einšteinas

Visas pasaulis praėjusią savaitę sveikino JAV mokslininkų atradimą – gravitacines bangas, apie kurių egzistavimą pirmą kartą prakalbo Albertas Einšteinas 1918 metais bendroje reliatyvumo teorijoje. Pasaulio mokslininkai skelbia, kad šis atradimas žmonijai pasaulį leis pamatyti visiškai nauju kampu: mums atsiveria absoliučiai nauji informacijos klodai, ir net patys tyrėjai nesiima spėti visko, ką gravitacinės bangos gali atskleisti.

Nuo pirmųjų juodosios bedugnės atvaizdų iki laiko, buvusio prieš Didįjį Sprogimą tyrimo, dabar yra naujas bendrosios reliatyvumo teorijos aukso amžius, sako kosmologas Pedro Ferreira  Nuo pirmųjų juodosios bedugnės atvaizdų iki laiko, buvusio prieš Didįjį Sprogimą tyrimo, dabar yra naujas bendrosio reliatyvumo teorijos aukso amžius, sako kosmologas Pedro Ferreira Kovą fizikų komanda pranešė aptikusi erdvėlaikio raibulius, kilusius visatai gimstant. Jų teiginys sukėlė audrą visame pasaulyje.

Užfiksuoti keisti juodųjų bedugnių ir tolimų supernovų signalai rodo, kad erdvėlaikis yra kažkas daugiau, nei manė Einšteinas. Gyvename neregimame landšafte, kuris, nors ir negalimas pajusti tiesiogiai, apsprendžia viską, ką matome ir veikiame. Visi objektai, nuo planetų, besisukančių aplink Saulę iki raketų skriejančių į Mėnulį ar nerūpestingai ant grindų numesto pieštuko, seka jo nejuntamais kontūrais. Kovojame su jais kaskart žingsniuodami įkalnėn ar kopdami laiptais.

Iš pažiūros nerūpestinga ir išsiblaškiusi šviesiaplaukė „The Only Way Is Essex“ (TOWIE) televizijos šou gerbėja šiandien buvo pripažinta viena iš protingiausių Esekso merginų, po to, kai buvo nustatyta, kad jos IQ yra didesnis nei Alberto Einsteino. 16-os Lauren Marbe apstulbino savo mokytojus, kuomet kartu su kitais mokiniais atlikdama Mensa smegenų veiklos testą, surinko net 161 balą, skelbia Dailymail.co.uk.

 Sutapimais mokslininkai paprastai nesidomi. Jei du dalykai iš tiesų nesusiję, daugiau nieko įdomaus ir nepasakysi. Tačiau, jei sutapimai vis kartojasi, turėtų būti kažkoks gilesnis ryšys. Tada mokslininkai turi ištirti, kas tai yra ir paaiškinti, kodėl tai nėra sutapimas. Gana keista, kad didelė modernios fizikos dalis pavojingai balansuoja ant stulbinančio sutapimo.   Šis sutapimas esminis mūsų masės suvokimui ir aprašymui.

12 metų moksleivė buvo priimta į Mensa, didžiausią žinomą žmonių su aukštu intelektu oficialią organizaciją, po to, kai paaiškėjo, kad ji yra protingesnė už mokslininkus Albertą Einšteiną ir Stepheną Hawkingą.

Jubiliejinio 10-ojo festivalio „Galapagai/Roko naktys“, rugpjūčio 3-5 dienomis vyksiančio Zaraso saloje, kaltininkai žada pramogų gausą. Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje  Algirdas Barniškis-Blėka, Andrius Mamontovas, Saulius Urbonavičius-Samas, DJ Mamania, Vytautas Juzėnas pristatė itin viliojančią šių metų programą bei inovatyvias atrakcijas. „Festivalis – tai ne tik muzika nuo ryto iki vakaro.

Juodosios skylės be jokios abejonės yra vieni keisčiausių objektų Visatoje. Jos tokios masyvios, jog gali smarkiai iškreipti laiką ir erdvę. Jos tokios tankios, kad jų centrai vadinami „taškais begalybėje“, bei visiškai juodos, nes iš jų negali ištrūkti net šviesa. Tad nenuostabu, jog dauguma žmonių svarsto, kaip viskas būtų tokioje juodojoje skylėje apsilankius. Tačiau akivaizdu, kad tai nėra rami vieta atostogoms, rašo lifeslittlemysteries.com.

Produktyvus ir kontraversiškas, įtaigus ir užgaulus, paslaptingas ir nenustygstantis jaunasis lietuvių rašytojas Vilis Normanas į skaitytojus kreipiasi naujuoju romanu „Beprotnamis“. Istorija pasakoja apie nelaimingą meilę išgyvenantį Simoną, trims savaitėms savanoriškai užsidariusį psichiatrinėje klinikoje ir demaskuojantį gydytojų darbo broką.

Vienas netikėčiausių XXI amžiaus kosmologijos atradimų – tai, jog Visata geometriškai plokščia. Tokia žinia – verčianti stebėtis, mat reikia turėti galvoje, kad prieš kelias savaites fizikos Nobelio premija atiteko trims astronomams, nustačiusiems, jog Visata plečiasi spartėjančiai. Nors visai įmanoma, kad plokštumas tėra spartėjančio plėtimosi pasekmė, vis dėlto (bent jau kol kas) 100 procentų to teigti negalima. Kaip visada, mums teks sugrįžti prie Einšteino.

500 tūkst. dolerių išpirką už 1969 metais pagrobtą stambaus verslininko Roberto Mackle dukterį gavo pagrobėjas Gary Kristas. Šiandien ši suma prilygtų maždaug 3 mln. dolerių. G .Kristas laikė save labai nepaprastu nusikaltėliu. 1968 metais jam buvo viso labo 23 metai, tačiau jau tada jis buvo nuvaręs daugybę automobilių, įvykdęs nesuskaičiuojamą daugybę vagysčių ir įžūliai pabėgęs iš kalėjimo.

Prieš 55 metus mirė vokiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas Albertas Einsteinas. JAV žurnalas „Life“ paskelbė iki šiol nepublikuotas jo laidotuvių ceremonijos nuotraukas.