es rytų

Kitą savaitę Lietuvoje lankysis Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. Su juo susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda kalbėsis apie santykius su Rusija, aptars taikos derybų klausimus, informavo Lietuvos Prezidentūra.

Vilniuje viešinti Gruzijos prezidentė Salomė Zurabišvili sako, kad narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO siekianti jos šalis išlieka ambicinga, bet realistiškai vertina miglotas galimybes artimiausiu metu įstoti į šias organizacijas. Ji pridūrė, kad Gruzija nerodo nuovargio ir tęsia narystei reikalingas reformas. „Sakartvelas nėra pavargęs nei siekiant narystės ES, nei NATO.

Lietuvos politikai pirmadienį Seime užsienio šalių diplomatams pristatys jų inicijuojamą Europos Sąjungos (ES) paramos Ukrainai planą. Pristatyme dalyvaus Vakarų šalių ir Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių valstybių ambasadoriai. ES paramos Ukrainai iniciatyvą pernai iškėlė buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Jis su Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu aplankė daugelį svarbiausių Vakarų Europos sostinių. Dėmesį šiam planui pradėjo skirti ir Lietuvos vyriausybė.

Europos Sąjungai (ES) kylančių iššūkių sprendimas slypi gilesnėje integracijoje ir plėtroje, sako Vilniuje viešintis Gruzijos užsienio reikalų ministras Michailas Džanelidzė. Taip jis pakomentavo Nyderlandų referendumą, kuriame, pirminiais duomenimis, rinkėjai atmetė ES Asociacijos sutartį su Ukraina. „Mes matome iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Europa, ir tikime, kad šių iššūkių sprendimo kelias yra didesnė vienybė, gilesnė integracija ir plėtra.

Briuselis penktadienį paskelbė, kad Ukraina ir Gruzija įvykdė reikalavimus beviziam režimui su Europos Sąjunga (ES). Europos Komisijos ataskaitose rašoma, kad šios šalys „atitinka visus kriterijus“, kurie buvo numatyti veiksmų plane. ES vykdomoji institucija pasiūlymą keisti ES teisės aktus dėl bevizio režimo žada pateikti 2016-ųjų pradžioje, vėliau juos svarstys valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ir šešių buvusių sovietinių respublikų atstovai, kurie ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Rygoje, numato patvirtinti bendrą viziją dėl tolesnio bendradarbiavimo, tačiau vargu ar pajėgs įveikti nuomonių išsiskyrimą dėl savo ambicingos partnerystės perspektyvų, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. 25 ES šalių lyderiai ir ES Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos pirmininkai susitiks su Armėnijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos vadovais.

  Europa turi realiai įvertinti Rusijos grėsmes ir atvirai pradėti diskusijas, ar yra pasiruošusi karui su Maskva, sako Vokietijoje įsikūrusio Martens tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Rolandas Freudensteinas (Rolandas Froidenšteinas).   „Vokietijoje NATO branduoliniai pajėgumai susideda iš 20-ies rūdijančių branduolinių B-61 tipo bombų, kurios gali būti nušluotos vienu Rusijos pajėgų smūgiu. Šiuos dalykus turime keisti.

„Europa dvejus metus laukė sužadėtuvių vakarėlio, bet jis atšauktas likus savaitei“. Tokius žodžius Vokietijos kanclerė Angela Merkel ištarė Valdovų rūmuose Vilniuje 2013-ųjų lapkričio 28-osios vakarą, Ukrainai atsisakius pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES). Praėjus lygiai metams, Ukrainai vadovauja nauja provakarietiška valdžia, tačiau Rusijos agresijos akivaizdoje „susižadėti“ su Briuseliu nepasiryžo ir ji: laisvosios prekybos sutartį pasirašė, bet įsigaliojimą atidėjo.

Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), kurio reputacija buvo labai sustiprėjusi dėl veiksmų per Ukrainos krizę, dabar tapo griežtos kritikos taikiniu dėl nutekintų pokalbių įrašų, esą atskleidžiančių, kaip jis menkina Varšuvos saugumo ryšius su Vašingtonu ir Didžiosios Britanijos premjero politiką.

Rusijos ir Vakarų žiniasklaidoje yra pasirodę nemaža straipsnių apie įvykius Ukrainoje, naujųjų Ukrainos opozicijos jėgų kovą už europinę šalies orientaciją, aiškiausiai matomą Kijevo Nepriklausomybės aikštėje (Nepriklausomybės Maidane). Pateikiame profesorės, Maskvos Karnegio centro mokslinės bendradarbės Lilijos Ševcovos straipsnio „Maidanas – iššūkis Ukrainai, Rusijai ir Vakarams“, gruodžio 6 d. išspausdinto tinklalapyje „Ежедневный журнал“, šiek tiek sutrumpintą vertimą.

Vilniaus viršūnių susitikimas įvyko. Gruzija ir Moldova parafavo Asociacijos ir laisvos prekybos su Europos Sąjunga sutartį, o Azerbaidžanas – pasirašė sutartį dėl palengvinto vizų režimo. Sakyčiau, labai net neblogai. Žinoma, šiek tiek gaila, kad Rusijos spaudžiama Ukraina atidėjo savo lemiamą žingsnį ateičiai, bet nieko nepataisomo (skirtingai nuo situacijos su Armėnija) tame nėra, nieko baisaus neįvyko. Ne viskas iš karto. Bet apie visa tai daugiau ir geriau parašys kiti apžvalgininkai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lemtingą ėjimą padarė lapkričio 9-ąją: tądien, po ne vienus metus trukusio meilikavimo ir kelių mėnesių pažadų bei grasinimų žarstymo jis kariniame aerodrome netoli Maskvos susitiko su Ukrainos vadovu Viktoru Janukovyčiumi. Kaip rašo naujienų svetainė "Spiegel Online International" (SPON), šis susitikimas buvo toks slaptas, kad rusai iš pradžių net neigė, kad jis apskritai įvyko.

Ukrainos galimybėms pasirašyti potencialiai istorinį susitarimą su Europos Sąjunga (ES) trečiadienį tikriausiai buvo suduotas lemiamas smūgis - parlamentas nesugebėjo susitarti dėl įstatymo projekto, pagal kurį būtų buvę galima paleisti kalinamą ekspremjerę Juliją Tymošenko.

Planuojamas pasirašyti Ukrainos ir Europos Sąjungos susitarimas pakibo ant plauko po paslaptingo prezidento Viktoro Janukovyčiaus vizito į Maskvą ir Kijevo sprendimo pradėti tyrimą dėl įkaltintos opozicijos lyderės Julijos Tymošenko advokato. J.Tymošenko, kurios išlaisvinimas yra viena ES sąlygų Kijevui, kad būtų pasirašyta Asociacijos sutartis, prieš trečiadienį numatytą svarbų parlamento posėdį apkaltino V.Janukovyčių žlugdant šalies siekius.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis su Lietuvoje besilankančiu Gruzijos užsienio reikalų ministru Grigoliu Vašadze pasirašė dvišalį Europos ir euroatlantinės integracijos chartijos veiksmų planą 2012 metams ir aptarė šalių santykius. Lietuvos diplomatijos vadovas susitikime penktadienį pažymėjo, kad praėjusiais metais pagal prekybinių mainų apimtis Gruzija tapo svarbiausia Lietuvos ekonomine partnere Pietų Kaukaze.