estija

Talino Fahlės rajone iškils aštuonių aukštų medinis biurų pastatas, kurio projektavimui buvo pasitelkti Estijos ir Šveicarijos mokslininkai. Projektą liepos mėnesį pradės įgyvendinti Estijos bendrovė „Fausto Capital“, į jį investuosianti 13,4 mln. eurų. Pastatą numatyta pastatyti iki 2026 metų vasaros.

Europos Sąjunga (ES), pasak Estijos, turi užsibrėžti ambicingą Ukrainos karių apmokymų tikslą. Kadangi Rusija šiuo metu daro didesnį spaudimą, reikia pasiųsti šaliai labai aiškią žinią, antradienį ES susitikime Briuselyje pareiškė gynybos ministras Hanno Pevkuras. Konkrečiai jis pasiūlė, kad ES mokymų tikslas būtų padidintas nuo dabar 60 000 iki 100 000 ukrainiečių kareivių. Briuselio duomenimis, pagal atitinkamą programą ES šalyse jau yra parengta apie 52 000 Ukrainos karių.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pirmadienį pareiškė, kad per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Vengrijai buvo daromas „didelis spaudimas“ paaiškinti, kodėl ji ir toliau trukdo teikti ES karinę pagalbą Ukrainai. Budapeštas blokuoja išmokas iš Europos taikos priemonės (EPF) – nebiudžetinio fondo, naudojamo karinei įrangai įsigyti, taip pat mokėjimus iš pelno už Europos Sąjungoje įšaldytą Rusijos turtą, interviu agentūrai dpa sakė M. Tsahkna.

Buvusiam Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui Ričardui Pudževeliui už korupcinius nusikaltimus teismas skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Kaip pirmadienį pranešė Klaipėdos apygardos teismas, R. Pudževelis pripažintas kaltu dėl visų inkriminuotų veikų, jam skirtas ketverių su puse metų laisvės atėmimas.

Estijos prezidentas Alaras Karis Suomijos visuomeniniam transliuotojui „Yle“  šeštadienį pareiškė, kad Ukrainai, daugiau nei dvejus metus kovojančiai su Maskvos plataus masto invazija, pirmiausiai reikia daugiau ginklų, o ne kalbų apie Vakarų karių atsiuntimą.  „Tai nėra mano ar net vyriausybės sprendimas. Sprendimą siųsti karius priima parlamentas“, – sakė jis ir pridūrė, kad ukrainiečiams reikia ne Vakarų karių, o ginklų, ypač oro gynybos sistemų.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas grasino pasitraukti iš NATO, jei Europos sąjungininkės neinvestuos daugiau į gynybą. Simuliacinis karinis žaidimas parodė, kas galėtų nutikti, jei D. Trumpas vis dėlto laikytųsi savo žodžio ir patrauktų JAV iš NATO. Jei D. Trumpas įgyvendintų JAV pasitraukimą iš Aljanso, Europa gynybos srityje galėtų pradėti veikti savarankiškai, rodo simuliacija.

NATO „solidarizuojasi“ su šalimi nare Estija po incidento prie Rusijos sienos, Narvos upėje, skiriančioje dvi valstybes, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. Estijos pasieniečiai ketvirtadienį pranešė pastebėję, kad rusai iš abi valstybes skiriančios Narvos upės pašalino sieną žyminčius plūdurus.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne ir Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock po Rusijos provokacijų išreiškė solidarumą su Lietuva, Estija ir Suomija. S. Sejourne pasmerkė ir nepriimtinomis pavadino Rusijos provokacijas prieš Lietuvą, Estiją ir Suomiją. „Rusija suintensyvino savo provokacijas prie Europos Sąjungos sienų Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje“, – socialiniame tinkle „X“ parašė jis.

