ecb

Euro zonoje ateinančiais mėnesiais bus stebimas „labai stiprus“ darbo užmokesčio augimas, atlyginimams vejantis išsiplėtusią infliaciją, pirmadienį paskelbė prognozę Europos Centrinis Bankas (ECB). „Tikimasi, kad atlyginimų augimas per ateinančius kelis ketvirčius bus labai stiprus, palyginti su istoriniais modeliais“, – rašoma mėnesiniame ECB biuletenyje.

Lietuvos bankas (LB) pripažino „Revolut Bank“ sisteminės svarbos finansų įstaiga ir nuo 2023 metų liepos jai taikys 1 proc. papildomo kapitalo rezervo reikalavimą – jį bankas jau dabar vykdo su atsarga.  Bankas pripažintas kaip turintis sisteminę svarbą atsižvelgus į tai, kad jis antrąjį šių metų ketvirtį tapo trečiuoju banku Lietuvoje pagal turtą ir antruoju pagal tarpvalstybinių įsipareigojimų ir turto dydį, pranešė LB.

Europos Centriniam Bankui (ECB) „pavyks“ sumažinti rekordinę infliaciją, penktadienį sakydama šventinį sveikinimą pareiškė banko vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard), euro zonai rengiantis tolesniam palūkanų normų kėlimui 2023 metais. Euro zonoje vartotojų kainų augimas šiemet pasiekė rekordines aukštumas, kai Rusijai įsiveržus į Ukrainą ėmė brangti energija ir maisto produktai. Lapkritį infliacija euro zonoje sulėtėjo pirmą kartą per pusantrų metų, bet siekdama maždaug 10 proc.

Europos centrinis bankas (ECB) nuo kitų metų Šiaulių bankui didina papildomo kapitalo reikalavimą nuo 1,6 proc. iki 2,05 procento. Tokiu būdų bankas įpareigotas sukaupti papildomą kapitalą nenumatytiems nuostoliams padengti, pirmadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas.  Šis dydis nustatytas ECB priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) metu. Šiaulių bankui taip pat nustatytas toks pat – 1,75 proc.

Euro zona turėtų pasirengti tam, kad palūkanų normos bus dar didinamos po 0,5 procentinio punkto siekiant sumažinti infliaciją, kuri atkakliai laikosi aukštuose lygiuose, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. Euro zonos centrinio banko Valdančioji taryba ketvirtadienį įvykusiame posėdyje nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.

Euro zonos ekonomika šį ir ateinantį ketvirtį gali trauktis dėl aukštų energijos kainų, tačiau 2023 metais ji vis tiek turėtų pasiekti silpną augimą, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinis Bankas (ECB). 2023 metais ekonomikos augimas pasieks 0,5 proc., prognozuoja bankas, sumažinęs ankstesnę 0,9 proc. augimo prognozę. Tuo tarpu 2024-aisiais, banko skaičiavimais, turėtų būti pasiektas didesnis – 1,9 proc. – augimas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų, kovodamas su išaugusia infliacija euro zonoje. Remiantis sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 2,5, 2,75 ir 2 procentų. Pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. gruodžio 21 dienos.

Euro zonoje infliacija yra rekordiškai aukšta, tačiau dar nėra pasiekusi piko, pirmadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, leisdama suprasti, kad priešakyje laukia būsimi palūkanų normų didinimai.  Spalį 19 narių turinčioje euro zonoje vartotojų kainos augo 10,6 proc., skatinamos sparčiai didėjančių maisto ir energijos kainų, Rusijai įsiveržus į Ukrainą. „Norėčiau, kad infliacija būtų pasiekusi aukščiausią tašką spalį, bet bijau, kad taip nėra“, – sakė Ch.

Lietuvos gyventojai už būsto paskolas euro zonoje bankams moka didžiausias palūkanas. Tai lemia ne Europos Centrinio Banko neseniai didintos palūkanų normos, bet marža, kurią nustato patys Lietuvos bankai. Ekspertai sako, kad mūsų šalyje bankų godumo nėra kaip suvaldyti. Esą maržos mažėtų, jei piliečiai mažiau skolintųsi arba didėtų bankų konkurencija.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde sukritikavo kelių Europos valstybių monetarinę politiką, pavadindama ją neproduktyvia kovojant su aukšta infliacija. Europos Sąjungos valstybės narės, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, pristatė keletą programų, numatančių subsidijas po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai išaugusioms sąnaudoms energijos ištekliams padengti. Ch.

