es

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis penktadienį sakė, kad kvietė spalio 1 dieną parlamento rinkimus laimėjusios koalicijos „Gruzijos svajonė“ lyderį Bidziną Ivanišvilį bendradarbiauti ir labiau integruotis į Europos Sąjungą (ES) ir NATO, pranešė „RIA Novosti“. „Turime istorinę galimybę toliau pasistūmėti integracijos keliu. Gruodį susitiks NATO (gynybos) ministrai ir tikriausiai priims naujų sprendimų, – sakė M. Saakašvilis.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso didele garbe pavadino Europos Sąjungai (ES) skirtą Nobelio taikos premiją, praneša agentūra AFP. Tai yra garbė „visai ES, visiems 500 jos piliečių“, pareiškė J. M. Barroso „Twitter“ tinkle. Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas teigė esąs „labai sujaudintas ir pagerbtas“ Nobelio komiteto sprendimo. „ES yra ypatingas projektas, kuris karą pavertė taika, o neapykantą – solidarumu“, – „Twitter“ tinkle rašė M. Schulzas.

Nors Maskvos Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva teigiamai vertina Europos Sąjungą, ji mano, kad Nobelio taikos premijos paskyrimas šiai organizacijai – idėjos išsigimimas, praneša „RIA Novosti“. „Atvirai kalbant, man nepatinka šis Nobelio komiteto sprendimas, kadangi ES – tai didžiulė ir, beje, gana biurokratiška organizacija. Ir kokį vaidmenį jos tolesnėje veikloje suvaidins ši premija, man aišku. Manau, kad jokio“, – sakė žurnalistams L. Aleksejeva.

(Papildyta 12:30 val.) 12 metų Nobelio taikos premija skirta Europos Sąjungai (ES) „už daugiau nei šešis dešimtmečius trunkantį indėlį į taiką ir susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises Europoje“. 2012 metų Nobelio taikos premija skirta Europos Sąjungai (ES), pranešė tinklalapis „Nobelprize.org“. ES ir jos pirmtakai jau šešis dešimtmečius prisideda prie taikos ir susitaikymo procesų bei demokratijos ir žmogaus teisių užtikrinimo.

Ugdymo plėtotės centras pranešė pradėjęs kurti atvirą virtualią vaizdo įrašų biblioteką. Į ją galima dėti filmuotus švietimo renginius, verstus, subtitruotus  vaizdo įrašus, sukurtas videopamokas, interviu su žymiais žmonėmis, reportažus švietimo temomis. Bibliotekos pradžia – tai 300 vaizdo įrašų, kuriuos sukūrė bibliotekininkai, dailininkai, filologai, žurnalistai ir kitų profesijų žmonės, ne profesionalūs operatoriai.

Bendras Europos šeimų turtas nuo praėjusiųjų metų vidurio iki šių metų vidurio sumažėjo beveik 11 trilijonų dolerių. Priežastis ta pati – besitęsianti euro zonos skolų krizė. Nepaisant to, tyrimas parodė, kad milijonieriai dėl šių tendencijų nenukenčia. Per artimiausius penkerius metus savo kaip milijonierių statusą įtvirtins 46 milijonai pasaulio žmonių.

Vykstanti skalūnų ir suskystintų gamtinių dujų revoliucija sukėlė krizę „Gazpromui“. Rusijos dujų milžinė bus priversta ne tik mažinti kainas, bet ir atsisakyti kitų monopolinių įpročių, teigia ekonomistas Andersas Aslundas iš Petersono tarptautinės ekonomikos instituto, vieno įtakingiausių pasaulio ekonomikos smegenų centrų. „Gazpromo“ krizė reiškia, kad ji turės smarkiai mažinti kainas, galbūt net perpus. O tai reiškia, kad „Gazpromo“ pelnas beveik išnyks“, - interviu sakė A. Aslundas.