Estijoje praėjusį mėnesį sudaryta 3,75 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) perleidimo sandorių – 14 proc. daugiau nei pernai balandį, penktadienį skelbia Žemės departamentas. Bendra sandorių vertė augo 5,6 proc. iki 375 mln. eurų. Gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sandorių padaugėjo 4 proc. iki 1,75 tūkst., neužstatytų žemės sklypų – 28 proc. iki 1,18 tūkst., užstatytų žemės sklypų – 22 proc. iki 603. Šalies sostinėje perleisti 688 butai – 2 proc. mažiau nei pernai balandį.

Europos Sąjunga penktadienį pasmerkė Rusiją, pradėjusią šalinti Estijos sieną Narvos upėje žyminčius plūdurus.  „Šis incidentas pasienyje yra platesnio Rusijos provokacinio elgesio ir hibridinių veiksmų modelio, įskaitant jos jūrų ir sausumos sienas Baltijos jūros regione, dalis. Tokie veiksmai yra nepriimtini“, – pareiškime teigė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Estijos pasieniečiai ketvirtadienį pranešė, kad jų kolegos rusai per naktį iš Narvos upės, skiriančios abi kaimynines šalis, pašalino plūdurus, kilus ginčui dėl bendros sienos. Ministrė pirmininkė Kaja Kallas tai pavadino „pasienio incidentu“. Talino teigimu, tik po 2022 metų vasarį prasidėjusio karo Ukrainoje Maskva ėmė ginčyti plūduriuojančių žymeklių – kurie naudojami tam, kad laivai netyčia nenuklystų į svetimus vandenis – statymą.

Prancūzijos „Manufacture Francaise des Pneumatiques Michelin“ antradienį pristatė trečiąjį „Michelin Guide“ Estijos leidinį, į kurį įtraukti 35 rekomenduojami restoranai. Vienas jų įvertintas dviem „Michelin“ žvaigždutėmis, o dar vienas turi vieną tokį prestižinį įvertinimą. Be to, šeši restoranai gavo „Bib Gourmand“ ženklą už gerą kainos ir kokybės santykį, o trims restoranams suteikta po žaliąją žvaigždutę už tvarią gastronomiją.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas interviu leidiniui „The Financial Times“  pareiškė, jog NATO neturėtų bijoti, kad instruktorių siuntimas į Ukrainą rengti jos kariškių gali įtraukti Aljansą į karą su Rusija. Pasak premjerės, „yra šalių, kurios jau rengia karius vietoje“, ir jos tai padarė savo rizika. Jei Rusijos pajėgos atakuotų instruktorius, tai automatiškai neįjungtų NATO 5-ojo straipsnio dėl savitarpio gynybos, teigė ji.

Rusija į ieškomų asmenų sąrašą sąrašą įtraukė buvusį Estijos policijos vadovą Elmarą Vaherą ir kadenciją baigusį užsienio reikalų ministrą Urmas Reinsalu, ketvirtadienį pranešė estų dienraštis „Postimees“.  „Postimees“, remdamasis valstybine Rusijos naujienų agentūra TASS, pranešė, kad jiems iškeltos baudžiamosios bylos dėl paminklų, pastatytų po Antrojo pasaulinio karo sovietų kariams atminti, nukėlimo.

Rusijos agresijai vis augant, Europos Sąjungos šalys ruošiasi galimam karui savaip. Panašu, kad Estija ruošiasi rimtai – ji ne vien investuos daugiau kaip 3 proc. savo BVP į gynybos pajėgumų stiprinimą, bet ir mokys civilius karo apkasuose pagrindų. Portalas „Euronews“ pabrėžia, kad Indrekas Jurtšenko yra operos dainininkas. Tačiau šiandien jis leidžia laiką Estijos miškuose, kur vyksta mokymai.

Estijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymą, numatantį, kad pagal tarptautines sankcijas įšaldytas Rusijoje esančių asmenų turtas gali būti panaudotas karo žalai Ukrainai atlyginti. Už įstatymą balsavo 65 Rygikogo nariai, o trys buvo prieš.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad idėja siųsti Vakarų šalių kariškius į Ukrainą nebuvo plėtojama nei Estijos, nei Europos Sąjungos lygiu, praneša portalas ERR. Amerikiečių leidinys „Breaking Defense“, remdamasis Estijos prezidento Alaro Kariso patarėju saugumo klausimais Madisu Rollu, pirmadienį teigė, kad Estijos vyriausybė rimtai svarsto galimybę siųsti Estijos kariškius į Ukrainą.