Europos Centrinis Bankas (ECB) nemano, kad vien ekonominio aktyvumo lėtėjimo pakaks infliacijai pažaboti, o tai reiškia, kad tebereikia „ryžtingai“ didinti palūkanų normas, parodė ketvirtadienį paskelbtas rugsėjį įvykusio euro zonos centrinio banko posėdžio protokolas. Paskutiniame posėdyje ECB padidino normas rekordiniais 0,75 procentinio punkto, siekdamas sumažinti infliaciją, kuri euro zonoje užkopė į neregėtas aukštumas.

Daug uždirbančios ir itin pelningos įmonės galėtų mokėti daugiau mokesčių, kad finansuotų paramą skurdžiausiems visuomenės gyventojams, susiduriantiems su rekordine infliacija, pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as. Vartotojų kainos kyla visoje euro zonoje ir kitose šalyse, skatinamos didelių energijos sąnaudų, kai Rusijai iš esmės sustabdė dujų tiekimą į Europą, po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienio posėdyje visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidino 75 baziniais punktais, skelbiama banko pranešime spaudai. Remiantis pranešimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didėja atitinkamai iki 1,25, 1,50 ir 0,75 proc., o pokyčiai įsigalios nuo 2022 metų rugsėjo 14 dienos.

Europos Centrinio Banko (ECB) politikos formuotojai šio ketvirtadienio susitikime gali apsispręsti dėl istoriškai didelio palūkanų normos padidinimo, siekdami sutramdyti sparčiai augančią infliaciją.  Staigus energijos kainų šuolis po Rusijos invazijos į Ukrainą padidino spaudimą namų ūkiams ir įmonėms.  Rugpjūčio mėnesį metų infliacija euro zonoje pasiekė 9,1 procento. Tai yra rekordinė infliacija euro zonoje, daugiau nei keturis kartus viršijanti 2 proc. lygį, kurio siekia ECB.

Infliacija euro zonoje artimiausioje ateityje toliau viršys 2 proc., parodė Europos Centrinio Banko (ECB) penktadienį paskelbta ekonomistų apklausa, su kurios rezultatais euro zonos centrinis bankas susipažino prieš padidindamas palūkanų normas pirmą kartą per 11 metų. Apklausoje dalyvavę profesionalieji prognozuotojai „padidino savo lūkesčius dėl infliacijos visais prognozių laikotarpiais“, rašoma ECB paskelbtame pranešime.

Lietuvos banko (LB)valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, jog pagrindinis Europos Centrinio Banko ketvirtadienį priimto sprendimo 0,5 procentinio punkto didinti bazines palūkanų normas tikslas – slopinti infliaciją euro zonoje. „Nepamirškime, kad Lietuvoje infliacija siekia 20,5 proc.

Rinkose tvyrant nerimui dėl Italijos skolų, Europos Centrinis Bankas (ECB) prireikus „nedvejodamas“ panaudos kovai su krize skirtą naują obligacijų pirkimo priemonę, kuria bus siekiama mažinti euro zonos valstybių narių skolinimosi kainų skirtumus, ketvirtadienį pareiškė euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB „nenorėtų jos naudoti.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pristatė naują kovos su krize priemonę, kuria sieks užtikrinti, kad, pirmą kartą per dešimtmetį padidėjus palūkanų normoms, didelių skolų slegiamų euro zonos vyriausybių, kaip antai Italijos, skolinimosi kainos būtų kontroliuojamos. Tikslinė obligacijų pirkimo programa, pavadinta politikos poveikio perdavimo apsaugos priemone (angl.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį padidinus pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto – labiau negu buvo tikėtasi, ekonomistai sako, jog po tokio „vanagiško“ sprendimo didės „Euribor“ tarpbankinės palūkanų normos, tačiau JAV dolerio atžvilgiu pabrangęs euras leis pigiau įsigyti energetikos išteklių.

 Euro zonai susidūrus su sparčiai kylančia infliacija ir energetinės krizės grėsme, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto – labiau negu buvo tikėtasi.  Normos buvo padidintos pirmą kartą nuo 2011 metų ir rinkose buvo plačiai manoma, kad jos bus pakeltos tik ketvirčiu procentinio punkto.

Siekdamas pažaboti sparčiai kylančią infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį turėtų padidinti bazines palūkanų normas. Iki šiol skelbta, kad palūkanų norma ketinama didinti 0,25 procentinio punkto, tačiau naujienų agentūros „Bloomberg“ ir „Reuters“ remdamosi šaltiniais antradienį pranešė, jog ji gali būti didinama 0,5 punkto.

