dronai

Su Lenkijos bendrove pasiektas susitarimas dėl skraidančio šaudmens sistemos „Warmate“ įsigijimo, šie dronai kamikadzės bus perkami Ukrainai, penktadienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM). Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška dėl to Varšuvoje sutarė su Lenkijos įmonės „WB Group“ atstovais. KAM tarpininkaus perkant šiuos dronus Ukrainai už Lietuvos piliečių surinktus pinigus.

Lietuva turi gaminti savo kovinius dronus, įsitikinęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Todėl Vilniaus rajone ministerija surengė dronų dieną, kurioje šalies įmonės ir komandos demonstravo, kuo galėtų aprūpinti Lietuvos kariuomenę. Dalis gamintojų galėtų pradėti gamybą vos ne rytoj, kiti rodo tik projektus. Anušauskas svarsto: reikėtų įmonėms susiburti, tada ir dronų gamyba ir mums ir Ukrainai bus greitesnė.

Antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojai demonstravo, kaip dronai pritaikomi krašto gynybai. Dronų gamintojai pasakojo, kokie orlaiviai reikalingi Lietuvos kariuomenei: rodė ir žvalgybinius dronus, ir kamikadzes.  Dronai gali būti gaminami čia pat, Lietuvoje. Gamintojai pristatė visiškai naujus modelius ir tuos orlaivius, kurie jau parduodami užsienio šalims, įskaitant Europos valstybes ir Ukrainą.

Ukraina pasiryžusi investuoti į Lietuvos įmones, kurios galėtų operatyviai gaminti karui su Rusija reikalingus žvalgybinius dronus, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministras, antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, dalyvaudamas Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojų renginyje, teigė, kad paskutinio vizito metu Kyjive Lietuvos pramonės galimybes padėti Ukrainai kare aptarė su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojai demonstruos, kaip jų gaminamą įrangą galima pritaikyti gynybos reikmėms. Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kvietimu „Dronų dienoje 2022“ apie 20 Lietuvos bepiločių orlaivių ir jų sistemų vystytojų pristatys savo įrangą krašto apsaugos sistemos atstovams. Tai pirmas tokio pobūdžio renginys, skirtas susipažinti su lietuviškos pramonės gamintojų potencialu žvelgiant iš gynybos perspektyvos.

JAV pareigūnai teigia, kad Rusijos kariai pradėjo pratybas, kaip reikia tinkamai valdyti Irane pagamintus karinius dronus, rašo CNN. Dar liepos mėnesį Baltieji rūmai sakė, kad JAV žvalgyba turi informacijos, jog rusai aplankė oro uostą, esantį Irano centrinėje dalyje, bent du kartus, siekiant apžiūrėti Irane pagamintus karinius dronus, kuriuos ketino pradėti naudoti karo metu Ukrainoje.

Iš Jungtinių Valstijų kovinių dronų „Switchblade“ perkanti Lietuva jų papildomai gaus kaip paramą, portalui „Delfi“ sakė krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. „Dėl „Switchblade“ sprendimai jau priimti ir mes laukiame JAV sutarties. Sutikimą gauti technologiją mes jau turime ir labai džiaugiamės. Dar daugiau – amerikiečiai žada remti mus koviniais dronais ir kovinius dronus, kaip paramą, mes papildomai gausime“, – antradienį paskelbtame interviu portalui sakė viceministras.

Lietuviai kariaujantiems ukrainiečiams perka ir aukoja daugybę dronų, tad dabar reportažas apie tai, kaip ukrainiečiai naudoja šiuos skraidančius ginklus. Mūsų žurnalistams Ukrainoje tankistai parodė ir papasakojo, kaip išmoko civilius juos naudoti. Tanko ir drono tandemas ne tik taupo laiką, bet ir leidžia tiksliau atakuoti priešą. O svarbiausia – tai gelbsti karių gyvybes. Filmuotoje medžiagoje – Ukrainos karinės pozicijos. Dėl suprantamų priežasčių jų buvimo vieta yra laikoma paslaptyje.

