dmytro kuleba

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas suplanavo pokalbius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo UNIAN. Pokalbiai turėtų vykti sausio 4 d., šį trečiadienį. Derybas su Turkijos lyderiu Kremlius patvirtino. Išsamesnės informacijos apie derybų temas nepateikiama. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama galimoms Ukrainos ir Rusijos deryboms.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad pirmadienį Ukraina planuoja paraginti pašalinti Rusiją iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinių narių. „Rytoj oficialiai pareikšime savo poziciją. Turime labai paprastą klausimą: ar Rusija turi teisę likti nuolatine JT Saugumo Tarybos nare ir apskritai būti Jungtinėse Tautose? – teigė jis, kalbėdamas vėlai sekmadienį per nacionalinę televiziją. – (...) Turime įtikinamą ir pagrįstą atsakymą – ne, neturi.

Baltųjų rūmų sprendimas perduoti vieną pažangios oro gynybos sistemos „Patriot“ bateriją atveria kelią šių sistemų perdavimui ir iš kitų Vakarų valstybių, sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Kremliaus pareiškimai apie taikos derybas su Ukraina yra tik dūmų uždanga, juose nėra nieko rimto, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Niekas neturėtų patikėti Rusijos dūmų uždanga, kai, viena vertus, ji kalba apie atvirumą deryboms, o kita vertus, spaudžia mygtuką, siųsdama daugiau raketų, daugiau Irano bepiločių lėktuvų ir daugiau Rusijos karių prieš Ukrainą. Rusijai, kaip jau sakiau, derybos yra tik dūmų uždanga.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pripažino, kad Rusijos kariai gali bandyti atnaujinti plataus masto puolimą prieš Ukrainą 2023 m. sausio–vasario mėnesiais. „Manau, kad Rusijos gebėjimas įvykdyti didelį puolimą tikriausiai bus atkurtas kažkur sausio pabaigoje-vasario mėnesį, bet tai yra tai, ką jie bando padaryti, o mes tam stengiamės užkirsti kelią. Taigi nesakau, kad tai tikrai įvyks.

Dauguma pareigūnų šios temos neliečia. Pajutę spaudimą, politikai kartoja atmintinai išmoktus, trumpus ir robotiškus atsakymus. Apie ką būna šie klausimai? Ogi apie potencialią Ukrainos narystę NATO, rašo „Politico“. Tai toks opus klausimas, kad daugelis NATO sąjungininkių vengia apie tai net kalbėti.

Europos Komisijos prezidentė Ursula Von Der Leyen paskelbė siaubingus Ukrainos kariuomenės aukų skaičius, bet netrukus suskubo taisyti savo paskelbtą informaciją. O tuo metu rusai jau ieško vyrų, kuriuos galėtų siųsti mirti į karą Ukrainoje ir Afrikos kalėjimuose. Kyjivas pripažįsta, kad fronte situacija itin sunki ir Bukarešte prašo NATO suteikti jiems PATRIOT oro gynybos sistemų – tai išgirdęs Kremlius, veikiausiai smarkiai išsigando, nes vėl ėmėsi grasinimų Vakarų šalims.

Prieš pradedant derybas su Rusija, okupantus reikia sustabdyti, nuginkluoti ir išvyti iš Ukrainos, sako šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Anot jo, rusai neieško sprendimų, o nori tik žudyti ir naikinti. Apie tai jis rašė komentare vokiečių leidiniui „Welt“. Ministras pastebi, kad pastaruoju metu vis pasigirsta balsų, raginančių užmegsti dialogą su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu.

Po pranešimų, kad Lenkijoje nukrito raketų, Ukraina ragina sušaukti skubų NATO susitikimą. Ukraina antradienį paragino NATO nares „nedelsiant“ sušaukti aukščiausiojo lygio susitikimą, kad būtų imtasi griežtų priemonių prieš Maskvą pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Rusijos raketų nukrito Lenkijos teritorijoje. „Kolektyvinis atsakas į Rusijos veiksmus turi būti griežtas ir principingas.

