donaldas trumpas

Vizitui į Vašingtoną besirengiantis Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu šeštadienį pareiškė besitikintis, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planas Artimiesiems Rytams bus „istorinis“. „Tokia galimybė kaip ši pasitaiko kartą istorijoje, ir jos negalima praleisti... Esu kupinas vilties, kad esame ant istorinio momento mūsų valstybės analuose slenksčio“, – sakoma B. Netanyahu pranešime. Izraelio premjeras antradienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su D. Trumpu.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė nebeišduosiančios laikinų vizų besilaukiančioms moterims, siekiančioms patekti į šalį, kad jų vaikai gimtų Amerikoje ir įgytų teisę gauti JAV piliečio pasą. Prezidento Donaldo Trumpo administracija tokiu būdu siekia sustabdyti vadinamąjį gimdymo turizmą.

Į Lietuvą atvyko paskirtasis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorius Robertas S. Gilchristas, ketvirtadienį pranešė šios šalies ambasada. Jį ambasadoriaus pareigoms praėjusių metų liepą nominavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, gruodį nominacija buvo patvirtinta Senate. Naujasis ambasadorius prisaikdintas sausio 13 dieną.

Pasaulio lyderių susitikime Davose mūsų prezidentas Gitanas Nausėda bendravo su Europos lyderiais, o Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas gailėjosi, kad jam neteko savo ausimis gyvai išgirsti kalbančios 17-metės Švedijos klimato aktyvistės. Įpusėjus pasauliniam susitikimui, paskelbta ir apie tai, kad į jį galimai taikėsi prieš konferenciją neva poilsiavę rusų agentai, kurių vienas prisistatė santechniku.

JAV demokratai trečiadienį pradėjo dėstyti įžanginius argumentus istorinėje prezidento Donaldo Trumpo apkaltos byloje. Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas per svarstymą Senato salėje pradėjo sakyti kalbą, argumentuodamas, kad D. Trumpas turėtų būti pašalintas iš pareigų dėl savo piktnaudžiavimo valdžia ir trukdymo Kongreso darbui. Demokratai per ateinančias tris dienas turės 24 valandas savo argumentams išdėstyti.

Istorinės JAV prezidento Donaldo Trumpo apkaltos bylos nagrinėjimas Senate antradienį prasidėjo su trenksmu – demokratai apkaltino Kongreso aukštųjų rūmų daugumos lyderį Mitchą McConnellą savo pasiūlytomis proceso taisyklėmis skatinant „dangstymą“. Respublikonas M. McConnellas pasiūlė nustatyti taisykles, kuriomis numatoma pirmuoju bylos nagrinėjimo etapu taikyti griežtus apribojimus liudytojams ir įrodymams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį griežtai sukritikavo „amžinus pražūties pranašus“, perspėjančius, kad pasaulis išgyvena rimtą aplinkos krizę. Tokį pareiškimą D. Trumpas padarė kreipdamasis į auditoriją Davose, kurioje buvo ir švedų paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg. Jo žinutė buvo priešinga G. Thunberg ir kitų išsakytiems perspėjimams.

JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatai pirmadienį pateikė argumentus dėl Atstovų Rūmų demokratų organizuotos jo apkaltos bylos ir pavadino šį procesą konstitucijos „pavojingu iškraipymu“ bei pareikalavo, kad valstybės vadovas būtų nedelsiant išteisintas Senato. Beveik tuo pačiu metu Atstovų Rūmų apkaltos proceso vadovai, atsakydami į ankstesnį D. Trumpo pareiškimą, pažymėjo, kad prezidentas yra įsitraukęs į „korumpuotą elgesį.

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe pirmadienį pareiškė, kad jo valstybė kurs kosminės gynybos dalinį, siekdama apsisaugoti nuo potencialių grėsmių, varžovėms regione vystant raketas ir kitas technologijas. Pasak jo, šis dalinys turėtų glaudžiai bendradarbiauti su JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai įkurtomis kosmoso pajėgomis. Kosminės erdvės misijos dalinys pradės veikti balandžio mėnesį ir bus pavaldus Japonijos oro savigynos pajėgoms, pabrėžė Sh.

Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo advokatų komanda, ginsianti jį apkaltos procese Senate, šeštadienį pristatė savo gynybos liniją šiame procese, kurį vadina nekonstituciniu ir „pavojingu“. Tai pirmas kartas, kai prezidento atstovai pristatė savo argumentus, kurie buvo paremti paties D. Trumpo ir jo bendrapartiečių respublikonų gruodį pareikštais argumentais.

Jau kitą savaitę Senate prasidės Donaldo Trumpo apkaltos teismas. Iki jo likus kelioms dienoms, demokratai žeria dar daugiau įrodymų, kad D. Trumpas darė spaudimą Ukrainos prezidentui. O kibernetinio saugumo ekspertai Amerikoje sako, kad Rusijos hakeriai neva D. Trumpo naudai darbavosi net ir vykstant apkaltos tyrimui. Tačiau pirmiausiai kviečiame pažiūrėti į asmenines prezidento ir jo žmonos santykių peripetijas.

Socialiniame tinkle „Twitter“ žaibiškai plinta vaizdelis, kuriame užfiksuotas nejaukus JAV pirmosios poros momentas. Įrašas nufilmuotas Naujojo Orleano stadione vykusioje futbolo varžybų „College Football Playoff Championship“ atidarymo ceremonijoje. Vaizdelyje matyti, kaip Melania ir Donaldas Trumpai stovėjo susikibę už rankų, tačiau nei iš šio, nei iš to pirmoji šalies dama nusprendė staigiai ištraukti savo ranką.

Naujosios JAV sankcijos Iranui padarys didelį neigiamą poveikį Irano ekonomikai, penktadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Išleidau dekretą, pagal kurį suteikiama teisė taikyti sankcijas bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris turi turto, dirba, prekiauja ir dalyvauja Irano ekonomikos statybos, gamybos, tekstilės pramonės ir kasybos veikloje, taip pat bet kokiam asmeniui, teikiančiam pagalbą dalyvaujantiesiems veikloje, kuri patenka į šių sankcijų taikymo sritį.

Irano režimas naktį raketomis apšaudė karines amerikiečių bazes Irake. Ten nuo sprogimų naktį slėpėsi ir Lietuvos kariai. O netrukus mįslingomis aplinkybėmis Teherano pašonėje vos pakilęs ore sprogo Ukrainos lėktuvas su beveik 200 keleivių. Panašu, kad ilgus mėnesius tarp Vašingtono ir Teherano augusi įtampa pasiekia virimo temperatūrą. Raketų salvė tęsėsi apie pusvalandį, paleistos 22 raketos ir 17 į Al Asado bazę ir 5 į Erbilio. Maždaug pusė antros nakties Irane.

Iranas antradienį paleido keliolika balistinių raketų į dvi bazes Irake, kur dislokuotos JAV ir koalicijos pajėgos, informavo Pentagonas. Po atakos į Irano gyventojus trečiadienio ryte kreipėsi aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei. Jis sakė, kad JAV turi atitraukti visas pajėgas iš regiono, o Teherano raketų išpuolį prieš JAV karių bazes pavadino „antausiu“ Amerikai, skelbia aljazeera.com. „Tokie kariniai veiksmai nėra pakankami.

