donorystė

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad spalio 27 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose buvo registruotas potencialus 66 metų donoras. Mirusio vyro artimieji skausmingą netekties akimirką priėmė kilnų sprendimą – paaukoti jo organus donorystei. Medikai nustatė, kad transplantacijai yra tinkami donoro kepenys ir inkstai. Kepenys buvo transplantuotos 63 metų moteriai, kuri donoro laukė kiek daugiau nei metus.

25-erių Tadas Jocas sako, kad visada turėjo svajonę dovanoti gyvenimą kitam žmogui, o kai tokia galimybė atsirado iš tikrųjų – jautėsi lyg laimėjęs aukso puodą. Šiaulietis vieną dieną sulaukė skambučio, kurio metu išgirdo, kad jo kaulų čiulpai yra paskutinė viltis gyventi kraujo vėžiu sergančiam pacientui. Vyras nesuabejojo nė sekundės ir dabar už jo gerumą dėkoja šimtai žmonių. Vienas skambutis iš Vilniaus Santaros klinikų nemenkai sudrebino šiauliečio Tado gyvenimą.

Pirmą kartą medicinos istorijoje žmogui buvo sėkmingai persodintas kiaulės inkstas, o paciento organizmas jo neatmetė. Revoliucinį eksperimentą chirurgai atliko Niujorke, jam panaudojo genetiškai modifikuotą kiaulę. Pasak specialistų – ateityje iš tokių kiaulių galėsime pasiimti ir inkstus, ir odą, ir širdies vožtuvus. Pasaulio medikai jau ne vieną dešimtmetį ieško būdų, kaip sėkmingai transplantuoti gyvūnų organus žmonėms, bet iki šiol visi bandymai baigdavosi nesėkme.

Šiandien Kauno klinikų pacientas Nerijus, kurio krūtinėje plaka donoro širdis, džiaugiasi sparčiai augančia dukra ir gyvena įprastą gyvenimą. Prieš 13 metų vyrui Kauno klinikose atlikta širdies transplantacija, o po jos prabėgus trejiems metams, širdis transplantuota antrą kartą. Abi širdies transplantacijas vyrui atliko Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis. „Kai sužinojau, kad man reikės širdies transplantacijos, nerimavau.

Jei parduotuvėje, vaistinėje ar kokioje gatvėje sutiksite šį žilstelėjusį aukštą vyrą, kurį matote nuotraukoje, nusiimkite prieš jį kepurę ar tiesiog nusilenkite – šis žmogus, netekęs savo sūnaus, net tokią juodą minutę pagalvojo apie kitus – gal apie jūsų brolį, tėvą, seserį, dukrą – ir priėmė kilniaširdišką sprendimą: padovanojo mirusio sūnaus Mykolo organus, tinkamus transplantacijai, suteikė viltį gyventi, ne mirti tiems, kurie to šanso laukė mėnesių mėnesius ar net metų metus.

Rima Gruodienė serga reta nepagydoma liga ir jau pusantrų metų gyvena viltimi. Moteris laukia plaučių transplantacijos ir tikisi jos sulaukti dar iki to momento, kol širdis nusilps tiek, jog reikės persodinti abu organus. Rima, sergate reta liga. Papasakokite apie ją. Plaučių arterinė hipertenzija – padidėjęs kraujo spaudimas plaučių arterijose. Tai rečiausia ir agresyviausia plautinės hipertenzijos forma, kai spaudimas plaučių arterijose padidėja dėl kraujagyslių pakitimų.

Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos slaugytoja diabetologė Aušra Krivolap pirmą kartą kraujo paaukojo prieš dvylika metų. Per šį laikotarpį kraujo donore moteris buvo jau 51 kartą, o šiais metais jai suteiktas Garbės donoro vardas. Pirmąjį kartą Aušra paaukojo kraujo paskatinta draugės. „Ilgą laiką norėjau prisidėti prie šio kilnaus darbo, tačiau taip jam ir nepasiryždavau. Galiausiai draugė pasiūlė Kraujo centre apsilankyti kartu, – prisimena ji.

Lietuvoje nuolat organo laukia daugiau nei 400 žmonių – iš jų jauni ir pagyvenę, nelaimingų įvykių aukos. Kilnų sprendimą artimojo dalelę paaukoti dėl kitų gyvybės priėmė 19-metės dukros netekusi Vida Monkuvienė. Jos kilnus poelgis paaukoti dukters organus padėjo 5 žmonėms. Kiekvienais metais spalio pradžioje žvakute pagerbiami tie, kurie kilnia auka išgelbėjo kitą gyvybę. Vida Monkuvienė dalinasi, kad sprendimas paaukoti dalelę Justinos buvo nelengvas, tačiau pagelbėjo ne vienam.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad rugsėjo 28 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose buvo registruotas potencialus 51 metų amžiaus donoras. Sunkią netekties minutę artimieji priėmė kilnų sprendimą – paaukoti moters organus donorystei. Medikai nustatė, jog transplantuoti tinkamos donoro kepenys, inkstai, ragenos ir plaučiai. Donoro kepenų ir inkstų transplantacijos buvo atliktos Kauno klinikose.

Lietuvoje sparčiai vyksta organų transplantacijos programa – vis daugiau ligoninių bei įstaigų įsitraukia į transplantaciją. Klaipėdos jūrininkų ligoninė skelbia, kad jų pergabenti organai gali išgelbėti 3 gyvybes. Klaipėdos jūrininkų ligoninė socialiniuose tinkluose džiaugiasi savo įsitraukimu į organų transplantacijos programą – iš ligoninės jau išgabenti donoro inkstai bei kepenys. Tikimasi, kad šie donorai padės išgelbėti ne vieną gyvybę.

Per metus Lietuvoje 15–20 pacientų sulaukia kepenų transplantacijos. VUL Santaros klinikose kasmet apie 10 pacientų persodinamos kepenys. Šio organo laukiančiųjų yra žymiai daugiau.

Rugsėjo 8 d. vakare Vilniaus universiteto ligoninėje (VUL) Santaros klinikose registruotas 33 m. donoras. Kiekvieno, ypač jauno, žmogaus išėjimas artimiesiems yra didžiulė netektis. Vis dėlto ir neapsakomo skausmo akimirka gali tapti tiltu į gyvenimą – mirusiojo organai gali išgelbėti ne vieno žmogaus gyvybę. Po pokalbių su gydytojais sutikimą transplantuoti sūnaus organus pasirašė mirusiojo tėtis. Recipientai ir jų artimieji jam bus dėkingi visą gyvenimą.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie SAM praneša, kad šiandien, rugsėjo 7 d., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose atliekama gyvojo donoro inksto transplantacija. 63-ejų metų amžiaus vyras ryžosi savo inkstą dovanoti 35-erių metų sūnui. Ši transplantacija vyrui bus antroji. Anksčiau jam buvo persodintas mirusio donoro inkstas.

Rugpjūčio 31 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose registruotas neplakančios širdies donoras. Toks donoras šiais metais – ketvirtasis. Gavus artimųjų sutikimą transplantuoti mirusiojo organus ir atlikus tyrimus nustatyta, kad transplantuoti tinkamos donoro ragenos. Jos kol kas saugomos Audinių banke, artimiausiu metu bus transplantuotos donoro ragenų laukiantiems recipientams, rašoma pranešime spaudai.

23-ejų Beca Mai Richards pralaimėjo kovą už gyvybę intensyvios terapijos skyriuje po tragiškos avarijos, kurios metu su savo juodu „Vauxhall Corsa“ trenkėsi į betonvežį. Gedinti šeima merginą pagerbė ir sakė, kad ji buvo „mylinti ir geraširdė“. Jauna mokytoja mirė praėjus šešioms dienoms po to, kai jos automobilis atsitrenkė į betonvežį tragiškoje avarijoje kaimo kelyje. Merginos šeima nusprendė paaukoti jos organus, kad išgelbėtų kitus. Būtent to norėjo Beca kaip paskutinės dovanos.

