elementas

Telefono akumuliatorių ištvermės klausimas yra amžina išmaniųjų telefonų savininkų problema. Nepaisant to, kad mūsų kasdienio gyvenimo palydovai kasmet tampa vis galingesni, jų maitinimo šaltinis dažniausiai išlaiko mažiau nei vieną dieną aktyviai juos naudojant. Maža to, panaudojus kelis mėnesius telefonai pradeda „laikyti“ dar mažiau. Ličio jonų baterijos rinkoje laikosi jau daugiau nei du dešimtmečius, ir iš esmės nesikeitė nuo 1991-ųjų, kuomet technologijų gigantė „Sony“ pradėjo jas gaminti.

Neseniai darbo reikalais viešėjau Hagoje, viename Europos Sąjungos institucijų renginyje, ir nutiko nemalonus incidentas, kuris privertė plačiau pagalvoti apie europines vertybes ir man, kaip politikui, pamąstyti apie gyventojų protestą, balsuojant už Donaldą Trumpą, Marine Le Pen ar Viktorą Orbaną.

Svoriai kinta, elementai keičia vietas, ramybės neduoda reliatyvumas – svarbiausia chemijos mokslo lentelė toli gražu nėra stabili, ir niekas nežino, kuo visa tai baigsis Jei imitavimas yra nuoširdžiausia pagyrų forma, periodinė lentelė turi daugybę tikrų gerbėjų. Šriftai, mėsos rūšys ir netgi Muppetai buvo išdėlioti pagal jos atvaizdą. Chemikai, elemento vietos lentelėje ir jo kaimynų žinojimas tebėra patikimiausias elemento savybių indikatorius – ir vertingas naujų medžiagų paieškos vedlys.

Pirmą kartą mokslininkams pavyko sukurti optinį silicio pluoštą, pasižymintį saulės elementų savybėmis, kurio dydį jau galima matuoti metrais. Šis išradimas atveria galimybes silicio saulės elementus gaminti kaip lankstų, norimą formą galintį įgyti audeklą. Tarptautinė chemikų, fizikų ir inžinierių komanda, kuriai vadovavo Johnas Baddingas iš Penn State universiteto, sukūrė optinį pluoštą, pasižymintį integrinio puslaidininkinio grandyno savybėmis.

Notingemo universiteto (Jungtinė karalystė) chemikų kolektyvas išleido naują pažintinį filmuką apie vieną iš radioaktyviųjų cheminių elementų – americį: sidabriškai baltą metalą, kuris tamsoje švyti. Anot jų, americis – bene vienintelis transuraninis elementas, kurio galima rasti daugelyje darbo biurų ar kitose (taip pat ir gyvenamosiose) patalpose. Americį pirmieji susintetino amerikiečiai ir šią paslaptį sugebėjo išlaikyti maždaug vienerius metus.