Irane laidojant amerikiečių nukautą įtakingą kariuomenės vadą žuvo kelios dešimtys žmonių ir šimtai sužeisti. Nelaimė įvyko ne dėl kokio karinio amerikiečių smūgio, o per spūstį laidotuvių metu. Tuo metu kai kurie NATO kariai jau traukiasi iš kaistančio regiono. Amerikiečių nukauto Irano generolo Kasemo Suleimanio karstą atgabenus į jo gimtąjį miestą Kermaną, laidotuvių procesijos metu gatves užplūdo tokia didelė minia žmonių, kad po šių laidotuvių teks rengti dar kelias dešimtis.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo paskelbė, kad sprendimą dėl JAV specialiosios operacijos Irake, per kurią žuvo iraniečių generolas Qasemas Soleimani, prezidentas Donaldas Trumpas priėmė remdamasis gausiais žvalgybos duomenimis. „Visuomet, kai prezidentas priima panašios svarbos sprendimą, prieš tai būna daug duomenų ir informacijos“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė M. Pompeo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad naujas konfliktas Vidurio Rytuose niekam nenaudingas, ir paragino Iraną susilaikyti nuo tolesnių provokacijų, regione smarkiai padidėjus įtampai po praeitą savaitę įtakingo iraniečių generolo gyvybę nusinešusio JAV karinio smūgio Bagdade. „Visi susitikimo dalyviai išreiškė nerimą dėl Irano destabilizuojamos veiklos Artimuosiuose Rytuose.

JAV įstatymų leidėjai artimiausiomis dienomis balsuos dėl karo įgaliojimų rezoliucijos, kuria siekiama kontroliuoti prezidento Donaldo Trumpo karinius veiksmus po jo įsakymo nužudyti svarbų Irano generolą, paskelbė įtakinga demokratė. Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi vėlai sekmadienį kolegoms išsiuntinėtame laiške informavo apie planą pateikti rezoliuciją „prezidento kariniams veiksmams Irano atžvilgiu apriboti“ ir balsuoti dėl jos.

Tarp Teherano ir Vašingtono toliau kaista įtampa. Amerikos prezidentas grasina režimui už bet kokį kerštą atgal smogti neproporcinga jėga. Tuo metu Teherano gatves pirmadienį užplūdo nesuvokiamos minios gedinčių žmonių. Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, prezidentas Hassanas Rouhanis ir kiti aukšto rango režimo lyderiai Teherano universitete meldžiasi už JAV antskrydžio metu Bagdade penktadienį žuvusį įtakingą Irano kariuomenės vadą Kasemą Suleimanį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pakartojo, kad Iranui niekada nebus leista pasigaminti branduolinių ginklų. Savo „Twitter“ žinutėje didžiosiomis raidėmis JAV lyderis rašė: „Iranas niekada neturės branduolinio ginklo!“ Žinutė buvo paskelbta kitą dieną po Teherano pareiškimo, kad jis toliau mažina įsipareigojimus pagal 2015 metų daugiašalį susitarimą, kuriuo siekta užtikrinti, jog šiitiška respublika slapta nesusikurtų branduolinių ginklų, prisidengdama civiline branduoline programa.

Bagdadas įvedė apribojimus JAV vadovaujamos karinės koalicijos judėjimui Irake sausumos ir oro transportu, pirmadienį žurnalistams pareiškė irakiečių kariuomenės atstovas, padidėjus įtampai tarp Irako ir Vašingtono, amerikiečiams praeitą savaitę surengus aviacijos smūgį Bagdade, per kurį žuvo įtakingas Irano sukarintų pajėgų vadas.

NATO ambasadoriai pirmadienį organizacijos būstinėje Briuselyje susitinka aptarti įtemptos situacijos Artimuosiuose Rytuose, JAV pajėgoms nukovus įtakingą iraniečių generolą. „Šiaurės Atlanto taryba aptars situaciją regione“, – sakė vienas NATO pareigūnas. „Generalinis sekretorius po konsultacijų su sąjungininkais nusprendė sušaukti NATO ambasadorių susitikimą“, – pridūrė jis.