Niekas nesiginčys, kad kraujo donorystė yra reikalinga, juk be kraujo atsargų mirtų daugelis ligonių ir būtų neįmanoma atlikti dalies chirurginių operacijų. Tiesiog dirbtinio kraujo, kurio galėtų įpilti į mūsų venas, dar niekas neišrado. Kai kurie žmonės reguliariai aukoja savo kraują, suvokdami kilnią donorystės prasmę, jiems gera žinoti, kad gali kažkam išgelbėti gyvybę. Tokių žmonių Lietuvoje yra tik apie 2 procentus.

Antradienį, rugpjūčio 24 d., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose buvo registruotas 41 metų amžiaus donoras. Neapsakomą netektį išgyvenantys tėvai po pokalbio su sūnų prižiūrėjusiais gydytojais leido jo organus transplantuoti donoro laukiantiems žmonėms. Medikai po atliktų tyrimų konstatavo, kad persodinti tinkami donoro inkstai, širdis ir kepenys. Visos šių organų transplantacijos šiandien bus atliktos Kauno klinikose.

Vėlų rugpjūčio 23-iosios vakarą Nacionalinis transplantacijos centras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos gavo pranešimą apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose registruotą efektyvią 67-erių metų donorę. Moters vyras skaudžią netekties valandą priėmė kilnų sprendimą – sutiko, kad mirusios žmonos kepenys, inkstai ir ragenos būtų transplantuoti jų laukiantiems recipientams.

Jeigu pasakytume, kad kiekviena donorų padovanota kraujo porcija yra būtina, kad būtų galima išgelbėti kieno nors gyvybę, tikriausiai nesuklysime. Tai gali būti jūsų artimas giminaitis, draugas ar netgi jūs. Tam, kad su kraujo donoryste susipažintume iš arčiau, pateikiame kelis įdomius faktus, tarp kurių tikėtina atrasite tai, kas išties gali nustebinti. 1. Žodis „donoras kilęs iš lot. donare – „dovanoti“. Žmogus, kuriam reikia perpilti donoro kraują, yra vadinamas recipientu.

Kauno klinikų Kraujo centras praneša, kad šiuo metu kritiškai trūksta visų kraujo grupių. Klinikų atstovai visus norinčius ir galinčius paaukoti kraujo kviečia atvykti tai padaryti kuo greičiau.

Rugpjūčio 17  d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose užregistruotas 53 metų amžiaus donoras. Artimiesiems davus sutikimą transplantuoti jo organus medikai nustatė, kad persodinti tinkami vyro inkstai. Dviem jų laukusiems žmonėms suteikta viltis vėl gyventi kokybišką ir pilnavertį gyvenimą.

Apie kraujo donorystę egzistuoja daug mitų – neva tai alina organizmą, kad galima užsikrėsti hepatitu ar kitomis ligomis, kad priaugsi svorio ir nežinia, kur tas kraujas bus parduotas... Gaila, jei tokia klaidinga informaciją sustabdo galimus donorus nuo šio kilnaus ir net jų sveikatai naudingo veiksmo. Vieno donoro duotas kraujas gali išgelbėti net tris gyvybes. Žinoma, būna ir atvejų, kai vienam žmogui prireikia perpilti net dešimties donorų kraują.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad rugpjūčio 5 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje registruotas 30 metų amžiaus donoras. Jauno vyro tėvai tragišką akimirką priėmė sprendimą paaukoti sūnaus organus donorystei. Dėl tokio kilnaus tėvų poelgio transplantacijos laukę recipientai vėl susigrąžins sveikatą ir gyvenimo džiaugsmą. Įvertinus organų būklę nustatyta, kad transplantuoti tinkami donoro inkstai, kepenys ir ragenos.

Kiekvieną sekundę kažkam gali prireikti donorų kraujo. Jei niekas neduotų kraujo, dalis žmonių kasdien tiesiog mirtų, nes dirbtinio kraujo dar niekas nesukūrė. Žmogaus kraujagyslėmis cirkuliuoja apie 4-6 litrus kraujo, vienos kraujo donacijos metu iš donoro paimama apie 450 ml kraujo – tai kiekis, kurio yra saugu netekti ir kuris pilnai atsinaujina per kelis mėnesius.