Estijos vyriausybė „rimtai“ svarsto galimybę siųsti karius į Vakarų Ukrainą, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Madis Rollas. Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi „Breaking Defence“. Rollas: „Vyksta diskusijos“ Pasak M. Rollo, šalies vykdomoji valdžia šiuo metu analizuoja tokį galimą žingsnį. „Vyksta diskusijos. Turime apsvarstyti visas galimybes. Neturėtume apriboti savo mąstymo“, – sakė M. Rollas.

Pirmieji 2024 m. mėnesiai Ukrainai buvo nelengvi – atimtos teritorijos, daug aukų ir persekiojantis nepavykusio 2023 m. kontrpuolimo šešėlis. Tačiau panašu, kad nualinta yra ir pati Rusija. Ekspertai teigia, jog Vladimiras Putinas gali norėti laikinų paliaubų, nes karas vyksta ilgiau, nei Kremlius numatė.

Per pastarąjį pusmetį ukrainiečių pabėgėlių skaičius Estijoje pradėjo mažėti, pranešė ERR. Nuo karo pradžios į šalį atvyko beveik 160 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, 70 tūkst. jų persikėlė į kitas šalis. Apie 90 tūkst. ukrainiečių pareiškė norą likti Estijoje. Šiuo metu Estijoje laikinoji apsauga taikoma beveik 31 tūkst. karo pabėgėlių. Tokius duomenis pateikia Policijos ir sienos apsaugos tarnyba. „Šiemet jų skaičius sumažėjo lyginant su tuo, kas buvo karo pradžioje.

Rusijos pajėgos bando plėsti operacijas prieš Ukrainą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo penktadienio vakarą kreipdamasis į ukrainiečius. Svarbiausi įvykiai: 23:59 | Naujausia informacija apie padėtį Charkive Ukrainos pajėgų generalinis štabas apibendrino paros rezultatus Charkivo srityje, rašo UNIAN.

Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren antradienį Taline susitikusi su Estijos kolega Hanno Pevkuru (Hanu Pevkuru) pranešė, kad atnaujinus Emario oro pajėgų bazės kilimo ir tūpimo taką, Nyderlandai gruodį joje dislokuos penktos kartos nesusekamus („stealth“) naikintuvus F-35, kurie vykdys Baltijos šalių oro policijos misiją.

Estijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsikvietė Rusijos reikalų patikėtinį dėl GPS signalų trikdžių, dėl kurių kaltinama Maskva. Estija, Latvija ir Lietuva praėjusį mėnesį įspėjo, kad plačiai paplitęs Rusijos vykdomas GPS trikdymas didina aviacijos incidentų grėsmę. Estų užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cachna) sakė, kad Rusijos vykdomi palydovinės navigacijos trikdžiai ilgainiui vis didėjo, sukeldami sumaištį ir darydami didelį poveikį civilinei aviacijai.

Estija apkaltino kaimyninę Rusiją trikdant GPS navigacijos prietaisų darbą oro erdvėje virš Baltijos šalių. Pasirodo, su tokiais trukdžiais avialinijų bendrovės susiduria jau kelis mėnesius. Tokie trukdžiai ne vien gali prailginti skrydžius, bet ir suklaidinti pilotus bei padidinti avarijos riziką. Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, jog Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna apkaltino Rusiją, tačiau nepateikė jokių įrodymų.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna ketvirtadienį pareiškė, kad dėl GPS signalų trikdžių Baltijos jūros regione kalta tik Rusija, jau ne vieną savaitę dėl jų regione trikdomas oro susisiekimas. Pastaruoju metu Estijoje padaugėjo tikslinių GPS palydovinės navigacijos sutrikimų. Valstybės prie Baltijos jūros valdžia teigia, kad GPS signalo trikdžiai yra perduodami iš Rusijos teritorijos, problema paaštrėjo Rusijai 2022 m. vasarį įsiveržus į Ukrainą.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 10,2 proc. mažesnė nei pernai kovą – 428,7 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (kovą, palyginti su vasariu) kainos pakilo 0,5 procento. Supirkimo apimtys per mėnesį išaugo 8 proc., per metus – 5,2 proc. iki 78,8 tūkst. tonų. Vien tik aukščiausios rūšies pieno supirkta 66,2 tūkst. tonų – 7,8 proc. daugiau nei pernai kovą. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,9 proc.

Estija perdavė Ukrainai du patrulinius katerius jūrų keliams Juodojoje jūroje saugoti. Tai penktadienį socialiniame tinkle X pranešė Estijos gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Estija, suderinusi su savo sąjungininke Danija, perdavė Ukrainai du patrulinius katerius“, – pažymėjo ministerijos atstovai. Jie pridūrė, kad tokia pagalba padeda Ukrainai saugoti gyvybiškai svarbius jūrų kelius ir ginti savo vandenis nuo Rusijos agresijos.

Buvusi „Alvoros“ partnerė Estijos ir Suomijos „Balticconnector“ dujotiekio projekte –  Estijos bendrovę „EG Ehitus“ 2020-aisiais iš Rusijos gamyklos „Eterno“ įsigijo jungiamąsias detales, kurios sutampa su sumontuotomis Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL), antradienį skelbia portalas „15min“, remdamasis Muitinės duomenimis ir atlikęs tyrimą kartu su partneriais Estijoje.

Jei Rusija užpultų Estiją, Estija neabejotinai laimėtų, pareiškė Estijos gynybos pajėgų vadas generolas Martinas Heremas, rašo „Err“. Tačiau pergalė vis tiek gali būti negraži, pridūrė jis. Vis dėlto generolas mano, kad tiesioginės grėsmės Estijai šiuo metu nėra. Estų kariuomenės vadas: mūsų karinė pergalė gali būti pakankamai šlykšti Anot jo, kai grėsmė padidėja, valstybė didina gynybinę parengtį – o tai reiškia mobilizaciją.

Balandžio 17 d. Europos gynybos ir saugumo aukščiausiojo lygio susitikime Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas paragino Europą pasirengti karui, skelbia portalas „The New Voice of Ukraine“. „Europa susiduria su lemiamu momentu, kuris dešimtmečius lems mūsų saugumą ir ateitį, – sakė ji. – Turime nepamiršti, kad turime daug ką ginti ir labai realią grėsmę, nuo kurios turime apsisaugoti.

Aktyvumo Estijos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kritimas per metus fiksuojamas penktą metų ketvirtį iš eilės, rodo Notarų rūmų paskelbti statistiniai duomenys. Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje patvirtinta 14,1 tūkst. nekilnojamojo turto perleidimo sandorių – 7,7 proc. mažiau nei prieš metus. Jų skaičiaus augimas užfiksuotas tik trijose iš 15-os apskričių, likusiose – kritimas, o daugumoje jų – dviženkliais nuošimčiais.

Estijos regioninės politikos ministras Madis Kallasas antradienį paskelbė paliekantis savo postą. „Ministro pareigas pradėjau eiti norėdamas kovoti už Estijos kaimo gyvenimą ir mažinti regioninę nelygybę. Pradėjęs eiti pareigas ir bendraudamas su ūkininkais, maisto produktų gamintojais ir kaimo vietovių gyventojais, dar labiau supratau, kaip svarbu spręsti klausimą, kad gyvenimas kaimo vietovėse galiausiai nebūtų prarastas“, – sakė M. Kallasas.