Teherano gatves pirmadienį užplūdo tūkstančiai žmonių, dalyvaujančių ceremonijose per JAV antskrydį Bagdade žuvusiam įtakingam Irano kariuomenės vadui Qasemui Soleimani atminti. Laikydamos savo herojaus portretus minios susirinko prie Teherano universiteto, kur šalies aukščiausiasis lyderis ruošėsi vadovauti maldoms už nukautą generolą, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pažadėjo „didelį kerštą“, jei Teheranas imtųsi atakų keršydamas už iraniečių aukšto rango generolo Qasemo Soleimani nužudymą, ir taip dar labiau pakurstė būgštavimus dėl konflikto. Savo lėktuve prezidentas taip pat sakė, kad paskelbs „labai dideles sankcijas“ Irakui, jei jis įgyvendintų parlamento raginimą išprašyti JAV karius iš šalies.

Apkaltos ir kitų skandalų šešėlių lydima Donaldo Trumpo kadencija Baltuosiuose rūmuose eina į pabaigą. 2020 m. užvirs kova dėl Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento posto ir ji žada būti kaip niekada arši. D. Trumpui iššūkį meta ir patyrę politikos vilkai, ir lyg iš niekur atsiradę tamsieji rinkimų arkliukai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos smogs Iranui smarkiau nei bet kada anksčiau, jei Teheranas nuspręs atkeršyti už įtakingo generolo nužudymą. „Jei jie vėl smogs, ko rimtai patarčiau nedaryti, smogsime jiems smarkiau nei kada nors anksčiau!“ – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“. Netrukus jis parašė dar vieną žinutę, kurioje perspėjo, kad jei Iranas atkeršys, JAV „nedvejodamos“ panaudos savo „naują gražią“ karinę įrangą.

Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono kaista vis labiau. Bagdade atsisveikinama su penktadienį paryčiais per JAV aviacijos smūgį nužudytu Kasemu Suleimaniu. Iranas toliau grasina rūsčiu atsaku Jungtinėms Valstijoms, o štai šios skundžiasi nepakankamu tarptautinės bendruomenės palaikymu. Bagdade – slogios ir kartu aršios nuotaikos.

Irake anksti šeštadienį buvo suduotas naujas smūgis vietos proiranietiškų kovotojų pozicijoms, didėjant nuogąstavimams dėl galinčio kilti netiesioginio Irano ir JAV karo. Šis incidentas įvyko kitą dieną po to, kai Vašingtonas surengė antskrydį, per kurį buvo nukautas įtakingas iraniečių generolas.

Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų pareiškė, kad JAV įvykdytas vieno iškiliausių iraniečių generolų nužudymas Irake prilygsta „karo aktui“, vėlai penktadienį pranešė amerikiečių žiniasklaida.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu penktadienį pasveikino žinią, kad per JAV antskrydį Irake buvo nukautas įtakingas Irano generolas, pabrėždamas, kad amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas „nusipelno visokeriopos pagarbos už greitus, valingus ir ryžtingus veiksmus“. Pasak B. Netanyahu, iraniečių elitinių Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadovas Qasemas Soleimani buvo „atsakingas už Amerikos piliečių ir daugelio kitų nekaltų žmonių žudymą; jis plana...

Svarbus Irano sukarintų pajėgų vadas Qasemas Soleimani žuvo penktadienį per JAV raketų smūgį Bagdado tarptautiniame oro uoste, patvirtino Iranas ir JAV. Šis įvykis neabejotinai dramatiškai padidins įtampą tarp Vašingtono ir Teherano. Pentagonas nurodė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė „nukauti“ Q. Soleimani po anksčiau šią savaitę įvykusio incidento, kai proiranietiški demonstrantai užpuolė Amerikos ambasados kompleksą Bagdade.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį sakė, kad „puikus ir svarbus koordinavimas“ tarp JAV ir Rusijos padėjo užkirsti kelią atakai Sankt Peterburge. „Rusijos prezidentas [Vladimiras] Putinas paskambino padėkoti man ir JAV už jų informavimą apie planuotą teroristinę ataką labai gražiame Sankt Peterburgo mieste“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas. „Jie galėjo greitai sulaikyti įtariamuosius, išgelbstint daug gyvybių, – rašė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvakarėse kalbėdamasis telefonu su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu aptarė ginklų kontrolės klausimus, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai. „Vakar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskambino prezidentui Donaldui Trumpui, kad padėkotų už JAV perduotą informaciją, leidusią užkirsti kelią teroro aktui Rusijoje per šventes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas galbūt planuoja jam per Kalėdas įteikti „mielą dovaną“, pavyzdžiui, „gražią vazą“, o ne surengti naują raketų bandymą. Prezidentas šį atsakymą pateikė, kai buvo žurnalistų paklaustas, ką darytų, jeigu Šiaurės Korėja įvykdytų didelio nuotolio raketos bandymą. Šiaurės Korėja grasino imtis neįvardytų veiksmų, jeigu iki šių metų pabaigos nebus sušvelnintos jai taikomos sankcijos.