Kiekvienas kraujo donoras gali jaustis didvyriu, nes neabejotinai kažkam padėjo išgyventi – gal gimdančiai motinai, gal į avariją patekusiam, gal nukraujavusiam operacijos metu ar sunkia liga sergančiam žmogui.

Nacionalinis kraujo centras kreipiasi į visuomenę: skubiai reikalingas O (I) ir A (II) kraujas. VšĮ Nacionalinis kraujo centras (NKC) praneša, kad kritiškai trūksta O (I) ir A (II) kraujo grupių kraujo. Reikalinga visuomenės pagalba padovanojant kraujo onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems ligoniams, gimdyvėms, į nelaimingą įvykį patekusiems bei traumas patyrusiems žmonėms.

Dažnai net nesusimąstome, kaip yra paprasta padėti pasveikti sunkiam ligoniui ar net išgelbėti žmogaus gyvybę. Būtent kraujo donorystė – yra tas būdas, kuomet nepatiriant jokios žalos savo organizmui ir dovanojant kraują galima tapti tikru, gyvenimus gelbstinčiu herojumi! Liepos 12-24 dienomis Santaros kraujo centras vykdė tradicija tapusį renginį „TU – mano viltis“ ir sveikino aktyviausius kraujo donorus.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad liepos 22 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose buvo registruotas potencialus 50 metų amžiaus donoras. Artimiesiems sutikus paaukoti vyro organus donorystei medikai nustatė, jog transplantuoti tinkamos donoro kepenys, inkstai, ragenos ir kaulinis audinys. Deja, vyro širdis buvo prastos būklės ir Lietuvos recipientams netiko,  nebuvo siūloma ir užsieniečiams.

Žmogaus gyvenimas, kuris turėjo nuolat po 4 valandas, 3 kartus per savaitę dializuotis, po atliktos transplantacijos pasikeitė į pilnavertį gyvenimą. Tokia istorija lydi Lietuvos asociacijai „Gyvastis“ priklausantį 47-erių Mindaugą Vitunskį, kuris iki šiol nesidžiaugtų visais gyvenimo malonumais, jeigu ne inksto transplantacija, su kuriuo gyvena jau pusę metų.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM praneša, jog trečiadienį, birželio 30 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose registruota potenciali 50 m. organų donorė. Artimiesiems davus sutikimą paaukoti mirusiosios organus, medikai atliko tyrimus, siekiant nustatyti ar organai tinkamai transplantacijai. Nustatyta, jog transplantacijoms tinkami donorės inkstai.

Beveik 4 metų Benas (vardas – pakeistas) jau daugiau kaip pusę metų gyvena su persodinta donoro širdele. Laimingo atsitiktinumo bei gydytojų profesionalumo dėka pastebėta itin reta liga ir metus lauktas viltingas skambutis, jog atsirado donoras, pakeitė šios šeimos gyvenimą neatpažįstamai. Iš ligoto vaiko Benas tapo judriu, visavertį gyvenimą turinčiu mažamečiu. Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM kviečia susipažinti su Benu bei jo mama.

„Padovanok kraujo ir išsitirk COVID-19 antikūnų kiekį“, – skelbia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos. Santaros klinikos praneša, kad jei esate pilnai vakcinuoti ir praėjo bent viena savaitė po paskutinio skiepo arba esate persirgę koronaviruso infekcija: Registruokitės donacijai telefonu (8-676) 00078, (8-688) 62707 arba tavokraujas@santa.

Pirmadienį LSMUL Kauno klinikose tėvai neteko 11 m. sūnaus, tačiau priėmė itin jautrų ir kartu atsakingą sprendimą - sunkiai sergantiems žmonėms padovanojo tikėjimą. Berniuko tėvai sutiko, jog jų vienuolikametis taptų organų donoru ir išgelbėtų ar pagerintų sveikatą trims recipientams. Šiandien VUL Santaros klinikose bus atlikta ypatingai skubi kepenų transplantacija, o LSMUL Kauno klinikose – dviem recipientams bus transplantuoti inkstai. Tai trečias vaiko donoro atvejis šiais metais Lietuvoje.