Tarp Hormūzo sąsiauryje užgrobto laivo įgulos narių yra estas, pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija. Irano revoliucijos gvardija šeštadienį Hormūzo sąsiauryje užgrobė, jos teigimu, su Izraeliu susijusį konteinerių laivą, kuris nuplukdytas Irano vandenų link, pranešė iraniečių valstybinė žiniasklaida.  Laivas buvo užgrobtas prieš Iranui surengiant beprecedentę dronų ir raketų ataką prieš Izraelį.

Kaip Estija, nedidelė šalis, kuri, palyginus su dauguma Europos Sąjungos šalių, nėra ypač turtinga, tapo švietimo galiūne? Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarptautinės mokinių vertinimo programos (PISA) reitinge, kuriame vertinami penkiolikmečių matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų gebėjimai, pirmąsias vietas užima kelios Azijos šalys, tačiau Estija užima aukščiausią vietą Europoje.

Didėjant karo nerimui Europoje, šalys pamažu ima ruoštis. Viena iš tokių šalių – Estija, kuri, kitaip nei dauguma NATO valstybių, neatsisakė šaukimo nuo pat Sovietų Sąjungos griūties. Kariai į savo tarnybą žiūri kaip į pareigą, o aukštesniojo rango karininkai net neabejoja – Rusija NATO nenugalėtų Pasigirsta kurtinantis raginimas pulti. 25 metų jaunuolis iš Talino Toivo Saabas pašoka ant kojų. Su savo ginklo broliais jis išsirikiuoja į eilę ir per medžius pasileidžia Rusijos sienos link.

Estų vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas ketvirtadienį vakare televizijai sakė pasiūlysiantis šalies parlamentui paskelbti Maskvos patriarchatą – Maskvoje įsikūrusią Ortodoksų bažnyčios instituciją – teroristine organizacija, kad būtų galima uždrausti jo veiklą Estijoje.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino įstatymo projektą dėl saldintų gėrimų mokesčio arba vadinamojo „limonado mokesčio“. „Šiuo mokesčiu siekiama gerinti visuomenės sveikatos būklę, skatinant gyventojus vartoti gėrimus, kuriuose yra mažiau arba visai nėra cukraus ar saldiklių“, – po vyriausybės posėdžio kalbėjo premjerė Kaja Kallas.

Estijos vyrų futbolo rinktinės ilgametis žaidėjas 39-erių Konstantinas Vassiljevas įsivėlė į dar vieną kontraversišką situaciją lankydamasis populiarioje šalyje futbolo tinklalaidėje „Trečiasis kėlinys“. Net 157-iose tarprautinėse rungtynės Estijos garbę gynęs saugas prieš pusantrų metų šalies gyventojų pykčio susilaukė, kai vykstant karui Ukrainoje įsiamžino nuotraukoje su Rusijos rinktinės treneriu Valerijumi Karpinu prie vieno stalo.

Estijos parlamento pirmininku ketvirtadienį buvo perrinktas centristinių pažiūrų partijos „Eesti 200“ pirmininkas Lauri Hussaras. Jis buvo perrinktas 64 balsais prieš 28, penki balsalapiai buvo negaliojantys. L. Hussaras buvo vienintelis kandidatas į 101 vietos Rygikogo pirmininkus. Vėliau vyko parlamento vicepirmininkų rinkimai. Po balsavimo paaiškėjo, kad L. Hussaro pavaduotojais liks Toomas Kivimagi iš centro dešinės Reformų partijos ir Centro partijos lyderis Juri Ratas.

Estų policija, Pasienio apsaugos valdyba bei Vidaus reikalų ministerija nori nuo gegužės nakčiai uždaryti Estijos ir Rusijos pasienyje esantį Narvos sienos perėjimo punktą, nes ten smarkiai sumažėjo sieną kertančių žmonių skaičius. Planuojama, jog Narvos pasienio kontrolės punktas dirbtų kasdien nuo 7 val. iki 22 val., o naujoji tvarka galiotų neribotą laiką.  Rusų sprendimu nuo vasario transportui uždaryta Rusijos ir Estijos sienos perėja – priešais Narvą esantis Ivangorodo punktas.

