginasi kitaip, nei geltonskruosčiai, dažniausiai mūsų sutinkami žalčiai.

Saugomų teritorijų gamtos mokyklos vaikus ragina pažinti šalies gamtą, saugomų teritorijų kraštovaizdį ir vertybes. Tam sukurta daug edukacijų, kurias gali rinktis tėvai su vaikais ar mokytojai su mokiniais. Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos mokyklos atstovė dalijasi perliukais, kuriuos slepia šis kraštas. „Mūsų pagrindinė misija – kad suaugusieji ir vaikai suvoktų gamtos svarbą mūsų gyvenime. Mes ja turime rūpintis ir suprasti, kaip ją saugoti, kad ji išliktų ateities kartoms.

Prasidėjus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, peržiūrėtas ir atnaujintas pareiškėjams nemažai klausimų sukėlęs paukščiams svarbių teritorijų sluoksnis. Žemės ūkio ministerija praneša, kad kartu su Aplinkos ministerija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba nusprendė sumažinti sluoksnio apimtį ir jame palikti tik daugiametes pievas ir šlapynes. Atnaujintas sluoksnis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) turėtų būti matomas jau kitą savaitę.

Antroji šventų Velykų diena – puiki proga pakilti nuo vaišių stalo ir pasimėgauti gamtos vaizdais bei bundančiu pavasariu. Vienas iš variantų – Šilėnų pažintinis takas, kuriame susipažinsime su unikaliu Šilėnų kaimu ir miškingomis jo apylinkėmis. Kelionę patogiausia pradėti nuo bažnyčios aikštės Šilėnuose arba nuo automobilių stovėjimo aikštelės prie Naujosios Rėvos piliakalnio. Kelio trukmė apie 3 valandas Čia, palikę automobilius, galėsite toliau pėsčiomis keliauti ~6 km ilgio maršrutu.

Prasidėjus paukščių perėjimo ir jauniklių vedimo metui, nuo balandžio ribojamas kai kurių saugomų teritorijų lankymas, pirmadienį pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Kai kuriuose gamtiniuose draustiniuose ir kitose gamtiniu požiūriu vertingose teritorijose draudžiama lankytis nuo balandžio 1 dienos iki rugpjūčio 1 dienos. Lankymas ribojamas ornitologiniuose, teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, telmologiniuose draustiniuose.

Kėdainių miesto turgavietėse pasirodė pirmoji sula. Ją pradėję leisti žmonės sako, kad gyvybės eliksyru dar vadinamas skystis bėga labai neblogai. Ir nors miške sulos galima gauti nemokamai, tačiau ir turguje ja prekiaujančiųjų netrūksta – už litrą sulos čia prašoma euro. Jau galima Sulos mėgėjai sako, kad po žiemos jie labai laukia taip išsiilgto pačios gamtos paruošto natūralaus gėrimo. Todėl žmonės skuba į miškus, parkus, sodybas patikrinti, ar medžiai jau dalinasi gamtos gėrybėmis.

Vyras užfiksavo neįtikėtiną kadrą – jis nufotografavo daugiau nei 45 metrų aukščio bangą, kuri kilo per audrą Sanderlande, ir joje įžvelgė neįtikėtiną bangos panašumą į velionę karalienę Elžbietą II. 41 metų fotografas mėgėjas Ian‘as Sproat‘as sakė, kad šeštadienį praleido 12 valandų fotografuodamas ir jam pavyko užfiksuoti neįtikėtinas bangų formas, kurios susiformavo audros metu.

Lietuvoje antrą naktį iš eilės gyventojai galėjo stebėti išskirtinį reginį.  „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ lietuviai dar vakar vakare ėmė dalintis užfiksuotos šiaurės pašvaistės nuotraukomis.  Dangaus skliaute šokančią šiaurės pašvaistę užfiksavo ir su naujienų portalu pasidalijo Gintaras Stanelis, kuriam retą reiškinį pavyko užfiksuoti Šiaulių rajone bei Justas Montvydas, kuris nuotraukas fiksavo Tauragėje.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo išskirtiniu vaizdu.  Vaizdo įraše užfiksuota miške klajojanti vilkų šeimyna.  „Tradiciškai – pilkučių iškyla. Šeimos galva vėl prisijungė šeimos. Apie dvi savaites jis šeimos teritorijoje klajojo vienas. Matomai apeidinėjo savo valdas.Taip jau būna, kad kartas nuo karto jie atsiskiria ir klajoja kaip vienišiai“, – rašo Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas.