enceladas

Planetologai pranešė apie ketvirtąjį Saulės sistemos dangaus kūną, kuriame egzistuoja skystas vanduo. Tai Saturno palydovas Enceladas, po kurio Pietų ašigaliu aptiktas skysto vandens vandenynas, pranešė „Space.com“. Pasak mokslininkų, skysto vandens vandenynas Encelade yra maždaug 10 kilometrų gylio. Jis slepiasi po 30 - 40 kilometrų storio ledo danga.

Ar po Saturno palydovo Encelado ledo danga slypinčiame vandenyne gali egzistuoti nežemiška gyvybė, bandys išsiaiškinti „Enceladus Explorer“ projektą pradėję Vokietijos mokslininkai. Jie ruošia galingą grąžtą, kuris, atgabentas į Enceladą, bandys prasigręžti pro jo paviršių dengiančią ledo plutą, pasiekti po ja, kaip manoma, esantį vandenyną ir ieškoti biologinės gyvybės požymių.

NASA kosminis zondas „Cassini" vienoje nuotraukoje užfiksavo išsyk penkis Saturno palydovus. Originalią neapdorotą jų nuotrauką galima pamatyti „Cassini“ programos svetainėje. Astronomas mėgėjas Jasonas Majoras internete paskelbė kompozitinį „Cassini" padarytų nuotraukų atvaizdą, kuriame visi penki Saturno palydovai „nuspalvinti“ natūraliomis spalvomis. Jo apdorota nuotrauka paskelbta „Flickr" portale. Nuotraukos centre matomas Enceladas.

Prieš 14 metų ESA Infraraudonųjų spindulių observatorijos įrengimais stebėdami Saturną, astronomai dujinio giganto atmosferos viršutiniuose sluoksniuose pastebėjo mįslingai atsiradusių vandens garų požymių. Ir tik dabar, naudojantis ESA „Hershel“ teleskopu, jiems pavyko išsiaiškinti, iš kur Saturne tas vanduo. Paaiškėjo, kad įspūdingiausiai atrodančią Saulės sistemos planetą milžiniškais vandens srautais iš savojo pietinio poliaus laikas nuo laiko „palaisto“ jos palydovas Enceladas.

Vieną iš Saturno palydovų – Enceladą – su dujiniu milžinu jungia srautas, sudarytas iš elektronų, judančių į abi puses tarp šių dangaus kūnų. Tokias išvadas mokslininkai pateikė žurnalo „Nature" straipsnyje, o trumpas jo aprašas pasirodė Londono universiteto koledžo pranešime spaudai. Mokslininkai analizavo „Cassini" perduotus atvaizdus. Jo aparatūra užfiksavo neįprastą švytėjimą planetos šiaurės ašigalyje, kuris nebuvo poliarinė pašvaistė.

NASA specialistams pavyko „pažadinti“ dėl techninio sutrikimo į saugų režimą persijungusį kosminį zondą „Cassini“. Jis jau ruošiasi antradienį įvyksiančiam priartėjimui prie Saturno palydovo Encelado. Pasak NASA atstovų, „Cassini“ iš budėjimo režimo į normalų persijungė vakar, lapkričio 24 dieną. Visi moksliniai šio kosminio aparato instrumentai vėl aktyvuoti, visos sistemos funkcionuoja gerai, teigiama NASA pranešime.

Kosminis zondas „Cassini“  antradienį ir trečiadienį palaipsniui priartės prie Saturno palydovų Encelado ir Titano, pranešė NASA. Vakar NASA ir ESA kosminis zondas pradėjo artėti prie Encelado, pro kurį turėtų praskristi 435 kilometrų atstumu nuo palydovo paviršiaus, o po to maždaug 1400 km atstumu pralėks virš Titano. Šio priartėjimo metu „Cassini“ tirs Encelado ledinių geizerių išmetamą medžiagą naudodamas rastrinę ultravioletinių spindulių vaizdo kamerą.

Kosminis zondas „Cassini“ Saturno palydove Encelade nufotografavo apie 20 dar nežinomų geizerių. Apie tai pranešama NASA „Cassini“ programos interneto svetainėje. Didelės raiškos naujų Encelado geizerių nuotrauką galima pamatyti čia. Pasak „Cassini“ programos mokslininkų, Encelado pietų ašigalio srityje, vadinamajame „tigro juostų“ regione, kosminiam zondui pavyko užfiksuoti 30 geizerių, 20 iš buvo nežinomi.

NASA mokslininkai aptiko daugiau įrodymų, jog po Saturno palydovo Encelado paviršiumi gali būti skysto vandens. Tai leidžia manyti, kad palydove gali būti tinkamos sąlygos gyvybei atsirasti, rašo „Telegraph.co.uk“. NASA zondas „Cassini“ praskrido virš ledo čiurkšlių, besiveržiančių iš palydovo paviršiaus, ir aptiko neigiamą krūvį turinčių vandens molekulių. Tai aiškus įrodymas, jog po Encelado paviršiumi yra jūra.