Ukraina penktadienį paskelbė, kad jos pajėgos įžengia į pietinį Chersono miestą ir gyrė šią „svarbią pergalę“, Rusijai pranešus, kad jos kariuomenė atsitraukė iš miesto į gynybines pozicijas rytiniame Dnipro upės krante. „Chersonas grįžta ukrainiečių kontrolėn, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų junginiai įžengia į miestą“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė ukrainiečių Gynybos ministerija. „Rusijos įsibrovėlių atsitraukimo kelius ugnimi kontroliuoja Ukrainos kariuomenė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusjos sprendimas nutraukti susitarimą dėl grūdų eksporto buvo nuspėjamas. Jis taip pat pridūrė, kad dar nuo rugsėjo Rusija pradėjo laivų bokavimą ir per tą laiką koridoriuje įstrigo 176 laivai. V. Zelenskis kreipėsi į pasaulį su prašymu griežtai reaguoti į Rusijos veiksmus.

Vakarai skelbia, kad Iranas Rusijai ne tik tiekia dronus kamikadzes, bet net ir atsiuntė į Krymą savo karių, kurie apmoko okupantus jais naudotis. Savo ruožtu Kyjivas skelbia kamikadzių numušęs jau daugiau nei 200. Tuo metu V. Putino laikinai okupuotoje Chersono srityje prasidėjo rusų vykdomos civilių evakuacijos spektaklis. Iš miesto traukiasi ir kolaborantų valdžia. O karinėms operacijoms Ukrainoje vadovaujantis rusų generolas aiškina, kad padėtis fronte – įtempta.

Su užpuolike Rusija kariaujanti Ukraina padarys visa, kas jos jėgoms, kad nusiųstų daugiau grūdų Afrikai, pažadėjo ukrainiečių užsienio reikalų ministras. Dmytro Kuleba šią savaitę Senegale pradėjo savo kelionę po Afrikos žemyną. Pirmadienį jis susitiko su Senegalo prezidentu Macky Sallu, šiuo metu pirmininkaujančiu Afrikos Sąjungai (AS). Ukraina siųs „į Afriką grūdų pilnus laivus“, sakė D. Kuleba bendroje spaudos konferencijoje su kolege senegaliete Aissata Tall Sall.

Rusijos moterys su ašaromis išlydi savo vyrus ir meilužius į karą, o pastarieji pakeliui masiškai girtauja ir net girdo juos vežančius autobusų vairuotojus. Prisigėrę ir pasimuša. Oficialusis Kyjivas jiems tiesia pagalbos ranką, nenorintiems mirti už Putiną pataria – ką reikėtų daryti. Tuo metu okupuotose Ukrainos teritorijose prasideda Kremliaus parodija – pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos. Rusai važiuoja kariauti Ukrainoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įvardijo sąlygas, kurioms esant galimas langas Ukrainos deryboms su Rusijos Federacija. Pasak D. Kulebos, Rusijos Federacija turi tokią taikos derybų idėją – atvyko jos atstovai, padėjo ant stalo ultimatumą dėl visiško Ukrainos pasidavimo, o Ukrainos pusė turi su tuo sutikti, skelbia UNIAN.

Komo ežero pakrantėje didžiausias karas Europoje per pastaruosius 75 metus atrodo labai tolimas. Nerūpestingi, kosmopolitiški ir lengvai pinigus taškantys svečiai iš Rusijos būriuojasi baruose ir paplūdimiuose. Ten esama ir ukrainiečių, bet dauguma jų sunkiai dirba. Viena pabėgėlė, triūsusi mūsų viešbutyje, mėnesį praleido rūsyje, kol galiausiai pabėgo į Italiją. Ji sakė, kad džiaugiasi grynu oru ir galimybe vėlų vakarą vienai pareiti namo.

Organizacijos „Blue/Yellow“ vadovo Jono Ohmano žodžiai JAV televizijos filme sukėlė tarptautinį skandalą. Jis teigė, kad tik apie 30 proc. paramos Ukrainai pasiekia tikslą. Televizija pašalino filmą reklamuojantį anonsą, Ukraina reikalauja atlikti tyrimą, o pats J. Ohmanas sako, kad reportaže panaudota seniai filmuota medžiaga. Amerikiečių televizijos CBS dokumentinio filmo anonse matomas J. Ohmanas kalba apie paramą Ukrainai: „daiktai pervežami per sieną. O tuomet kažkas nutinka.