Estijos gynybos pajėgos ketina iš Prancūzijos įsigyti 18 naujos kartos savaeigių ratinių „Caesar“ tipo haubicų ir statyti naują karinį laivą, numatyta naujame Gynybos ministerijos plėtros plane, antradienį pranešė estų dienraštis „Postimees“. Estų gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras) sakė, kad ratinės 155 mm kalibro haubicos yra svarbiausias ginkluotės pirkinys gynybos pajėgų pastiprinimo pakete.

Estijai minint 20-ąsias šalies prisijungimo prie NATO metines, užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pabrėžė šio žingsnio svarbą Estijos saugumui. „Negalime atmesti, kad be narystės NATO mūsų nepriklausomybei dabar grėstų pavojus, – sakė jis penktadienį.

Estijos ministrų kabinetas ketvirtadienį pritarė įstatymo projektui dėl 1 ir 2 centų monetų poreikio mažinimo dėl reto jų naudojimo, brangios gamybos ir didelio apyvartos poveikio aplinkai. Įstatymu būtų įtvirtintas pirkinių krepšelio galutinės sumos apvalinimas atsiskaitant grynaisiais iki artimiausių 5 kartotinio.

Estijos užsienio reikalų ministerija antradienį įteikė Rusijos ambasados reikalų patikėtiniui diplomatinę notą dėl to, kad vienas diplomatinį statusą turintis rusas paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Notoje teigiama, kad Estija neketina toleruoti Rusijos veiksmų, nukreiptų prieš jos nepriklausomybę ir suverenitetą. Ministerija pareiškė, kad Rusijos specialiųjų tarnybų koordinuojamos hibridinės operacijos prieš Estijos saugumą turi būti nutrauktos.

Praėjus dvejiems metams nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, Rusija tvirtai stovi ant karo bėgių ir jau ruošiasi kitam karui. Kaip praneša „Foreign Policy“, remdamasis Estijos žvalgybos atstovų pareiškimais, Kremlius pertvarko ir plečia šalies kariuomenę, tikėdamasis konflikto su NATO per artimiausius 10 metų.

Estijoje gyvenantys Rusijos opozicionieriai taip pat gali tapti išpuolių, panašių į tą, kuris buvo surengtas Vilniuje prieš Aleksejaus Navalno bendražygį Leonidą Volkovą, aukomis. Kaip rašo portalas ERR, Estija iki šiol nesuteikė apsaugos Rusijos opozicijos nariams. Vienas iš jų - Arkadijus Babčenka. Jis Rusijoje pripažintas užsienio agentu ir įtrauktas į teroristų ir ekstremistų sąrašą. Prieš kelerius metus vyras gavo prieglobstį Estijoje.

Skolinimasis finansų rinkose arba iš nacionalinių biudžetų yra geriausias būdas suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia pergalei kare su Rusija. Šiam tikslui Estija dabar ieško daugiau kaip 100 mlrd. eurų. Tai pareiškė Estijos gynybos ministerijos nuolatinis sekretorius Kustis Salmas, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Euractiv“. „120 mlrd. eurų per metus karinei pagalbai Ukrainai yra apytikslis skaičius, kurio turėtų pakakti Ukrainos pergalei kare“, – sakė jis.

Estijos paslaugų eksportas, pernai spalio-gruodžio mėnesiais per metus galiojusiomis kainomis augęs 5 proc., pasiekė rekordines apimtis – 3,060 mlrd. eurų, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Importas didėjo 7 proc. iki 2,344 mlrd. eurų. Estijos prekybos paslaugomis perviršis siekė 716 mln. eurų ir padengė prekybos prekėmis deficitą. Daugiausiai eksportuota neklasifikuojamų paslaugų (31 proc. viso eksporto), telekomunikacijų, kompiuterių ir informacijos paslaugų (26 proc.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Estijoje 2023 metais buvo 11,3 proc. didesnis nei 2022-aisiais – 1832 eurai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis pakilo 9,7 proc. iki 1904 eurų.