VšĮ Nacionalinis kraujo centras (NKC) atkreipia visuomenės dėmesį, jog Lietuvos gydymo įstaigose esantiems pacientams kritiškai trūksta kraujo. Šiuo metu didžiausias yra pirmos ir antros grupių kraujo trūkumas, tačiau NKC labai laukiami ir kitų kraujo grupių donorai. Atėjus atostogų metui ir pagerėjus oro sąlygoms, pritraukti kraujo donorų darosi vis sunkiau.

Birželio 3 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikų komanda atliko ketvirtąją šiais metais gyvojo donoro inksto transplantaciją. Sūnui inkstą dovanojo vienas artimiausių žmonių – tėtis. Šis tėčio poelgis pakeis sūnaus gyvenimą negrįžtamai, jis galės gyventi gerokai kokybiškesnį gyvenimą. Tai jau 4 gyvojo donoro transplantacija šiais metais, kai per visus 2020 m. įvyko vos 3 gyvojo donoro inkstų transplantacijos.

Gegužės 30 d. VUL Santaros klinikose užregistruotas vyresnio amžiaus potencialus donoras. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, jog artimiesiems sekmadienį davus sutikimą dėl artimojo organų donorystės, medikai nustatė, kad transplantacijai tinkamos yra kepenys, inkstai ir kaulinis audinys. Recipientų sąraše surasti pagal įvairius medicininius rodiklius tinkamiausi transplantacijos laukiantys ligoniai.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM praneša, jog gegužės 26 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikų komanda atliko trečiąją šiais metais gyvojo donoro inksto transplantaciją. Atlikus išsamius tyrimus paaiškėjo, kad sunkiai sergančiam recipientui idealiai tinka jo mamos inkstai. Jos geraširdiškumo valia sūnus vėl galės gyventi kokybišką gyvenimą. Geriausias gydymo būdas pacientui, sergančiam galutinės stadijos lėtine inkstų liga yra gyvojo donoro inksto persodinimas.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose ortopedai-traumatologai atliko operaciją, per kurią peties sąnario sausgyslė pakeista donoriniu audiniu: „Įsisenėjusio peties sausgyslės pažeidimo pagydyti kitų galimybių nebuvo, o pacientas jautė stiprius skausmus, ypač jie vargino nakties metu, – sako gydytojas ortopedas traumatologas Tomas Butėnas. – Vietoje pažeistos sausgyslės implantuotas donorinis Achilo sausgyslės audinys.

Telefono ragelyje klausantis žvaliai skambančio Neringos Rudzevičiūtės balso neįtartum, kad Vilkaviškyje gyvenanti 29 m. mergina yra sunkus ligonis ir jau daugiau nei 8 metus kasdieną pasitinka viltimi, kad jos gyvenimas pasikeis. Tai nėra utopija – situaciją pakeistų inksto persodinimas. Apie tai Neringa ir pasakoja Nacionaliniam transplantacijos biurui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Vilniaus universiteto Santaros klinikos skelbia apie išsekusias A(II) kraujo grupės atsargas bei kviečia atvykti donorus. „Santaros klinikose kritiškai išseko A(II) kraujo grupės atsargos! Skubiai kviečiame A(II) kraujo grupės donorus registruotis kraujo donorystei!“, – skelbia klinikos. Donorų kraujas naudojamas sergantiesiems onkologinėmis ligomis, pacientams po transplantacijų, gimdyvėms, vaikams, nukentėjusiems po nelaimingų atsitikimų bei COVID-19 infekcijos paveiktiems pacientams.

Ketvirtadienį VUL Santaros klinikose pirmą kartą šiais metais transplantuotas inkstas iš gyvojo donoro. Sunkiai sergančiam sūnui savo inkstą dovanojo jo tėtis. Balandžio 22 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų daugiadalykė medikų komanda atliko pirmąją šiais metais gyvojo donoro inksto transplantaciją. Pirmiausia atlikta sveiko inksto eksplantacija (išėmimas) iš donoro, vėliau organas persodintas inkstų liga sirgusiam vyrui.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose registruotas neplakančios širdies donoras. Tai itin retas atvejis Lietuvoje – nuo 2016 metų, kai Lietuvoje imtas taikyti toks donorystės modelis, šis atvejis – septintas. Antradienį LSMUL Kauno klinikose registravus neplakančios širdies donorą ir gavus artimųjų sutikimą atlikti tyrimai siekiant nustatyti, ar organai tinkami transplantacijai.

