elektronai

Didelio intensyvumo lazerio spinduliui sąveikaujant su atomu įvyksta susidūrimas. Tokios sąveikos pasekmė dažniausiai yra vienelektronė jonizacija, kurios metu iš atomo pašalinamas elektronas. Tačiau kartais iš atomo išlekia du elektronai: įvyksta dviguba jonizacija.

Kartais dalelės gali praeiti pro sienas. Nors tai skamba kaip mokslinė fantastika, šis kvantinės mechanikos reiškinys gerai dokumentuotas ir ištyrinėtas. Dabar mokslininkai daug tiksliau nei kada nors anksčiau išmatavo šio perėjimo per sieną triuko laiką. Jų gauti rezultatai skelbiami žurnale „Nature“. Procesas vadinamas kvantiniu tuneliavimu. Jis vyksta tuomet, kai dalelė peržengia barjerą, kurio, atrodo, neturėtų įveikti.

Fizikai, besidarbuojantys spintronikos srityje, bando sukurti prietaisus, kurie duomenims perduoti naudotų ne elektronikoje įprastą elektronų krūvį, o jų vidinį judesio kiekio momentą, vadinamą sukiniu. Vis dėlto silpna elektrono sukinio ir elektros srovės sąveika visą reikalą gerokai apsunkina.

Mokslininkai iš Bristolio universiteto stebėjo vieno seniausių empirinių fizikos dėsnių pažeidimą. Atliktas eksperimentas su purpurine bronza, kuri yra metalas su unikaliomis vienmatėmis elektroninėmis savybėmis. Gauti rezultatai parodė, kad Vydemano-Franco (Wiedemann-Franz) dėsnis nebegalioja. Darbas atspausdintas „Nature" žurnale. 1853 metais du vokiečių fizikai: Gustavas Vydemanas ir Rudolfas Francas, nagrinėjo kelių metalų terminį laidumą, tai yra sistemos šilumos perdavimo gebėjimą.

Nacionalinio standartų ir technologijos instituto tyrėjai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Merilendo ir Teksaso universitetų (JAV), apskaičiavo, kokią įtaką elektrostatinė skirtingų grafeno sluoksnių elektronų sąveika daro viršutiniam šio darinio sluoksniui. Nuo pat 2004 metų, kuomet grafenas buvo išgautas iš tūrinio grafito, ši nanomedžiaga dėl savo stulbinamų savybių atsidūrė mokslininkų dėmesio centre.

Kas verčia magnetą būti magnetu, ir kaip mes galime valdyti magnetų elgesį? Šiuos klausimus daugelį metų tiria Bufalo (Buffalo) universiteto mokslininkas fizikas teoretikas Igoris Zutičius (Igor Zutic). Jis yra vienas iš tų mokslininkų, kurie tiki, kad magnetai pradės naują revoliuciją skaičiavimuose, jų pagrindu bus kuriami didelės talpos ir mažai energijos naudojantys atminties, duomenų saugojimo ir perdavimo įrenginiai.

Tyrėjai neslepia, jog net ir tiksliausius pasaulyje atominius laikrodžius nežymiai išderina nanoskopinis šiluminis spinduliavimas. Tačiau įvertinus ir pamėginus eliminuoti šį efektą, ateityje būtų galima sukonstruoti nepalyginamai tikslesnį laikrodį – tokį, kuris vienintele sekunde išsiderintų tik per 32 mlrd.

Daugelis žmonių eina pro duris, ribojančias du kambarius, ar kerta valstybių sienas nesusimąstydami apie tai. Žinoma, ne visos skiriančiosios ribos skirtos, kad pro jas kažkas keliautų. Kai kurios ribos, pavyzdžiui, tarp dviejų sujungtų medžiagų, yra pastoviai kintanti vieta, kur gali vykti įdomūs dalykai.

Juodosios skylės yra laikomos sunkiausiais objektais mūsų Visatoje. Tuo tarpu elektronai yra vieni iš lengviausiųjų. Visai neseniai Ilinojaus universiteto, įsikūrusio Urbanoje – Šampeinėje (JAV), fizikai parodė, kaip turinčios krūvį juodosios skylės gali būti panaudotos modeliuojant elektronų sąveiką, pasireiškiančią neįprastuose superlaidininkuose.

Kodėl kai kurios medžiagos gerai tinka saulės elementams arba šviesos diodams, dar vadinamais LED (light emitting diodes) gaminti, o kitos – ne? Viena iš pagrindinių charakteristikų, nulemiančių reikiamas medžiagos savybes, yra tos medžiagos elektronų draustinės energijos juosta. Ji ir nulemia, kaip elgsis elektronai ir kiek energijos reikia jiems sužadinti. Elektronai – subatominės dalelės, kurios turi neigiamą krūvį ir skrieja aplink atomo branduolį.