Europos Centrinis Bankas (ECB) rengiasi ketvirtadienį užbaigti pigių pinigų erą ir pradėti didinti savo palūkanų normas, kad galėtų pažaboti sparčiai kylančią infliaciją. Štai kas laimės ir kas pralaimės, kai pakils skolinimosi kainos. Pabrangs paskolos Komerciniai bankai iš ECB skolinasi pinigus, kuriuos savo ruožtu skolina namų ūkiams ir verslui. Paskolų gavėjai metų metus turėjo galimybę pasinaudoti itin mažomis palūkanų normomis, kuriomis buvo siekta skatinti ekonomikos augimą.

Europos Centrinis Bankas (ECB) antradienį pranešė, kad į jo prezidentės Christine Lagarde elektronines paskyras buvo pamėginta įsilaužti, tačiau jokių duomenų pavogta nebuvo.

Europos Centrinis Bankas (ECB) neatmeta galimybės imtis staigesnių palūkanų normų didinimų nei 25 baziniais punktais, dėl kurio buvo susitarta pastarajame birželio mėnesį vykusiame posėdyje, rodo ketvirtadienį paskelbtas pinigų politikos formuotojų susitikimo protokolas. Protokole teigiama, kad pirmasis per 11 metų palūkanų normų didinimas, kuris oficialiai bus patvirtintas kitame ECB posėdyje liepos 21 dieną, įeina į planuojamą laipsnišką pinigų politikos strategijos įgyvendinimą.

Bundesbanko vadovas pirmadienį pareiškė manantis, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų naudoti planuojamą kovai su išaugusiomis skolinimosi išlaidomis euro zonoje skirtą priemonę tik išskirtinėmis aplinkybėmis.  Birželio viduryje ECB paskelbė ketinantis sukurti priemonę, kuria sieks apriboti skolinimosi išlaidų, su kuriomis euro zonos narės, skirtumus, kurie išaugo. Skolinimosi išlaidas paskatino ECB planai kiek vėliau šį mėnesį paskelbti apie palūkanų normų kėlimą.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį paskelbus, kad liepos 21 dieną pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį liepą ir rugsėjį jis padidins bazines palūkanų normas, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad ECB pareiškimas yra tinkamas ženklas rinkoms ir nuims nereikalingas spekuliacijas. „ECB tokiais labai aiškiais savo griežtėjančios pinigų politikos žingsnių įvardijamais apšildo rinką ir nebelieka erdvės spekuliacijoms.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį greičiausiai paskelbs turto pirkimo programos užbaigimo datą, stiprėjant nerimui dėl spartėjančio infliacijos tempo euro zonoje. Programos nutraukimas taps įžanga į ECB palūkanų normų kėlimo ciklą, o tai įvyks pirmą kartą per dešimtmetį. Metų infliacija euro zonoje gegužę pasiekė 8,1 proc. – aukščiausią lygį bendros valiutos šalių klubo istorijoje, gerokai viršydama paties ECB nustatytą 2 proc. tikslinį lygį.

Euro zonoje sparčiai kylanti infliacija reiškia, kad Europos Centriniam Bankui (ECB) netrukus teks atsisakyti savo ilgalaikės neigiamų palūkanų normų politikos, penktadienį pareiškė Vokietijos centrinio banko vadovas. „Akivaizdu, kad neigiamos palūkanų normos jau yra praeitis“, – pareiškė Joachimas Nagelis po Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimo Vokietijoje. Metinė infliacija euro zonoje balandį pakilo iki 7,5 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas dėl bazinių palūkanų normų didinimo gali būti priimtas šių metų trečiąjį ketvirtį, pasibaigus ECB turto pirkimo programai, sako Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.  „Laikomės tos pačios retorikos, ką sako ECB. Jis sako, kad palūkanų normų augimas šiuo metu galimas tik pasibaigus turto pirkimo programoms, kurios, tikėtina, pasibaigs šių metų trečią ketvirtį.

Euro zonoje sparčiai kylant infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) savo palūkanų normas, kurios šiuo metu yra istoriškai mažos, galėtų padidinti jau liepą, trečiadienį davė suprasti euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB obligacijų pirkimą turėtų užbaigti „trečiojo ketvirčio pradžioje“, pareiškė ji, sakydama kalbą Liublianoje. Po to, praėjus „vos kelioms savaitėms“, euro zonos centrinis bankas galėtų padidinti palūkanų normas, pridūrė ji.