Teisėsauga sulaikė per 230 įtariamų gaujos MS-13 narių Niujorke, Baltimorėje ir Salvadore, penktadienį paskelbė JAV pareigūnai, o amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas pasveikino šią žinią. Operacija prieš žiauriais nusikaltimais garsėjančią ispanakalbių gaują buvo daugiau nei dvejus metus trukusio tiriamojo darbo rezultatas, pareiškime cituojami JAV Kovos su narkotikais agentūra (DEA) pareigūnai ir Safolko apygardos prokuroras.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį spaudė savo sąjungininkus respublikonus tvirtai kontroliuoti jo teismą Senate ir užtikrinti greitą išteisinimą. D. Trumpas kalbėjo kitą dieną po to, kai JAV Atstovų Rūmai trečiadienio vakarą istoriniais balsavimais įvykdė apkaltą prezidentui. Dabar du apkaltos straipsniai, politikoje tolygūs kaltinimams teisme, bus perduoti Senatui, kur laukia pikta kova, tikriausiai prasidėsianti antrą sausio savaitę.

Neįvardyto informatoriaus liudijimas JAV respublikoną prezidentą Donaldą Trumpą nuvedė iki trečiadienį vakare paskelbtos apkaltos Atstovų Rūmuose, o dabar šis klausimas bus perduotas Senatui, turėsiančiam nuspręsti, ar valstybės vadovas turi būti atstatydintas, nors tai atrodo mažai tikėtina. Žemiau pateikiame šio proceso raidos trumpą apžvalgą.

JAV Atstovų Rūmai trečiadienio vakarą nubalsavo už apkaltą prezidentui Donaldui Trumpui pagal abu jam pareikštus oficialius kaltinimus, kliaudamiesi konstitucija, numatančias priemones prieš aukščiausio rango pareigūnų nusižengimus. Per istorinius balsavimus demokratų dominuojamuose Atstovų Rūmuose balsai pasiskirstė pagal partinę liniją.

Geri ekonomikos rodikliai padėjo Donaldui Trumpui užsitikrinti didžiausią visuomenės palaikymą per visą jo prezidentavimo laikotarpį, nors jo atžvilgiu vykdoma apkaltos procedūra, rodo pirmadienį paskelbti naujo viešosios nuomonės tyrimo rezultatai.    Kvinipiakų universiteto visuomenės nuomonės tyrimų centro surengta apklausa parodė, kad D. Trumpo darbu prezidento poste patenkinti 43 proc. respondentų.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas penktadienį gyrė politinį „žemės drebėjimą“, užtikrinusį jam svarbią pergalę rinkimuose, kuri atvers kelią šaliai kitą mėnesį palikti Europos Sąjungą po kelerius metus trukusios politinės aklavietės. Suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad B. Johnsono Konservatorių partija užsitikrino 364 mandatus 650 vietų Bendruomenių Rūmuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį sukritikavo žurnalo „Times“ sprendimą išrinkti Gretą Thunberg 2019-ųjų metų asmenybe, pareiškęs, kad šiai švedei paauglei reikėtų „atsipalaiduoti“ ir eiti pažiūrėti filmą. „Labai juokinga. Greta turi padirbėti, spręsdama savo pykčio tramdymo problemą, o tada nueiti pažiūrėti kokį nors gerą seną filmą su draugu! Atsipalaiduok, Greta, atsipalaiduok!“, – parašė jis tviterio komentare. Ir po kelių minučių sulaukė G. Thunberg atsako.

