fobas

Dar šiemet Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminis aparatas „Mars Express“ rekordiškai priartės prie Marso palydovo Fobo, praneša ESA atstovai. Artimiausiame Fobui „Mars Express“ orbitos taške juos skirs vos 45 kilometrų atstumas. Mokslininkai tikisi, kad šis pavojingas daugiau nei 10 metų aplink Marsą skriejančio „Mars Express“ manevras padės atskleisti didžiausią Fobo paslaptį: ištirti jo vidinę sandarą.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ planuoja pakartoti prieš 2 metus nesėkmingai pasibaigusį kosminio aparato „Phobos-Grunt“ skrydį į Marso palydovą Fobą. Naujas skrydis į jį planuojamas 2022 metais, Maskvoje (Rusijos Federacija) vykstančiame Rusijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto simpoziume pareiškė šio instituto direktorius Levas Zelionyj. „Mes planuojame grįžti prie Fobo 2022 metais“, – pareiškė jis.

NASA marsaeigiui „Curiosity“ pavyko užfiksuoti neįtikėtinas Saulės užtemimo akimirkas, matomas iš Raudonosios planetos. Anot astronomų, Saulę rugpjūčio 17 d. uždengė vienas iš mažyčių Marso palydovų – Fobas. Kaip matote iš pateiktų vaizdų, Fobas yra toks mažas, kad neuždengia visos Saulės. Fobas yra maždaug 22,5 kilometrų pločio. Manoma, kad abu Marso palydovai – Fobas ir Deimas – kadaise buvo asteroidai, rašo space.com.

NASA marseigis „Curiosity“ nufilmavo vieno iš nedidelių Marso mėnulių – Fobo – patekėjimą Raudonosios planetos dangaus skliaute, pranešė „Space.com“. Pranešama, kad birželio 28 dieną netrukus po saulėlydžio „Curiosity“ navigacijos fotokamera padarė 86 skliautu judančio Fobo nuotraukas. Iš jų sumontuotame vaizdo siužete Fobas matomas skriejant iš apatinės kadro centro pusės į viršutinę.

Praėjus šešioms savaitėms po savo nusileidimo Raudonojoje planetoje Marso robotas „Curiosity“ atsiuntė į Žemę šimtus saulės užtemimo nuotraukų, praneša agentūra AP. Kai vienas iš dviejų Marso mėnulių trečiadienį lėtai pradėjo slinkti pro saulę, „Curiosity“ savo kameras nukreipė į dangų, kad nufotografuotų šį reiškinį. Saulės užtemimai Marse yra dažnesni nei Žemėje, nes aplink Marsą mažesniu atstumu ir greičiau sukasi du mėnuliai nei mūsų mėnulis aplink Žemę.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ ketina dar kartą pakartoti pernai žlugusią kosminio aparato „Phobos-Grunt“ misiją į Marso palydovą Fobą. Apie tai pranešė Rusijos Mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojas Levas Zelionyj, skelbia naujienų agentūra „Interfax“. „Rusijos Mokslų akademija yra tos nuomonės, kad „Phobos-Grunt“ misija turi būti pakartota. Tai aiški mūsų pozicija, ir „Roskosmos“ jai pritaria“, – pareiškė L. Zelionyj.

Nepaisant žlugusios „Phobos-Grunt“ kosminės kelionės į Marsą Rusija ruošiasi surengti ją iš naujo . Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ pranešė planuojanti pakartoti „Phobos-Grunt“ kosminę misiją į Marsą ir jo palydovą Fobą.

Vos prasidėjusi ambicinga Rusijos kosminė misija, turėjusi į Žemę pargabenti Marso palydovo Fobo grunto mėginius, atsidūrė ties žlugimo riba. Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ neįvardytas korporacijos „Roskosmos“ ekspertas sakė, kad tikimybė, jog kosminį laivą „Phobos-Grunt“ pavyks sėkmingai nukreipti į reikiamą skrydžio į Marsą trajektoriją, yra itin maža. Jo teigimu, nesėkmės priežastis – „Phobos-Grunt“ valdymo sistemos sutrikimas.

Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminis aparatas „Mars Express" perdavė į Žemę naujas Marso palydovo Fobo nuotraukas, iš kurių mokslininkai padarė erdvinius (3D) atvaizdus. Naujosios Fobo nuotraukos paskelbtos ESA svetainėje. ESA pranešime sakoma, kad „Mars Express" sausio 9 dieną vos 100 kilometrų atstumu praskriejo pro Fobą ir spėjo nufotografuoti nematomąją jo pusę, kurią gana sunku stebėti. Šių nuotraukų raiška sudaro 16 metrų viename vaizdo taške.

Panašu, jog raudonosios Saulės sistemos planetos vidus yra porėtas tarsi fermentinis sūris: tuštumos sudaro iki 30 proc. jo tūrio. O tai reiškia, kad pati populiariausia jo atsiradimo hipotezė - jog Marsas pagavo pro šalį skriejantį asteroidą - yra neteisinga. Klausimas apie tai, iš kur atsirado Marso palydovai, aptarinėjama jau seniai ir gan audringai.

Europos kosmoso agentūros (ESA) aparatas „Mars Express“ perdavė į Žemę didžiausios iki šiol raiškos Marso palydovo Fobo paviršiaus nuotraukas. Jų raiška siekia 4,4 metrų viename vaizdo taške. Naująsias nuotraukas, tarp kurių yra ir Fobo 3D atvaizdas, galima pamatyti „Mars Express“ programos svetainėje. „Mars Express“ skrieja aplink Marsą ištęsta orbita ir priartėja prie Fobo kas 5 mėnesius. Paskutinį kartą kosminis zondas pro pat Fobą praskriejo kovo 7, 10 ir 13 dienomis.

Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminis zondas „Mars Express“ vakar pirmą kartą labai mažu atstumu prasilenkė su Marso palydovu Fobu. Vakar įvykusio priartėjimo metu „Mars Express“ praskriejo vos 67 kilometrų aukštyje virš Fobo paviršiaus, skelbia „Space.com“. Šio prasilenkimo metu buvo siekiama surinkti kuo daugiau duomenų, padėsiančių išsiaiškinti vidinę šio mįslingo dangaus kūno struktūrą, teigiama pranešime.