Ukrainos Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tvirtina, kad, sprendžiant iš pastarosiomis dienomis nesiliaujančių rusų pajėgų rengiamų raketų atakų, Maskva nenori sėsti prie derybų stalo ir yra linkusi toliau kovoti. „Rusija nori toliau kovoti“, – Ukrainos televizijai sakė ministras. „Šiuos „ženklus“ kiekvieną dieną gauname raketų atakų pavidalu, kaip ir Rusijos vadovybės ir aukšto rango pareigūnų pareiškimus, kad [Ukrainos prezidentą Volodymyrą] Zelenskį reikia nuversti.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį įspėjo kolegas iš Europos Sąjungos šalių nepasiduoti jokioms pagundoms švelninti sankcijas Rusijai ar vykdyti jos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus. „Nusileidimas ir nusilenkimas jo reikalavimams nepadės, tai niekada neveikdavo. Tai – spąstai“, – sakė D. Kuleba per ES 27 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą. Jo žodžiai cituojami naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba patvirtino, kad Ukraina kartu su Europos Sąjunga jau dirba prie septintojo sankcijų Rusijai paketo. Tiesa, jis nedetalizavo, kokios priemonės galėtų tapti jo dalimi. „G-7 („Didysis septynetas“) paskelbė deklaraciją ir priminsiu, kad šiame susitikime iš tikrųjų dalyvavo aštuoni žmonės – aštuntas buvo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis, kuris atstovavo ES.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pažymi, kad Rusijos grasinimai ryžtingai susidoroti su Lietuva dar kartą įrodo, jog imperijos apetitai neapsiriboja Ukraina. Pasak M. Podoliako, Maskva supranta tik jėgos kalbą ir privalo žinoti kiekvieno tolesnio žingsnio kainą. „Rusijos grasinimai ryžtingomis represijomis Lietuvai dar kartą įrodo, kad imperijos apetitai neapsiriboja Ukraina.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino Europos Komisijos rekomendaciją Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungą statusą.

Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sureagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono mintį, kad Rusija neturėtų būti pažeminta. Pasak D. Kulebos, tokiais pareiškimais Prancūzija tik pažemina save pati. „Prašymai išvengti Rusijos pažeminimo gali pažeminti tik Prancūziją ir kiekvieną to prašančią šalį. Rusija pati save pažemino. Geriau savo dėmesį kreipkime į tai, kaip pastatyti Rusiją į savo vietą. Tai atneš taiką ir išsaugos gyvybes“, – tviteryje rašė D. Kuleba.

Skubiai paprašius Ukrainos pareigūnams, JAV ruošiasi siųsti pažangias ilgo nuotolio raketų sistemas į Ukrainą, CNN pranešė keli pareigūnai. JAV prezidento Joe Bideno administracija linkusi siųsti sistemas kaip dalį didesnio karinės ir saugumo pagalbos paketo Ukrainai, apie kurį ketinama paskelbti kitą savaitę.

Pasauliui besibaiminant dėl maisto krizės, Rusija pareikė ultimatumą. Tam, kad būtų atblokuoti Ukrainos uostai, Rusija reikalauja panaikinti sankcijas, įvestas dėl įsiveržimo į Ukrainą. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas ir šalies gynybos ministras Dmytro Kuleba sureagavo į Rusijos ultimatumą. Pasak V. Zelenskio patarėjo, toks Rusijos pareiškimas rodo, kad Vakarų sankcijos daro rimtą poveikį Rusijos ekonomikai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba atmeta galimas nuolaidas Rusijai, leidžiančias greičiau sustabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje ir padedančias Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išsaugoti veidą. Ministras pabrėžė, kad dėl karo yra atsakingas būtent V. Putinas, todėl jis pats turėtų ieškoti būdo, kaip išsaugoti savo veidą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį pagyrė Vokietiją už sukurtą „precedentą“ ir įveiktą „psichologinį barjerą“, kuris trukdė tiekti Kyjivui sunkiąją ginkluotę. „Buvo sukurtas precedentas. Įveiktas pirmasis psichologinis barjeras (dėl ginklų perdavimo Ukrainai)“, – pareiškė D. Kuleba feisbuke paskelbtame vaizdo įraše savo vizito Berlyne metu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Jungtinė Karalystė turi perduoti britų tankus tiesiogiai Ukrainai, o ne skolinti juos Lenkijai, kad šį Kyjivui atlaisvintų sovietinių lenkų tankų. D. Kuleba teigia, kad Ukraina turi pereiti prie vakarietiškos, o ne sovietinės karinės įrangos naudojimo, rašo „Sky news“. Jis sakė, kad Ukrainos vyriausybei skubiai reikia daugkartinių raketų sistemų, kad būtų galima atremti Rusijos kariuomenės įsiveržimą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vakarų lyderius užbaigti savo pasiteisinimus ir dėl Rusiškos naftos embargo imtis rimtų priemonių. Apie tai ministras parašė savo „Twitter“ paskyroje. „Jei pasaulio lyderiai ir verslo įmonės rimtai nori nutraukti Rusijos karo nusikaltimus, pirmiausia jie turi atimti iš Putino pajamas iš naftos. Pakanka pasiteisinimų ir pusiau priemonių, kol ukrainiečiai bombarduojami, žudomi, kankinami ir prievartaujami.