Latvijos valstybinės įdarbinimo agentūros duomenimis, spalio pradžioje registruotas nedarbas šalyje sudarė 10,9 proc., o iki metų pabaigos jis gali sumažėti iki 10,7 proc., trečiadienį žurnalistams pareiškė Socialinės gerovės ministerijos Darbo rinkos politikos departamento direktorius Imantas Lipskis. Ministerijos prognozėmis, kitais metais nedarbas gali sumažėti iki vienaženklio rodiklio. Rugpjūtį, palyginti su liepa, nedarbas šalyje sumažėjo 0,3 proc. ir siekė 11,3 proc.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas aiškiau nei kada nors anksčiau pasisakė už referendumą dėl būsimų savo šalies santykių su Europos Sąjunga (ES). Tačiau referendume, kurį jis organizuotų po savo perrinkimo premjeru 2015 metais, nebūtų svarstomas narystės Bendrijoje klausimas, pabrėžė D. Cameronas antradienį Birmingeme, kur vyksta torių partijos suvažiavimas.

Vieno Rusijos miestelio gyventojams taip įkyrėjo politikų savivalė ir nesąžiningumas, kad jie nutarė griebtis dar neregėto protesto. Į pietus nuo Maskvos esantis Šebancevas pasiskelbė atsiskiriantis nuo Rusijos ir sieksiąs tapti Europos Sąjungos dalimi. Koks būtų Briuselio atsakas, nesunku spėti, tačiau iš nevilties žmonės griebėsi šiaudo. Netoli didžiausio šalies tarptautinio Domodedovo oro uosto keliamos Europos Sąjungos vėliavos.

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje jaunuosius kino kūrėjus kviečia dalyvauti filmukų konkurse „Aš+50“. Šiemet dalyviams skiriama užduotis – pagalvoti apie tai, kaip atrodo gyvenimas būnant vyresnio amžiaus. Pasak konkurso organizatorių, daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, vis dar vyrauja nusistatymas prieš vyresnius žmones. Todėl konkurso dalyviai kviečiami kurti filmukus, kurie paskatintų pažvelgti į senėjimą kitaip – linksmiau, gražiau, optimistiškiau ir su pagarba.

Trimis mėnesiais vėliau nei planuota, pirmadienį pradėjo veikti Europos stabilumo mechanizmas. "Europos stabilumo mechanizmas (ESM) įsigaliojo", - Liuksemburge pareiškė euro grupės vadovas Jean-Clauide Junckeris. 17 euro zonos šalių finansų ministrai prieš tai priėmė ESM įstatus ir paskyrė valdymo komitetą. Svarbiausius sprendimus ateityje priims valdytojų taryba, kurią sudarys 17 euro zonos šalių finansų ministrai.

Didėja mokėjimo kortelių operacijų apyvarta. Per pastaruosius metus šalyje išduotomis banko mokėjimo kortelėmis atliekamų operacijų apyvarta išaugo 4 procentais ir rugpjūtį pasiekė 2,86 mlrd. litų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, gyventojai taip pat pradėjo aktyviau naudotis banko mokėjimo kortelėmis atsiskaitydami už pirkinius. Šių metų rugpjūtį tokių atsiskaitymų buvo 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Kultūros ministerija yra iš tų ministerijų, kurios neprileidžiamos prie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo. Ministerijos vadovai suka galvas kaip baigti dešimtmečius besitęsiančių teatrų, muziejų, bibliotekų, kitų kultūros objektų rekonstrukcijas ir remontus. Kultūrininkai sako, kad kai kuriuose miestuose jau užaugo karta, nebuvusi teatre ir nemačiusi spektaklių. O dėl uždarytų ar nepabaigiamų remontų teatrus palieka aktoriai.

Europos lyderiams besiginčijant, kaip suvaldyti euro zonos skolų krizę, 14 Afrikos Užsachario šalių galėtų pamokyti juos, kaip išlaikyti disciplinuotą ir stabilią valiutos sąjungą, rašo BBC. Šių šalių bendra valiutos sistema, CFA frankas, garantuoja žemą infliaciją, išlaiko investuotojų pasitikėjimą ir pastaraisiais metais užtikrino tokį ekonomikos augimą apie kurį Europa gali tik pasvajoti.

Austrija, Belgija, Portugalija ir Slovėnija yra pasiruošusios prisijungti prie Prancūzijos ir Vokietijos ir įsivesti geografiškai ribotą finansinių sandorių mokestį. „Dabar yra šešios valstybės narės, kurios pateikė oficialius prašymus. Ką tik gavome Slovėnijos laišką“, – naujienų agentūrai „dpa“ sakė už mokesčius, muitų sąjungą, auditą bei kovą su sukčiavimu atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta.

Dėl nemokumo ES kasmet prarandama 450 000 darbo vietų ir susikaupia 23,6 mlrd. eurų skolų. 57 proc. Europos įmonių, t. y. 10 proc. daugiau nei pernai, teigia dėl pavėluotų mokėjimų turinčios likvidumo problemų. Kasdien visoje Europoje bankrutuoja keliasdešimt mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), nes neapmokamos jų pateiktos sąskaitos faktūros.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius ragina politikus ir ekspertus per diskusijas dėl naujo ES biudžeto netraktuoti Europos Sąjungos (ES) kaip melžiamosios karvės. Užsienio reikalų ministerijos vadovas, kalbėdamas per konferenciją apie 2014-2020 m. ES biudžetą, pažymėjo, kad diskusija apie ateityje prieinamą finansavimą dažnai tampa pernelyg emocinga, ne racionali.

Europos Sąjunga ketina uždrausti Irano dujų importą, pranešė Europos diplomatai. ES ketina paskelbti naujas sankcijas per užsienio reikalų ministrų susitikimą spalio 15 dieną Liuksemburge. Trečiadienį vakare diplomatai iš esmės susitarė dėl draudimo importuoti Irano dujas. Pasak vieno šaltinio, "didžiosios ekonomikos palaiko embargą: Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija". Kaip žinoma, Europos Sąjunga paskelbė embargą naftos importui iš Irano nuo liepos 1 dienos.

Kipro vyriausybė kreipsis į Europos Sąjungą su prašymu suteikti 14 mlrd. dolerių paramą, praneša „Associated Press“ remdamasi gerai informuotu šaltiniu. Ekspertų skaičiavimais, bankams prireiks mažiausiai 7 mlrd. dolerių. Be to, 2012 m. lapkritį Kipras turi sumokėti kreditoriams 751 mln. eurų, nors vyriausybė neturi tam būtinų lėšų. Iš viso Kiprui teks kreditoriams sumokėti 6 mlrd. eurų iki 2015 m. pabaigos.

Remiantis ketvirtadienį oficialiai paskelbtais Europos Sąjungos (ES) branduolinių jėgainių streso testų rezultatais, regione reikia nedelsiant stiprinti branduolinį saugumą, o reikalingų atlikti darbų suma sieks milijardus eurų, informuoja AFP. Europos Sąjungos energetikos komisaras Guentheris Oettingeris teigia, kad, remiantis rezultatais, bendras saugumo įvertinimas yra "patenkinamas" ir kad ES nereikia nedelsiant uždaryti nė vieno reaktoriaus. „Tačiau saugumą reikia stiprinti beveik visur.

Užsienio reikalų ministerijoje (URM) spalio 4 dieną surengtame vizų išdavimo turistams procedūrų tobulinimo galimybes nagrinėjančios tarpžinybinės darbo grupės posėdyje aptartas 2012 metų turistinis vasaros sezonas, kurio metu Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose išduota rekordiškai daug vizų. URM atstovai susirinkusiuosius informavo, kad išduotų vizų skaičius per pastaruosius trejus metus ypač padidėjo Lietuvos diplomatinėse atstovybėse Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Po to, kai iš Sirijos paleisti artilerijos sviediniai pataikė į Turkijos pasienio kaimą ir pražudė penkis žmones, Ankara kreipėsi į JT Saugumo Tarybą. Anot žiniasklaidos, aukščiausia JT institucija paraginta sustabdyti Sirijos agresiją. (Papildyta 09:15) Turkijos artilerija ketvirtadienį paryčiais bombardavo taikinius, esančius Sirijos teritorijoje Tel Abdjado rajone, maždaug už 10 kilometrų nuo sienos, pranešė Turkijos saugumo šaltiniai.

Graikijos finansų ministras Janis Sturnaras (Yannis Stournaras) trečiadienį sakė, kad šalies vyriausybės derybos su kreditoriais dėl 11,5 mlrd. eurų taupymo priemonių paketo eina teisinga linkme. Tuo tarpu trečiadienį ryte anoniminiai šaltiniai vyriausybėje sakė, kad derybos vis dar nesėkmingos, nes kreditoriai nėra tikri dėl vyriausybės siūlymų. „Derybos su „trejetu“ eina teisinga linkme.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2012 m. rugpjūčio mėn. nedarbo lygis euro zonoje, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, sudarė 11,4 proc. Šis rodiklis išliko stabilus, palyginti su šių metų liepos mėn. Visoje ES nedarbas 2012 m. rugpjūtį sudarė 10,5 proc., ir, palyginti su liepa, nekito. Nedarbo lygis ir euro zonoje, ir visoje ES padidėjo, palyginti su 2011 m. rugpjūčiu: tada jis atitinkamai sudarė 10,2 proc. ir 9,7 proc. 2012 m. rugpjūčio mėn.

Remiantis streso testų dėl branduolinių jėgainių Europos Sąjungoje (ES) rezultatais, beveik visų jėgainių saugumą reikia stiprinti. „Remiantis streso testų rezultatais, reikia stiprinti beveik visų branduolinių jėgainių saugumą“, – teigiama Europos Komisijos ataskaitoje, kurioje taip pat pažymima, kad visos dalyvaujančios valstybės ėmėsi atitinkamų veiksmų, o reikalingų atlikti darbų kaina gali siekti 10–25 mlrd. eurų.

Naujai paviešinti duomenys atskleidė, kad per pastaruosius penkerius metus Britanijos šeimų išlaidos maistui išaugo dvigubai daugiau nei vidutiniškai Europoje, skelbia Mail Online. Nuo 2007 metų maisto kainos JK išaugo 37 procentais. Tačiau tai dar ne viskas – prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį jos padidės dar 40 procentų. Teigiama, kad kainos ir toliau augs dvigubai didesniu už infliaciją greičiu, keldamos įtampą jau dabar suvaržytuose gyventojų biudžetuose.

Serbijos vicepremjerė, atsakinga už eurointegraciją, interviu sakė, kad Serbija neskuba įvykdyti Europos Sąjungos (ES) sąlygų dėl narystės. „Neturėtume skubėti, – Belgrado dienraščiui „Danas“ sakė Suzana Grubjesič. – Eidami šiuo keliu turime keisti Serbiją dėl savęs, ne dėl Berlyno ir Briuselio“. Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius praėjusį savaitgalį per Serbijos pažangos partijos suvažiavimą kalbėjo panašiai ir sakė, kad Serbija neskuba prisijungti prie ES.

Europos bankininkystės institucija (EBA) pranešė, kad didiesiems Europos bankams praėjusių metų pabaigoje trūko 199 mlrd. eurų rekomenduojamų kapitalo atsargų. Dėl šios naujienos atsinaujino nerimas, kad Europos bankai yra nepakankamai gerai apsisaugoję atlaikyti dar vieną didelį smūgį žemyno ekonomikai. Trūkumas buvo vertinamas atsižvelgiant į griežtas "Bazelio III" taisykles bankams, pagal kurias kapitalo atsargos turi siekti 7 proc. pagrindinio kapitalo.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisaras Oli Rėnas (Olli Rehn) „svarbiu žingsniu“ pavadino Ispanijos vyriausybės paskelbtus taupymo planus. „Reformų planas apima konkrečias, ambicingas ir tikslingas priemones“, - pareiškė O. Rėnas. Taip Ispanijos vyriausybė esą paiso Europos Komisijos reikalavimų dėl reformų šalyje. Madridas ketvirtadienį priėmė griežčiausią taupymo biudžetą naujausių laikų šalies istorijoje.

Europos Parlamento komitetas atidėjo balsavimą dėl sprendimo siūlyti stabdyti finansavimą Ignalinos atominei elektrinei uždaryti. Biudžeto kontrolės komiteto nariai nusprendė palaukti atsakymų iš Europos Komisijos, prižiūrinčios uždarymo projektą, praneša LRT Radijas. Vasarą uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje lankęsi šeši Europos Parlamento nariai Biudžeto kontrolės komitetui parengė ataskaitą, kaip leidžiami projektui skirti Europos Sąjungos pinigai.

Europos Komisija trečiadienį paragino smarkiai padidinti investicijas į kultūros ir kūrybos sektorius, kuriuose yra iki 8,5 mln. darbo vietų, ir pažymėjo, kad šie sektoriai yra itin svarbūs Europos augimo varikliai, informuoja AFP. Kultūros komisarė Andrula Vasiliu (Androulla Vassiliou), kuri nori, kad kitų septynerių metų Europos Sąjungos (ES) biudžetas būtų padidintas 37 proc.