Pirmadienį Ukrainos vakaruose esančiame Voluinės regione nugriaudėjo sprogimai. Aiškėja, kad sprogimai įvyko dėl Ukrainos priešlėktuvinės gynybos darbo, rašo UNIAN. Buvo numušti du rusų bepiločiai orlaiviai, „Telegram“ pranešė Voluinės srities valstybinės administracijos vadovas Jurijus Pohuliako. Anot jo, bepiločių nuolaužos nukrito ant namų, vienas žmogus žuvo, yra sužeistų. Keli žmonės gydomi ligoninėje. „Šiandien, liepos 25 d., Voluinėje pasigirdo sprogimai.

Izraelio karinės oro pajėgos sunaikino gamyklą šalia Sirijos sostinės Damasko. Joje galėjo būti gaminami bepiločiai, kurie buvo surinkinėjami pagal Irano technologijas. SOHR praneša, kad karinės operacijos ankstyvą penktadienio rytą metu Damasko apylinkėse žuvo mažiausiai 8 žmonės, trys – „ne Sirijos piliečiai“. Šaltinių teigimu, žuvo trys ne Sirijos tautybės žmonės ir du  Libano „Hezbollah“ kolaborantai.

Lietuvos žurnalistas, visuomenininkas Andrius Tapinas pasidalino kadrais, kuriuose įamžinta, ką Ukrainoje veikia lietuvių perduoti bepiločiai orlaiviai. „Mūsų dronai Magyla-1 ir Magyla-2 atlieka 3 žvalgybines misijas. Vrubivkos ir Loskutivkos apylinkėse pastebi priešo techniką. Prisitaiko, fiksuoja 18 objektų – tankus T64 ir T72, BTRus (šarvuočiai – red. past.), kitas kovines mašinas.  Perduoda informaciją ir tikslias koordinates Ukrainos artilerijai. Pakyla aukščiau. Grįžta.

Prieš keletą savaičių Lietuva pasauliui dar sykį įrodė, jog karo akivaizdoje palaiko Ukrainą ir yra pasiryžusi padėti kuo tik gali. Per tris dienas Lietuvos ir užsienio gyventojai paaukojo per pusšešto milijono eurų naujajam Turkiškos gamybos bepiločiui orlaiviui „Bayraktar TB2“, rašoma pranešime spaudai. Ši žinia greitai apskriejo visą pasaulį, o dronų gamybos kompanija nusprendė karo aparatą padovanoti Lietuvai, taip įvertindama šalies iniciatyvą.

Lietuvos policija kasmet plečia skirtingų prietaisų ir kitos technikos, skirtos pažeidėjams gaudyti, sąrašą.  Tarp naudojamų priemonių – ne tik nežymėti automobiliai, motociklai, mobilūs greičio matuokliai, bet ir dronai. Policija paaiškino, ar bepiločiai orlaiviai yra pasitelkiami ir siekiant nustatyti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjus.

Lietuvos kariuomenė pastebi išaugusį pažeidimų skaičių, kai nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai be leidimo skraido virš karinių teritorijų. Užfiksuotų neteisėtų skrydžių padaugėjo per pastaruosius kelis mėnesius, suaktyvėjus karo veiksmams Ukrainoje, o šį aktyvumą puikiai atskleidžia skaičiai: viename iš karinių objektų per 2021 metus užfiksuota 15 neteisėtų skrydžių, tuo tarpu tik per 2022 m. balandžio mėnesį – jau 21 skrydis.

Lietuvis Povilas Stankūnas pastaruoju metu keliauja į Ukrainą apmokyti karių naudotis žvalgybiniais dronais ir išspausti iš jų maksimalią naudą. Tokiuose mokymuose susipažįstama, kaip apgauti arba apeiti priešo radarus, kaip išžvalgyti priešo pozicijas dieną ar naktį, jie pasitelkiami ir artilerijos ugnies koregavimui.

Rusijos užpultos Ukrainos karinės pajėgos kovoje prieš okupantus naudoja ir modernią Lietuvos įmonės gaminamą įrangą, skirtą susekti ir perimti bepilotes skraidykles. Socialiniame tinkle „Twitter“ daugybės pasidalijimų ir komentarų sulaukė Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužnyj nuotrauka, kurioje jis užfiksuotas su vienu iš tokių modernių ginklų.

JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę suteikti Ukrainai JAV pagamintų bepiločių orlaivių, pramintų „dronais-žudikais“. Šie įrenginiai laikomi pažangiausiomis valdomomis raketomis, galinčiomis itin tiksliai pataikyti į Rusijos pajėgų tankus ir artileriją, esančią už daugybės kilometrų. Šią informaciją NBC News perdavė du Kongreso pareigūnai.

Daugėjant gaisrų gamtoje, nuo pirmadienio ugniagesiai dronais pradeda žvalgyti miškus ir pievas. „Siekiant išvengti gaisrų atvirosiose teritorijose yra numatyta, kad Lietuvoje kovo 14-20 dienomis, esant palankioms oro sąlygoms kilti atvirų teritorijų gaisrams, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai organizuos reidus, kurių metu bus naudojami ir dronai.

Vasario 16-osios šventę Vilniuje vainikavusį dronų pasirodymą sujaukė vėjas. Susirinkę stebėti šviečiančių dronų šou vilniečiai, grožėjosi danguje formuojamais Lietuvos kontūrais bei kitais Lietuvos simboliais. Tačiau dėl prasto oro, dronai pasirodymo neužbaigė, o dalis jų nusileido tiesiai į Nerį. Pasirodymą organizavusi įmonė dėl praradimų skaičiuoja tūkstantinius nuostolius, o šou užsakiusi savivaldybės įmonė sako už trečdalį renginio nemokėsianti.

104 Lietuvos valstybės atkūrimo metinių proga vilniečius ir miesto svečius prie Gedimino bokšto šventiniu sveikinimu turėjęs nustebinti dronų šou baigėsi nesėkmingai. Trispalvės spalvomis šviečiantys dronai vos pakilę į dangų vienas po kito pradėjo kristi tiesiai į Nerį. Naujienų portalui tv3.lt renginį stebėjusi vilnietė Rusnė teigia buvusi sutrikusi, kai pamatė, kad po kelių minučių nuo pasirodymo pradžios įranga pradėjo kristi žemyn.

Ukraina ir Turkija ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl bendros bepiločių orlaivių gamybos plėtros, pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien ypatingą dėmesį skyrėme bendradarbiavimui aviacijos ir gynybos pramonėje. Tai vienas iš mūsų strateginės partnerystės lokomotyvų“, – Kijeve per bendrą spaudos konferenciją su vizito atvykusiu Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdobanu kalbėjo V. Zelenskis.

Lietuvos žvalgyba, kariuomenė, policija bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba naudoja kiniškus „DJI“ dronus, daugėjant įrodymų, kad šie gali vykdyti žvalgybą trečiosioms šalims, skelbia LRT tyrimų skyrius.

Iš Kremliaus skrieja grasinimai Ukrainai, kad gali įsismarkuoti konfliktas šalies rytuose. Maskva įtūžo, kai Ukrainos pajėgos panaudojo turkiškus dronus, kurie sunaikino Rusijos remiamų separatistų artileriją. Pirmą kartą per septynerius metus trunkantį konfliktą bepiločio karinio orlaivio smūgį užfiksavo jo kameros. Trys prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje užklupti „Bayraktar TB2“ drono. Netrukus po smūgio jie bėgo nuo sunaikintos artilerijos.

Gelbėdami jūroje skęstančius žmones Ispanijos rytų pakrantės gelbėtojai vis dažniau pasiekia teigiamų rezultatų naudodamiesi bepiločių orlaivių pagalba. Dronų privalumas tas, kad jis pirmiau už gelbėtojus skęstančiajam gali atgabenti ir į vandenį įmesti gelbėjimosi liemenę, o kartais to ir užtenka, kad būtų išgelbėta žmogaus gyvybė. Rugpjūčio 25 d. filmuotose dviejuose įrašuose matyti, kaip gelbėtojų valdomas dronas išgelbėjo du skirtinguose paplūdimiuose skendusius žmones.

Ginkluotos bepilotės skraidyklės atakavo Arbilio tarptautinį oro uostą, esantį netoli JAV konsulato šiame Irako šiauriniame mieste, pranešė kurdų saugumo pajėgos. „Per dviejų ginkluotų dronų įvykdytą ataką niekas nežuvo“, – nurodoma šeštadienio pareiškime. Oro uostas, kuris taip pat yra su džihadistais kovojančių karių bazė, nebuvo apgadintas, pareiškė jo direktorius Ahmedas Hochiaras.

