elektros rinkos liberalizavimas

Elektros rinkos liberalizavimui Lietuvoje buvo pasirengta nepakankamai gerai, todėl teko taisyti klaidas, ir tai padaryta su nemažais nuostoliais, sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandien, matyt, jau po laiko, mosuoti samčiais nebereikia ir tikrai reikia taisyti tas klaidas, kurios buvo padarytos. Ir jos buvo taisomos eigoje, galima pasakyti, su nemažais nuostoliais, bet buvo pataisytos“, – trečiadienį LRT radijui sakė G. Nausėda.

Seimui ketvirtadienį teikiamos Elektros energetikos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį pranešė, kad trečiame etape yra apie 814 tūkst. buitinių vartotojų, o nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę 53 proc., todėl pakeitimai bus svarbūs apie 430 tūkst. vartotojų.

Energetikos ministerija siūlo trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Dabar numatytas terminas – 2023 metų sausis.  Vyriausybė trečiadienį ketina svartyti Elektros energetikos įstatymo pataisas.

Elektros tiekėjai tikina, kad labiausiai sutaupys gyventojai pasirinkę planą su fiksuota kaina. Jie mokės beveik 30 eurų mažiau nei pasirinkę nefiksuotą. Taip pat sutarčių nepasirašiusius gyventojus, jie skubina tai kuo greičiau padaryti. Nes kuo ilgiau gyventojai lauks, tuo brangiau už elektrą teks mokėti.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad rugsėjį visuomenei bus pristatytas planas, kaip būtų galima taupyti elektrą. „Be abejo, bus mokomi (taupyti elektrą). Per rugsėjį bus paruošta visa programa, kartu su Lietuvos energetikos agentūra pateiksime visą planą, kaip tą galima būtų daryti“, – LRT televizijai antradienį sakė ministras.

Prezidentui ir energetikos ministrui siūlant atidėti paskutinį – trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą, tam pritaria ir dalis parlamentarų. Jie siūlo toliau mokėti kompensacijas gyventojams ir įvesti daugiau saugiklių, kad verslas vykdytų įsipareigojimus buitiniams vartotojams.   Šie siūlymai Vyriausybei teikiami Ekonomikos komitetui antradienį bendrame posėdyje su Energetikos ir darnios plėtros komisija įvertinus situaciją nepriklausomų elektros tiekėjų rinkoje.

Kai kuriems politikams teigiant, jog elektros rinkos liberalizavimo procesas Lietuvoje vyksta nesėkmingai, todėl paskutinį – trečiąjį jo etapą reikia atidėti, energetikos ekspertai mano, jog to daryti nereikia.  Pasak Energetinių tyrimų instituto vadovo Tomo Janeliūno, proceso atidėjimas nespręstų problemų, o tik nustumtų jas į ateitį.  „Mes pamename, kad buvo atidėtas antrojo etapo galutinis terminas pusei metų ir situacija tik pablogėjo.

Sekmadienį baigiasi terminas, kai antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojai turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Terminas buvo pratęstas vieną savaitę daliai gyventojų nesuspėjus sudaryti sutarčių – nuo birželio 18 iki 26 dienos imtinai.   „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas BNS sekmadienį informavo, kad per pratęstą terminą tiekėją pasirinko apie 36 tūkst. klientų. Sekmadienį prieš vidurdienį apie 629 tūkst. vartotojų, arba 85,1 proc.

Pusmečiui pratęsiamas terminas, iki kada šalies gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Tai reiškia, kad į antrąjį liberalizavimo etapą patenkantys ir tiekėjo nepasirinkę vartotojai visuomeniniu elektros tiekimu galės naudotis ne iki šių metų pabaigos, bet iki 2022 m. vidurio, rašoma ESO pranešime.