Šeštadienį kurortinis Odesos miestas Ukrainoje patyrė okupantų smūgius. Skelbiama, kad paleistos keturios „Kalibr“ raketos, viena smogė gyvenamųjų namų kompleksui. Pranešama ir apie pirmąjį žuvusįjį. Šeštadienį pranešta apie girdimus smūgius Odesoje. Kiek vėliau naujienų agentūra „Unian“ pasidalino daugiau detalių apie girdimus sprogimus Odesoje. Skelbiama, kad girdimi buvo keturi sprogimai, viena iš Rusijos paleistų raketų nuskrido į gyvenamųjų namų kompleksą.

Ukrainos pareigūnai teigia neketinantys pasiduoti Mariupolyje – mieste, kuriame šaktakraujiško Rusijos pajėgų atakos tęsiasi jau beveik du mėnesius.  Ministras pirmininkas Denysas Shmyhalas teigė, kad ukrainiečiai ir toliau kovos sugriautame mieste, nes Rusijos raketos ir raketos taip pat smogė kitose šalies dalyse, praneša Sky News. „Šiame kare kovosime iki galo, iki pergalės“, – pažadėjo D. Shmyhalas.

Rusijos armija ir toliau rengia oro antskrydžius ir civilinės infrastruktūros apšaudymą, įskaitant raketų paleidimo įrenginių naudojimą. Informuojama, kad atakos Kramatorske metu penktadienį mažiausiai žuvo apie 50 asmenų ir daugiau nei 100 yra sužeisti. Taip pat pranešama, kad Makarive, esančiame už 32 mylių į vakarus nuo Ukrainos sostinės, Rusijos pajėgos nužudė 132 civilius, o dalis mirusiųjų kūnų rasti masinėse kapavietėse.

Vokietijos žvalgybos tarnybos perėmė Rusijos karių radijo pokalbius apie civilių gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste, ketvirtadienį pranešė savaitraštis „Der Spiegel“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:22 | Okupantų veiksmai gali būti dar žiauresni, nei buvo prieš tai JK Karališkųjų oro pajėgų vado teigimu, karas Ukrainoje šiuo metu yra nesaugioje fazėje, o Rusijos kariuomenė kaupia atsargas ir strateguoja pozicijas prieš pradedant galimas dar žiauresnę ataką Ukrainos t...

Mariupolio meras Vadymas Boičenko trečiadienį pranešė, kad Mariupolio mieste Rusijos okupantai nuo invazijos pradžios Ukrainoje pražudė daugiau kaip 5 tūkst. civilių, įskaitant 210 vaikų gyvybių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:56 | Ukraina gali laimėti karą JAV Gynybos departamentas teigia, kad šiuo metu nėra įmanoma sužinoti, kiek užtruks Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, jei nebus paskelbtos taika diplomatiškai, tačiau aišku, kad Ukraina šią kovą gali laimėti.

JAV gynybos pareigūnas tvirtina, kad apie du trečdaliai Rusijos karių, kurie buvo dislokuoti aplink Kyjivo regioną, šiuo metu pasitraukė į šiaurę ir yra Baltarusijos teritorijoje. Manoma, kad tokiu būdu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi naujai atakai Ukrainoje. Be to, Ukraina skelbia, kad okupantai ketina surengti atakas Luhansko regione.

Civilių žudymas Ukrainos sostinės Bučos priemiestyje buvo „tyčinės žudynės“, po skubaus rusų pajėgų atsitraukimo iš Kyjivo srities sekmadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Žudynės Bučoje buvo tyčinės. Rusai siekia sunaikinti tiek ukrainiečių, kiek tik gali. Privalome sustabdyti juos ir juos išspirti.

Varšuvoje viešintis JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime su jų kolegomis amerikiečiais, pranešė Baltieji rūmai. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir gynybos ministras Oleksijus Reznikovas surengs retą vizitą už savo šalies ribų, ko gera, stiprėjant įsitikinimui, kad Kyjivo pajėgos įstengs atremti Rusijos kariuomenės puolimą.

