donaldui tuskui

Grupė Europos Parlamento narių siūlo plėsti sankcijų paketą, kurį šiuo metu su Kremliumi susijusių asmenų ir įmonių atžvilgiu taiko Europos Sąjunga (ES). „Mes siūlome įvesti naujas sankcijas, kurios būtų nukreiptos į tuos Rusijos magnatus ir oligarchus, kurie, siekdami padėti V. Putinui vykdyti jo antidemokratinę veiklą, užsiima nelegalių pinigų plovimu ES valstybėse narėse“, – rašoma kreipimesi, kurį inicijavo europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Baltijos šalys ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis padidinti įnašus į bendrą biudžetą po 2020 metų, kad bendrijos iždas pernelyg nesumažėtų dėl Britanijos pasitraukimo. „Esame pasirengę diskutuoti dėl to, kaip net ir po „Brexit“ išlaikyti dabartinės daugiametės finansinės programos lygį padidinus indėlius į ES biudžetą ir galbūt suradus naujų nuosavų išteklių“, – rašoma Lietuvos prezidentės ir Latvijos bei Estijos premjerų laiške.

Europos Sąjungą palikti nusprendusiai Didžiajai Britanijai per pastaruosius pusantrų metų teko nueiti sudėtingą kelią: pradedant netikėtu referendumu dėl išstojimo iš Bendrijos ir baigiant penktadienį Londono ir Briuselio pasiektu „Brexit“ susitarimu. Toliau apžvelgiami kai kurie svarbiausi šio proceso momentai. „Brexit“ referendumas 2016-ųjų birželio 23-ąją 17,4 mln. britų atėjo į referendumą dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Rinkėjai 4 proc. persvara (52 prieš 48 proc.

Didžioji Britanija trečiadienį oficialiai pradėjo išstojimo iš Europos Sąjungos procedūrą įteikdama Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui laišką, kuriuo blokas informuojamas apie šį žingsnį, pranešė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas. Britanijos ambasadorius prie ES Timas Barrow asmeniškai įteikė premjerės Theresos May pasirašytą laišką D.Tuskui jo biure Briuselyje, nurodė reporteris.

Lenkijos darbą baigiančios vyriausybės vadovė Ewa Kopacz paskelbė apie savo vyriausybės atsistatydinimą, jos liberaliajai Pilietinei platformai (PO) pralaimėjus parlamento rinkimus konservatyviajai varžovei „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partijai.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas antradienį pareiškė, jog neabejoja, kad per derybas dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje sąlygų pavyks pasiekti keturis svarbiausius tikslus. Tačiau jis taip pat įspėjo, kad Jungtinė Karalystė turės „dar kartą pagalvoti“ apie narystę bloke, jei šie tikslai nebus įgyvendinti.

Konservatyvių pažiūrų Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį pareiškė, kad jo vyriausybė turėtų imtis priemonių šalies piliečiams apsaugoti, jeigu būtų nuspręsta priimti migrantų, kurie gali atnešti „tikėtinų epidemijų“. Šie pareiškimai bus potencialiai nepatogūs buvusiam Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui, kuris dabar yra Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir kritikavo didėjantį Europos Sąjungos šalių nusiteikimą įrengti naujas užtvaras, siekiant atgrasyti pabėgėlius iš Sirijos ir kitur...

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas ketvirtadienį nurodė, kad ateinančio mėnesio pradžioje atskleis ilgai lauktus reikalavimus, dėl kurių Londonas ketina derėtis su Europos Sąjunga, didėjant nekantrumui tarp jo partnerių Europoje. D.Cameronas išdėstys tuos reikalavimus lapkritį savo laiške ES prezidentui Donaldui Tuskui, o gruodį turėtų įvykti didelės diskusijos dėl šių planų su kitais Europos lyderiais.

Varšuva išstumta iš žaidėjų, turinčių įtakos krizės Ukrainoje suvaldymui. Taip mano ne vienas lenkų politikos apžvalgininkas. Rytų Europos klausimų ekspertės Marios Przełomiec (Marijos Pšelomiec) nuomone, postūmį tam suteikė triukšmas dėl Lenkijos parlamento spikerio nesuvaldyto liežuvio.

  Lenkijos prezidentas pirmadienį paskyrė Ewą Kopacz (Evą Kopač) naująja šalies premjere – ji pakeitė centristą Donaldą Tuską, kuris buvo išrinktas naujuoju Europos Vadovų Tarybos pirmininku.   Artima D.Tusko sąjungininkė E.Kopacz pažadėjo, kad yra pasirengusi „iššūkiui suformuoti gerą vyriausybę“ likus vos metams iki kitų parlamento rinkimų.

Lenkijos vyriausybės krizę sukėlusių slapta padarytų pokalbių įrašų paviešinimas yra organizuotos nusikalstamos grupuotės darbas, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis). Diplomatijos vadovas šią nuomonę išsakė kitą dieną po to, kai savaitraštis „Wprost“ paskelbė ištraukas iš pokalbio, kuriame R.Sikorskis esą girdimas sakantis, kad Varšuvos glaudūs saugumo ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis Lenkijai yra beverčiai ir netgi žalingi.

Buvęs Lenkijos premjeras, partijos „Teisė ir teisingumas“ (Prawo i Sprawiedliwośc – PiS) lyderis grįžta į aktyvią veiklą ir aktyviai dalyvaus reiškiant nepasitikėjimą dabartiniu Lenkijos ministrui pirmininku Donaldu Tusku bei jo Vyriausybe, – praneša Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ portalas rp.pl. Grįžta į politiką PiS pirmininkas nusprendė atmesti spekuliacijas dėl jo politinės ateities. Pastaruoju metu sklandė gandai apie jo pasitraukimą iš aktyvios politikos.

Lietuva yra pasiruošusi dialogui su Lenkija, bet Lenkija turėtų dėl kai kurių iškylančių klausimų labiau diskutuoti su ekspertais ir mažiau politikuoti, teigia Premjeras Andrius Kubilius.