Bepilotės skraidyklės arba dronai šiuolaikiniame pasaulyje naudojami praktiškai visuose konfliktuose ir paprastai atlieka keletą pagrindinių funkcijų – arba renka žvalgybinę informaciją, arba padeda koreguoti artilerijos ugnį, arba atakuoja objektą patys susinaikindami. Kalnų Karabache koviniai dronai pirmą kartą nulėmė pergalę – Azerbaidžanas dronais-savižudžiais iš oro sėkmingai naikino Armėnijos gynybinius pajėgumus.

Įvairiausios figūros iš šimtų ar tūkstančių švieselių – jei anksčiau tokiam vaizdui reikėjo gamtą teršiančių fejerverkų, šiandien jos dangų nušviečia dronų pagalba. Dronus vietoj fejerverkų jau naudoja ir svarbiausiuose pasaulio renginiuose – kaip kad Tokijo olimpiadoje. Anot specialistų, ši technologija vystosi taip greitai, kad netrukus dronai gali išvis pakeisti fejerverkus.  „Mūsų tikslas – pakeisti fejeverkus.

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos miestuose, kuriuose yra oro uostai, bus taikoma paprastesnė bepiločių orlaivių (dronų) skrydžių derinimo tvarka. Specialieji tokių skrydžių reikalavimai numatyti Susisiekimo ministerijos inicijuotuose Aviacijos įstatymo pakeitimuose, kuriuos priėmė Seimas, rašoma pranešime spaudai.

Vaizdai iš paukščio skrydžio – galbūt paskutiniai, kuriuos nufilmavo dronas, sukantis ratus virš Paryžiaus. Mat padangėmis skraidančių ir burzgiančių dronų dienos virš Prancūzijos sostinės suskaičiuotos – operatoriai ir dronų entuziastai skundžiasi, kad miesto policija atmeta jų prašymus skraidinti filmavimo prietaisus virš Paryžiaus.    Drono operatorius Xavieras Dupuy sako: „Penki filmavimai nutraukti, prarasta 15 tūkst. eurų. Ir nesu toks vienintelis.

Dronai pastaruoju metu tapo viena iš pagrindinių karybos priemonių. Naudojami faktiškai visuose kariniuose konfliktuose šie robotai dažnai tampa sunkiai įveikiama mįsle priešininkams. JAV kariuomenė praėjusiais metais pademonstravo, kaip veikia naujas lazerinis ginklas, įrengtas amfibiniame transportavimo laive „USS Portland“. 150 kilovatų klasės lazeris (LSWD, Laser Weapon System Demonstrator) buvo išbandytas praktikoje ir susitvarkė su užduotimi numušti droną.

Lietuvos policijai tenka aiškintis dėl Baltarusijos įsigytų dronų: kai kurie interneto portalai paskleidė melagingą informacija, neva dronus Baltarusijai perdavė Lietuvos policija, o juos Lukašenkos režimas naudoja prieš protestuotojus.

Policijos departamentas paneigė antradienį pasirodžiusią informaciją, kad Lietuvos policija rugsėjo 16 dieną Baltarusijos Valstybės teisminių tyrimų komitetui galėjo perduoti 15 dronų – teisėsauga tvirtina niekaip neprisidėjusi prie Europos Komisijos vykdomo projekto.

Ginklus, panaudotus per savaitgalį Saudo Arabijos naftos infrastruktūrai smogusių dronų atakas, parūpino senas karalystės priešas Iranas, pirmadienį pranešė Rijado vadovaujama koalicija, kovojanti Jemene. „Tyrimas tęsiasi ir visi požymiai rodo, kad per abi atakas panaudoti ginklai atkeliavo iš Irano“, – žurnalistams Rijade sakė koalicijos atstovas pulkininkas Turki al Maliki. Dabar atliekamas tyrimas siekiant išsiaiškinti, „iš kur jie buvo paleisti“, pridūrė jis.

Saudo Arabijos naftos milžinės „Aramco“ naftos perdirbimo įmonė ir Churaiso naftos gavybos kompleksas šalies rytuose anksti šeštadienį tapo bepiločių skraidyklių atakų taikiniais, pranešė valstybinė žiniasklaida, remdamasi vidaus reikalų ministro informacija. „Aramco“ pramonės saugos brigados ėmėsi gesinti gaisrus dviejuose jos objektuose – Abkaike ir Churaise – kilusius dėl... dronų“, - pranešė valstybinė naujienų agentūra SPA. „Abu gaisrai buvo suvaldyti“, – sakoma žinutėje.

 Lietuvos žvalgyba antradienį paskelbė, kad Rusija naudoja bepiločius orlaivius objektų stebėjimui šalyje. Anot pareigūnų, tai įrodo atvejis, kai 2016 metais Lietuvos teritorijoje buvo aptiktas su Rusija siejamas žvalgybinis bepilotis orlaivis. Pasak karinės žvalgybos vado pulkininko Remigijaus Baltrėno, šis orlaivis į Lietuvą įskrido iš Baltarusijos. Toks pat lėktuvas prieš dvejus metus buvo rastas Lenkijos pasienyje.

Du asmenys buvo sulaikyti dėl „nusikalstamo bepiločių skraidyklių“ naudojimo prie Londono Gatviko oro uosto, šeštadienį pranešė policija. Ties šiuo oro uostu pastebėti dronai tris dienas iš eilės trikdė Gatviko darbą judriu šventiniu laikotarpiu ir sutrikdė dešimčių tūkstančių žmonių kelionių planus. „Tebevykstant mūsų tyrimams dėl bepiločių skraidyklių nusikalstamo naudojimo, smarkiai sutrikdžiusius skrydžius į Gatviko oro uostą ir iš jo, Sasekso policija gruodžio 21 dieną po 22 val.

Trečią kartą organizuojamas miesto festivalis „Inovacijų savaitė“ šiemet rugsėjo 24–30 dienomis grįžta į Vilnių ir Kauną. Čia visuomenės, mokslo ir verslo atstovai yra kviečiami ne tik nemokamai dalyvauti pirmą kartą rengiamose inovacijų palapinių diskusijose, bet ir įsitraukti į kitas interaktyvias veiklas – dronų skraidinimą, protmūšį, robotikos dirbtuves, pamatyti ir patiems išbandyti lietuviškas inovacijas.

Dronų naudojimas nėra naujiena fotografijoje, kino pramonėje, pramoginėje, laisvalaikio ar net sporto veikloje, tačiau, pasirodo, šie skraidantys robotai kelia nemažą perversmą statybos bei projektavimo sektoriuose. Dronai – neišnaudotas potencialas Esame įpratę girdėti ir matyti nedideles, virš savo galvų burzgiančias ir padebesiais skraidančias mašinas, kurios dažniausiai tapatinamos su nepaprasto grožio gamtos ir architektūros fotografijomis ar vaizdo filmais iš paukščio skrydžio.

Nemažai diskusijų kilo visame pasaulyje išpopuliarėjus bepilotėms skraidyklėms. Lietuviai neatsiliko ir greitai jau ne vienas ją naudojo asmeninėms reikmėms. Pagrindinis tokių diskusijų klausimas buvo, kaip užtikrinti saugumą oro erdvėje.

Didžiosios Britanijos pareigūnai šeštadienį paskelbė planus griežčiau reguliuoti bepiločių skraidyklių naudojimą, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų ir grėsmių civilinei aviacijai. Naujų taisyklių projekte numatoma, kad 8 uncijas (226,79 gramo) ir daugiau sveriančios skraidyklės privalės būti registruojamos, o jų naudotojai registruojantis turės išlaikyti saugos egzaminą.

Marijampolės pataisos namuose pradėjo veikti radijo ryšio trukdymo įranga, skirta blokuoti bepiločių skraidyklių valdymą. Dronais į pataisos namus iš laisvės bandoma atgabenti nuteistiesiems turtėti draudžiamus daiktus – telefonus, jų priedus ir kt. Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai jau prieš trejus metus atkreipė dėmesį, kad nuteistuosius įvairiuose pataisos namuose pasiekia bepilotės skraidyklės, tiekiančios draudžiamas medžiagas ir daiktus.