Praėjusios savaitės pabaigoje VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninėje užregistravus efektyvų donorą, savaitgalį medikai atliko sunkias ir itin retas organų transplantacijas. Donorystei buvo tinkami ir paimti visi jauno donoro organai ir audiniai – tarp jų ir plaučiai bei inkstų ir kasos kompleksas.  Balandžio 9 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų reanimacijoje konstatuota nepilnamečio mirtis.

Kaskart pavasarį, per šv. Velykas, Eglė Kadžiulienė (39 m.) išgyvena itin stiprius jausmus. Ji vėl ir vėl švenčia gyvenimą, tačiau be jaudulio ir atminties žvakučių neapsieina. Lygiai prieš 13 metų jauna moteris dėl žaibinės kepenų ligos formos atsidūrė ties nebūtimi. Komos ištikta Eglė geso su kiekviena minute, tačiau viską pakeitė netikėtai atsiradęs donoras. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pakalbino Eglę Kadžiulienę.

Kaskart pavasarį, per šv. Velykas, panevėžietė Eglė Kadžiulienė (39 m.) išgyvena itin stiprius jausmus. Ji vėl ir vėl švenčia gyvenimą, tačiau be jaudulio ir atminties žvakučių neapsieina. Lygiai prieš 13 metų jauna moteris dėl žaibinės kepenų ligos formos atsidūrė ties nebūtimi. Komos ištikta Eglė geso su kiekviena minute, tačiau viską pakeitė netikėtai atsiradęs donoras. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pakalbino Eglę Kadžiulienę.

Ypatinga operacija Kauno klinikose – pacientei atlikta inksto transplantacija iš neplakančios širdies donoro. Iki šiol Kauno klinikose atliktos penkios inkstų transplantacijos, sustojus donoro širdžiai. Pacientė Veronika, kuriai atiteko šio donoro inkstas, ilgą laiką kentė nuo inkstų akmenligės. „Prieš 15 metų man atliko operaciją ir inkstų akmenis pašalino, – pasakoja moteris. – Gaila, bet tai situacijos nepakeitė – mano savijauta vis tiek prastėjo.

Dvidešimt penkerių Mantas jau daugiau kaip pusmetį gyvena su persodinta donoro širdimi. Su širdies yda gimęs jaunas vyras iki tol visą gyvenimą gyveno ribojamas savo sveikatos būklės, o ligoninės ir sanatorijos jam buvo įprasta vieta nuo pat vaikystės. Tačiau pusmetis po transplantacijos jo gyvenime visai kitoks – pagaliau jis gyvena tokį gyvenimą kaip visi, apie ką visada ir svajojo. Kauno rajone gyvenantis Mantas pasakoja gimęs su sudėtinga širdies yda.

Visai neseniai Marijus Kilmanas su šeima šventė transplantacijos metines – vyras savo dukrai padovanojo dalį kepenų, kurių jai itin reikėjo. Šeimos kelias buvo nelengvas, tačiau dabar jie džiaugiasi sveiku ir laimingu vaiku. Šeimos istorija M. Kilmanas sutiko pasidalinti su portalu tv3.lt. Šeimai gimė dukra, turinti įgimtą tulžies latakų atreziją, o tai reiškia, kad mergaitė neturėjo tulžies latakų, todėl tulžis iš kepenų nenutekėdavo į žarnyną, kas stipriai pažeidė kepenis.

Penktadienio popietę VUL Santaros klinikose užregistruotas potencialus donoras. Tai antrasis nepilnametis donoras šiais metais, išgelbėjęs net šešis kitus sunkiai sergančius žmones. Transplantacijos procedūros vyko visą savaitgalį abiejuose Lietuvos transplantacijos centruose.