Jau rytoj, rugsėjo 28-ąją, visoje Lietuvoje vyks daugiau kaip dvylikos valandų mokslo renginių maratonas. Duris atvers dešimtys aukštųjų mokyklų fakultetų ir laboratorijų, kur „Tyrėjų nakties“ dalyviams bus pristatomos dažnai nežinomos mokslo pasaulio paslaptys ir atradimai. Aštuntą kartą vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ šiemet dar daugiau renginių vyks viešose, netradicinėse mokslui miesto erdvėse, kurios praeitais metais sulaukė itin didelio lankytojų susidomėjimo.

Nuo Skandinavijos bankų krizės prabėgo du dešimtmečiai ir Šiaurės šalių finansų centrai tapo patraukliu užutėkiu nukamuotiems euro zonos indėlininkams bei investuotojams, rašo „The Wall Street Journal“. Reaguodami į naujus klientus iš užsienio didžiausi regiono bankai „Nordea“ bei DNB keičia verslo strategiją.

Pirmoje straipsnio dalyje buvo kalbama apie būtinybę „Gazpromui“ ieškoti alternatyvų prekybai su Europa, jis tą ir daro. Pastarojo meto įvykiai tik patvirtina tokio elgesio pagrįstumą.Čia neverta dar kartą rašyti apie trečiąjį energetinį paketą ir tai, kaip jis erzina „Gazpromą“ (Kremlių). Tačiau tuo viskas nesibaigė.

„Amerikietišku stebuklu“ vadinamos skalūninės dujos gali tapti tikra alternatyva tradicinėms dujoms. Ar tai reikštų „Gazprom“ monopolijos pabaigą? „Vedomosti“ siūlo pasigilinti į skalūninių dujų istoriją, revoliuciją ir problemas. Amerikietiškas stebuklas Skalūninėmis dujomis Jungtinėse Valstijose domėjosi seniai: pirmasis komercinis dujų gręžinys suakmenėjusiame molyje buvo išgręžtas Niujorko valstijoje dar 1821 metais, bet toks gręžinys duodavo per mažai dujų, kad darbai atsipirktų.

Šį antradienio vakarą 19.55 val. LNK laidoje „Pasaulis X“ – apie prakeikimo naštą, kuri apvertė dainininkės Dainos Bilevičiūtės gyvenimą. Nuo finansinio kracho iki grėsmės būti įkalintai. Kodėl sėkmingą dainininkės karjerą dariusi moteris staiga atsidūrė ant bedugnės krašto? Mirties kortos pranašystė ir žinomo iš Maskvos bioenergetiko Andžejaus Kučinskij pagalba padėjo dainininkei atsitiesti  naujam gyvenimui.

Derybas dėl Europos Sąjungos biudžeto apsunkina dalies valstybių siekis gerokai mažinti išlaidas. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujantis Kipras valstybėms pateikė naują derybinį paketą, kuris palaiko tokią poziciją. Su išlaidų mažinimu nesutinka daugiausiai iš biudžeto gaunančios šalys, tarp jų – ir Lietuva. Derybos dėl visos Europos plėtrai svarbaus 2014–2020-ųjų biudžeto darosi vis sudėtingesnės. Ypač toms šalims, kurios išlaidų karpyti nenori.

Praėjusią savaitę vėl pasigirdo gąsdinimai dėl didelės antrosios krizės tikimybės ir būtinybės jai ruoštis. Ar šiandien Lietuvos ekonomika geriau pasiruošusi galimiems iššūkiams nei buvo prieš ketverius metus pasaulinės finansų krizės išvakarėse? Kaip turėtų vyriausybė, įmonės ir gyventojai ruoštis galimam išoriniam Lietuvos ekonomikos šokui? Skirtumai tarp šiandieninės ir 2008-ųjų Lietuvos ekonomikos yra ne „kosmetiniai“, o esminiai – gerąja prasme.

Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas rugsėjo 21 dieną su didžiausio Švedijos Upsalos universiteto prorektoriumi Andersu Malmbergu aptarė bendradarbiavimo stiprinimą su Lietuvos universitetais. A. Malmbergui pristatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kitų metų antrąjį pusmetį prioritetai, pirmininkavimo metu tartasi organizuoti bendrus renginius.