Klaipėdos apskrities policija ketvirtadienį panaudojo du turimus dronus padegėjui Neringoje išaiškinti. Vietovę žvalgė ir keletas policininkų. Neseniai kilo keli neaiškios kilmės gaisrai. Policijos pareigūnai kartu su Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais ir Neringos bendruomene suskubo aiškintis galimų gaisro priežasčių. Keletą dienų tyrinėję gaisravietes pareigūnai rado tuo laiku netoliese buvusių liudininkų, kurie nupasakojo galimo įtariamojo požymius.

2009 metais reisu į Šarlotę Šiaurės Karolinoje JAV pakilo „US Airways“ lėktuvas „Airbus A320“. Netrukus pasigirdo smūgis ir pilotai skrydžio vadovams pranešė, kad užgeso abu lėktuvo varikliai. Iš Niujorko La Gvardijos oro uosto ką tik pakilęs lėktuvas susidūrė su žąsų būriu. „Airbus A320“ teko staigiai nuleisti avariniu būdu. Pilotas Chesley Sullenbergeris neprarado savitvardos ir sėkmingai nutupdė lėktuvą Hadsono upėje.

Kaip veikia tokia idėja, modernių technologijų ir verslumo renginyje SWITCH pristatė svečias iš Singapūro. Dalyviai neabejojo, kad ateityje skraidyklės papildys tikrų padavėjų gretas, o gal net juos apskritai pakeis. Mygtuko paspaudimu dronas pakyla ir desertus nuskraidina ant stalo, esančio už kelių metrų. Pirmieji Lietuvoje išbandę, kaip veikai ateities „padavėjai“ pripažįsta - toks maisto patiekimas restoranuose juos džiugintų. Bepilotis orlaivis yra valdomas nuotoliniu būdu.

Čia labai svarbu susikaupti – jei kils pašalinių minčių, „droną" gali nuvairuoti visai į šalį. Specialią elektroencefalograminę įrangą ant galvų užsidėję Floridos universiteto studentai dalyvauja pirmose mintimis valdomų skraidyklių varžybose. Tikslas – pakelti droną į orą ir priversti jį nuskrieti 10 jardų, tai yra maždaug 9 metrų trasą.

Seimas svarstys „darbiečių“ siūlymą įstatymu įpareigoti registruoti bepiločius orlaivius. Šią savaitę po pateikimo pritarta tokioms Aviacijos įstatymo pataisoms, jas toliau svarstys Seimo komitetai. Pagal projektą, Civilinės aviacijos administracijos (CAA) nustatyta turėtų būti registruojami bepiločiai orlaiviai, turintys maksimalią kilimo masę nuo 300 gramų iki 25 kilogramų.

Šiąnakt virš Marijampolės pataisos namų sklandžiusi nuotolinio valdymo skraidyklė-dronas numetė nuteistiesiems dovaną – paketą su mobiliaisiais telefonais. Kalėjimų departamentas pripažįsta, kad dronai kelia rimtą pavojų kovoje su draudžiamų daiktų patekimu į įkalinimo įstaigas. Liepos 9-osios naktį Marijampolės pataisos namų prižiūrėtojai tris kartus pastebėjo virš įstaigos skraidantį objektą.

Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Bepiločiai orlaiviai, sukurti kariniams tikslams, vis dažniau naudojami ir civilių gyvenime: fotografuojami ir filmuojami renginiai, praverčia atliekant geodezinius darbus, stebimi transporto srautai ir keliai, sako Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius Domantas Bručas. „Nė kiek neabejoju, kad visa tai labai plėsis ir per kelerius metus įvyks didžiulis bumas skirtingose srityse.

Nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai savo erą pradėjo XX a pradžioje. Šiandien dronais vadinami bepiločiai orlaiviai, sutrumpintai UAV (angl. unmanned aerial vehicles) arba UAS (angl. unmanned aircraft systems), yra naudojami daugelyje gyvenimo sričių, pradedant karine aviacija, baigiant ūkininkavimo darbais. 1922 m. įvykęs pirmasis bepiločio orlaivio „RAE 1921 Target“ pakilimas nuo lėktuvnešio atvertė naują puslapį aviacijos istorijoje.