Euro zonoje sparčiai kylant infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) savo palūkanų normas, kurios šiuo metu yra istoriškai mažos, galėtų padidinti jau liepą, trečiadienį davė suprasti euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB obligacijų pirkimą turėtų užbaigti „trečiojo ketvirčio pradžioje“, pareiškė ji, sakydama kalbą Liublianoje. Po to, praėjus „vos kelioms savaitėms“, euro zonos centrinis bankas galėtų padidinti palūkanų normas, pridūrė ji.

Vokietijos centrinio banko vadovas antradienį pareiškė raginsiąs Europos Centrinį Banką (ECB) liepą padidinti palūkanų normas, kurios šiuo metu yra istoriškai mažos. Dėl rekordinės infliacijos reikia jau „birželio pabaigoje“ užbaigti ECB obligacijų pirkimo programą, pareiškė Bundesbanko vadovas Joachimas Nagelis. „Ir jeigu tai birželį patvirtins ir gaunami duomenys, ir mūsų naujos prognozės, raginsiu liepą žengti pirmąjį žingsnį normalizuojant ECB palūkanų normas“, – pažymėjo jis.

Nors vartotojų kainos euro zonoje sparčiai kyla, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde atmetė profsąjungos raginimus susieti euro zonos centrinio banko darbuotojų darbo užmokestį su infliacija. Darbuotojų atlyginimų indeksavimas pagal infliaciją „nėra pageidautinas ir to neketinama daryti“, parašė Ch. Lagarde gegužės 5 dieną darbuotojams išsiųstame tarnybiniame pranešime, su kuriuo pavyko susipažinti naujienų agentūrai AFP.

Gyventojų pirminis šokas prasidėjus karui Ukrainoje jau praėjo. Tačiau puolimas prieš ukrainiečius tęsiasi ir sankcijų sąrašas Rusijai bei Baltarusijai toliau ilgėja. Ekonomistai įspėja, kad dėl sparčiai augančios infliacijos vis daugiau centrinių bankų skubina skatinamosios pinigų politikos atitraukimą, o iš Europos centrinis bankas (ECB) netrukus gali didinti bazines palūkanų normas, dėl ko pinigines labiau patuštinti turės daugelis gyventojų.

Euro zonai ir visai Europos Sąjungai (ES) kovojant su Rusijos invazijos į Ukrainą paskatinta sparčiai kylančia infliacija, Suomijos centrinio banko vadovas Olli Rehnas pirmadienį pareiškė, kad Europos Centriniam Bankui (ECB) savo bazinę palūkanų normą reikėtų padidinti jau liepą. ECB ilgą laiką nekeičia palūkanų normų, kurios jau nemažai metų yra istoriškai žemos, taip siekdamas paremti silpną Europos ekonomiką.

Europos Centrinio Banko (ECB) aukšto rango pareigūnas paragino pasauliniu mastu reguliuoti kriptovaliutas, paaiškindamas, kad šių virtualių aktyvų vertė dabar yra didesnė nei rizikingų hipotekos paskolų 2007-aisias, dėl kurių tuomet kilo pasaulinė finansų krizė, ir turi burbulo požymių.

Bazinių palūkanų euro zonoje didinimas nesumažins energijos išteklių kainų, kurios yra pagrindinė didelės infliacijos priežastis, pareiškė Europos centrinio banko vadovei Christine Lagarde. Ji pripažino, kad ECB patiria spaudimą didinti palūkanų normas. „Infliacija Europoje šiuo metu yra labai didelė. 50 proc. jos susiję su energijos išteklių kainomis“, o Rusijos karas Ukrainoje „smarkiai kilstelėjo šias kainas“, interviu JAV televizijai CBS sakė Ch. Lagarde.

Europos Centrinis Bankas (ECB) greičiausiai nutrauks savo kiekybinio skatinimo programą trečiojo ketvirčio pradžioje, ketvirtadienį pareiškė banko viceprezidentas Luisas de Guindosas, o tai atvers kelią šiuo metu rekordiškai mažų palūkanų normų didinimui.

Europos centriniam bankui ketvirtadienį palikus nepakeistas palūkanų normas, Lietuvos banko vadovas neatmeta, kad ECB šiemet po 11 metų pertraukos gali pradėti jas didinti. Tačiau Gediminas Šimkus pabrėžia, kad tai priklausys ir nuo infliacijos, ir nuo karo Ukrainoje poveikio Europos ekonomikai.   „Toks sprendimas priklausys ir nuo infliacijos duomenų, ir jos persimetimo į platesnį kainų augimą (...) Turime dramblį kambaryje – karą Ukrainoje.