Kaip manote, kas yra bendro tarp žodžio „agravacija“ [lotynų kalboje „aggravo“ reiškia sunkinu, bloginu] ir premjero Andriaus Kubiliaus? Medikai, kurie paprastai naudoja šį terminą, pasakytų, jog medicininiu požiūriu premjeras neserga ir net nesimuliuoja ligos.

Septynerių metų laisvės atėmimo bausmę atliekanti Ukrainos opozicijos lyderė Julija Tymošenko paragino Vakarus skelbti sankcijas Ukrainos vadovybei, praneša agentūra AP. Atvirame laiške politikė reikalauja paskelbti kelionių draudimą Ukrainos vyriausybės nariams ir jų šeimoms, įšaldyti turtą ir pradėti tarptautinį baudžiamąjį procesą dėl korupcijos. „Sustabdykite naują diktatūrą Europoje“, –- teigiama laiške.

Ketvirtadienį Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) ragino Ukrainos vadovą Viktorą Janukovičių paspartinti integraciją į Europos Sąjungą (ES) ir pripažino, kad didžiausia kliūtis - buvusios premjerės Julijos Tymošenko kalinimas, skelbia AP. Kijeve po diskusijų su Ukrainos prezidentu B. Komorovskis teigė, kad Ukraina turi apsispręsti, ar taikytis prie ES, ar prisijungti prie Rusijos vadovaujamos muitų sąjungos.

Lietuva yra viena stipriausių šalių Europoje – taip teigia šalyje viešintis „Swedbank“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Michaelas Wolfas. Jis teigia, kad šalies gyventojai turi galimybių skolintis, tačiau po ekonominės krizės tą daro vangiai. Pagrindine bankų klaida prieš krizę M. Wolfas įvardija jų požiūrį: visas rinkas jie vertino vienodai.

Bulgarija, viena iš didžiausių rožių aliejaus gamintojų, pradėjo procedūrą, skirtą užregistruoti savo produktą kaip ES saugomą geografinį prekės ženklą, informuoja AFP. Bulgarija yra antra pagal dydį rožių aliejaus gamintoja pasaulyje po Turkijos, kvepalų ir kosmetikos pramonei ji per metus tiekia 1 200 - 1 500 kg rožių aliejaus.

Statistika rodo, kad pagal žuvusiųjų gaisruose skaičių Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių visoje Europos Sąjungoje. Vien ką reiškia tai, kad Lietuvoje liepsnos nusinešė net penkis kartus daugiau gyvybių nei gerokai didesnėse valstybėse, tokiose kaip Suomija, Vengrija, Graikija, Norvegija. Apie gaisrų sukeliamas problemas ir patiriamus nuostolius visame pasaulyje yra pateikiama daug informacijos.

Galingiausia Europos Sąjungos (ES) valstybė Vokietija ir kylanti Lenkija sutaria, kad 27 valstybių sąjungos lyderius reikėtų rinkti tiesiogiai, nes nerimaujama dėl demokratijos trūkumo ir euroskepticizmo, kurį skatina skolų krizė, rašo „The Local“. „Galvojau, kaip galime sugrąžinti pasitikėjimą Europos Sąjunga“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle, kuris pirmadienį vakare atvyko į Varšuvą dalyvauti Europos ateities grupės ministrų susitikime.

Austrijos aplinkos ministras Nikolausas Berlakovichas pranešė, kad šalis kol kas neprekiaus nauju benzinu E10, nes nori palaukti Europos Sąjungos (ES) patikslinimo dėl alternatyvių degalų naudojimo, informuoja AFP. „Protinga kol kas sustabdyti prekybą benzinu E10 Austrijoje, kol situacija bus patikslinta Europos lygmeniu“, - pareiškė jis. Buvo numatyta, kad prekiauti benzinu E10, kuriame yra iki 10 proc.

Graikija iki rugsėjo 23 d. turėtų apsispręsti dėl beveik 12 mlrd. eurų išlaidų mažinimo programos, antradienį praneša Atėnų naujienų agentūra. Europos Sąjungos (ES)  ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF)  kreditoriai iš Graikijos reikalauja sumažinti išlaidas 11,5-11,9 mlrd. eurų (per 5 proc. šalies BVP) per artimiausius dvejus metus, kad įvykdytų biudžeto deficito planinius rodiklius.