JAV demokratai antradienį turėtų paskelbti du prezidento Donaldo Trumpo apkaltos straipsnius, pirmadienį vakare pranešė šalies žiniasklaida.   Straipsnius ketinama paskelbti po pirmadienį vykusių klausymų, per kuriuos demokratai pristatė savo argumentus už prezidento apkaltą, tvirtindami, kad jo elgesys kelia „aiškią ir realią grėsmę“ nacionaliniam saugumui.

Kuomet kalba sukasi apie JAV pirmąją ponią Melania Trump, nuomonių apie ją netrūksta. Vieni tvirtina, kad ji yra įkaltinta savo namuose, kiti, kad atvirkščiai, ji laiko po padu ir savo vyrą, prezidentą Donaldą Trumpą. Vieni teigia, kad ji kišasi į vyro reikalus, o kiti – Melania išvis neturi jokio balso namuose. Naujoji knyga „Free, Melania: The Unauthorized Biography“ gali kiek prasklaidyti gandus ir parodyti tikrąjį Trumpo žmonos paveikslą.

  Šiaurės Korėjai didinant spaudimą Vašingtonui dėl įstrigusių branduolinių derybų, Pchenjanas sekmadienį pareiškė savo raketų leidimo komplekse atlikęs „labai svarbų bandymą“. Apie Sohė raketų leidimo komplekse šeštadienį surengtą bandymą buvo pranešta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė „nustebsiąs“, jeigu Šiaurės Korėja imtųsi kokių nors priešiškų veiksmų.

Nepaisant to, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dažnai sulaukia kritikos strėlių, jo žmoną Melanią internautai vertina dviprasmiškai. Vieni griežtesnių žodžių negaili ir jai, o kiti ja žavisi – ypatingai nepriekaištingu jos stiliaus pojūčiu. Tiesa, daugelis pamiršta, kad dar prieš tapdama pirmąja ponia, Melania taip pat buvo žinoma manekenė. Melania 1970-aisiais gimė Slovėnijoje – jos tėvas Viktoras dirbo pardavimų srityje, o mama Amalija kūrė vaikiškus drabužius.

Svarbi žinia iš Londono – mūsų prezidentui Gitanui Nausėdai su kitomis Baltijos šalimis po derybų su Turkija pavyko susitarti dėl Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų atnaujinimo, nors prasidedant deryboms dėl to dar buvo daug abejonių. Londone G. Nausėda pietavo ir su Amerikos prezidentu Trumpo sąskaita, o antradienį dalyvavo prašmatniame priėmime pas Karalienę Elžbietą.

Pasibaigus pagrindinei NATO viršūnių susitikimo Londone sesijai, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo darbo pietuose JAV Prezidento Donaldo Trumpo kvietimu. JAV vadovas pakvietė susitikti šalis, kurios vykdo įsipareigojimą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Susitikime dalyvavusiems valstybių lyderiams JAV Prezidentas padėkojo už atsakingą požiūrį į savo šalių saugumą ir išreiškė lūkestį, kad tokių šalių nuolat daugės.

Dar vienu žingsniu arčiau apkaltos. Atstovų rūmai paskelbė kelių šimtų puslapių prezidento Trumpo apkaltos tyrimo ataskaitą. Joje aiškiai juodu ant balto parašyta, kad dėl asmeninių tikslų Trumpas darė spaudimą Ukrainos prezidentui ir kaišiojo pagalius į ratus, kai buvo pradėtas jo galimai neteisėtų veiksmų tyrimas. Tai – galutinė, 300 puslapių Donaldo Trumpo apkaltos tyrimo ataskaita. Ją po liudininkų klausymų paskelbė Atstovų rūmai, kuriuose dominuoja demokratai.