Euro kursas ketvirtadienį nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus, kai Europos Centrinis Bankas (ECB) nepateikė aiškių užuominų, kada jis padidins palūkanų normas sparčiai didėjančios infliacijos akivaizdoje. Bendros valiutos kurso smukimas paskatino Europos indeksus, o Volstryte akcijos vėl pradėjo pigti, nerimaujant dėl ​​griežtėjančios pinigų politikos JAV.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nepakeitė istoriškai mažų palūkanų normų ir patvirtino planus spartinti kiekybinės skatinamosios programos užbaigimą, pinigų politikos formuotojams vertinant rekordinę infliaciją ir karo Ukrainoje bloginamas ekonomikos perspektyvas. Antrą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios posėdžiavusi banko 25 narių Valdančioji taryba toliau laikysis plano, numatančio, kad obligacijų pirkimo schema „turėtų“ būti užbaigta trečiąjį šių metų ketvirtį.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ketvirtadienį, likus savaitei iki euro zonos centrinio banko posėdžio, pranešė, kad jai diagnozuota koronavirusinė infekcija. „Šįryt man testu buvo patvirtinta COVID-19. Esu pasiskiepijusi, įskaitant ir sustiprinamąją dozę, ir, laimei, mano simptomai yra palyginti lengvi“, – parašė tviteryje 66 metų Ch. Lagarde. „Kol visiškai pasveiksiu, dirbsiu iš namų Frankfurte. Poveikio ECB veiklai tai neturės.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde pareiškė, jog šiuo metu jokie duomenys nerodo, kad Europą apima stagfliacija – didelės infliacijos, menko, jokio ekonomikos augimo ar nuosmukio bei aukšto nedarbo lygio derinys. Kipro sostinėje vykusioje konferencijoje Ch. Lagarde kalbėjo, kad šiuo metu „neturime dviejų elementų, kurie būdingi  stagfliacijai“ – užsitęsusio nuosmukio ir nuolat augančios infliacijos. Ch.

Europos Centrinis Bankas neturi aiškaus sprendimo dėl bazinių palūkanų normų peržiūrėjimo – daug kas priklausys nuo karo Ukrainoje ir su juo susijusių veiksnių, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.  „Kol kas nėra sprendimo, tai gali ir būti ir šiais metais, ir kitais – viskas priklausys nuo situacijos“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Europos Centrinis Bankas (ECB) nuo trečiadienio iki atskiro pranešimo nebeskelbs euro ir Rusijos rublio santykio. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad dėl situacijos finansų rinkose ECB nebegali nustatyti objektyvaus šių valiutų rinkos santykio. Rublio ir euro santykio taip pat nebeskelbs Lietuvos bankas.

Lietuvos banko (LB) vadovas abejoja, ar Europos Centrinis Bankas (ECB) šiais metais padidins bazinę palūkanų normą. Gediminas Šimkus sako, kad greitais sprendimais galima pakenkti euro zonos augimui  ateityje. „Eidami per greitai, nekantriai dabar galime pritrenkti euro zonos augimą ateityje. Iš Lietuvos perspektyvos tai tikrai būtų labai blogai, nes euro zona yra pagrindinė mūsų prekybos partnerė.

Europos Centrinis Bankas (ECB) šių metų pabaigoje ir kitąmet galėtų padidinti bazinę palūkanų normą, mano kai kurie BNS kalbinti ekonomistai. Kiti teigia abejojantys, jog ECB ją didins, arba tai darys tik simboliškai.  Jų teigimu, nesant didelių ekonomikos sukrėtimų, didesnė bazinė palūkanų norma, o kartu ir  Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma ryškaus poveikio gyventojų paskoloms ar indėliams neturėtų.  Palūkanų norma – ne didesnė nei 1 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) skirs laiko ir įvertins naujausius duomenis prieš nuspręsdamas spartinti pinigų politikos griežtinimo tempą, pirmadienį pareiškė banko pirmininkė Christine Lagarde, tarp analitikų kilus įnirtingų spėlionių, kad bankas gali padidinti palūkanų normas greičiau, nei manyta anksčiau. „Šiuo metu nėra reikalo skubėti daryti išankstinių išvadų“, – Europos Parlamento komitetui teigė Ch.

Europos Sąjungoje (ES) infliacijai pasiekus istorines aukštumas, o Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį nepakeitus rekordiškai žemų palūkanų normų, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog infliacija euro zonoje turėtų sumažėti kiek vėliau nei prognozuota – 2023-2024 metais.  Pasak jo, už ES monetarinę politiką atsakingas ECB sprendimą priėmė, atsižvelgdamas į informaciją, kuri neleidžia kalbėti apie esminius neigiamus kainų pokyčius.