Rusijos karinės pajėgos smogė pietų Ukrainos Mykolajivo miesto gynėjams. Dramatiškai su gausiomis Rusijos pajėgomis besikaunančius Ukrainos karius raketos užklupo miegančius. Pranešama, kad per išpuolį galėjo žūti 40 – 100 karių, tikslus skaičius dar nustatinėjamas.

Rusija ir toliau tęsia negailestingą civilių bombardavimą Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius vien Mariupolyje perkopė kelis tūkstančius. Ketvirtadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad būtina stiprinti kariuomenę dėl „galinčio pasikartoti didelio karo Europoje“, o JAV prezidentas J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas yra kruvinas diktatorius.

Rusijos kariuomenė sumbobardavo Mariupolio dramos teatrą. Pranešama, kad viduje galėjo būti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.13 | Mariupolio miesto gatvėse – masinės kapavietės Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad situacija Mariupolyje yra blogiausia karo fronto akivaizdoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia nusivylimo dėl aljanso neveiksnumo. Pasak prezidento, 5-asis NATO straipsnis dar niekada nebuvo toks silpnas, koks yra dabar.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.47 | V. Zelenskio susitikimas su šalių lyderiais Ukrainos prezidentas V. Zelenskis priėmė Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrus pirmininkus Kyjive.

JAV pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Rusija paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos. Kiek vėliau JAV savo sąjungininkėms patvirtino, kad Kinija teigiamai vertina prašymą dėl karinės pagalbos Kremliui, praneša „Financial Times“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.08 | Rusijai trūksta grūdų ir cukraus Rusijos valdžia nusprendė taikyti laikiną grūdų eksporto į Eurazijos ekonominės sąjungos šalis (Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją), taip pat cukr...

Rusijos karinės pajėgos toliau demonstruoja savo žiaurumą – apšaudė civilių automobilį, žmonių evakuacijos metu tęsė atakas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.09 | G. Schroederis atvyko į Maskvą siekti taikos Ukrainoje Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip skelbiama, ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir mėgino įtikinti Rusijos lyderį baigti invaziją į Ukrainą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį sakė, kad daugiau kaip 20 tūkst. žmonių iš 52 šalių pasisiūlė savanoriais kautis Ukrainoje, kur jie tarnautų naujai įkurtame internacionaliniame legione. Vis dėlto ministras nenurodė, kiek užsieniečių savanorių jau yra atvykę į Ukrainą. „Visas pasaulis šiandien yra Ukrainos pusėje ne vien žodžiais, bet ir darbais“, – kalbėdamas per Ukrainos televiziją sekmadienį vakare sakė D. Kuleba.

Ukraina paprašė skubaus susitikimo su Rusija ir dešimtimis kitų Europos šalių dėl rusų pajėgų sutelkimo prie šalies sienų. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį vėlai vakare socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad Rusija ignoravo oficialų Kijevo prašymą pateikti paaiškinimą, kodėl Maskva sutelkė aplink Ukrainą daugiau kaip 100 tūkst. karių ir pažangios ginkluotės.

Paryžius planuoja nusiųsti kelis šimtus karių į Rumuniją, šeštadienį pareiškė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli), Vakarams baiminantis Rusijos invazijos į Ukrainą. Šalies prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) neseniai išreiškė Prancūzijos „pasirengimą eiti toliau ir NATO sistemoje įsipareigoti naujoms misijoms (...), ypač Rumunijoje“. „France Inter“ radijui F. Parly teigė, kad galimą papildomų pajėgų siuntimą ketvirtadienį aptarė vizito Rumunijoje metu.

Geriems bei stabiliems Maskvos ir Berlyno santykiams nėra alternatyvos, antradienį pareiškė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Vizito metu norėčiau pabrėžti, kokie svarbūs naujai vyriausybei ir man asmeniškai yra santykiai su Rusijos Federacija. Geriems ir stabiliems Maskvos ir Berlyno santykiams nėra alternatyvos, todėl norėčiau ir toliau dirbti prie šios užduoties.

Kijevas ketvirtadienį pareiškė siekiantis didesnės karinės pagalbos iš Vakarų sąjungininkių, joms išreiškus susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų judėjimo pasienyje su Ukraina. Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, Ukrainos pajėgos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse kovoja su Kremliaus remiamais separatistais. Šis konfliktas jau pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį papriekaištavo Vokietijos ir Prancūzijos ambasadoriams dėl nepavykusio bandymo atnaujinti Europos Sąjungos (ES) susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.