dmitrijus peskovas

Kremlius penktadienį pareiškė neabejojantis, kad Vašingtonas po Rusijos smūgio Ukrainai raketa, galinčia nešti branduolines galvutes, suprato prezidento Vladimiro Putino įspėjimą. „Mes neabejojame, kad dabartinė administracija Vašingtone turėjo šansą susipažinti su šiuo pranešimu ir jį suprato“, – kitą dieną po smūgio Ukrainai nauja hipergarsine balistine raketa reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Nors Rusijos vadovybė anksčiau skelbė apie Ukrainos sostinės Kyjivo okupavimą per dvi arba tris dienas, karas tebevyksta 1001-ąją dieną. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teisinosi, kodėl karas užtruko.  Apie tai rašo UNIAN. Peskovas pasiteisino Nors karas tęsiasi jau daugiau nei 1000 dienų, D. Peskovas sako, kad „prireiks daugiau laiko“.  „Kai viskas prasidėjo, viskas buvo daroma prieš Kyjivo režimą. Ir dabar viskas tęsiasi kaip karas tarp Rusijos ir NATO.

Antradienį Kremlius pareiškė, kad branduolinių ginklų naudojimo taisyklių išplėtimas yra „būtinas“ atsakas į tai, ką Maskva laiko Vakarų grėsmėmis jos saugumui. „Buvo būtina priderinti mūsų principus prie dabartinės padėties“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas netrukus, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, sušvelninantį sąlygas, kurioms esant Maskva svarstytų galimybę pradėti branduolinį puolimą.

Pirmadienį Kremlius pareiškė, kad darbą baigianti JAV prezidento Joe Bideno administracija dar labiau kursto įtampą, leisdama Ukrainai tolimojo nuotolio raketomis smogti į Rusiją.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad vertins Donaldo Trumpo, kuris paskelbė pergalę JAV prezidento rinkimuose, prezidentavimą pagal jo veiksmus. Rusijos ir JAV santykiai yra prasčiausi nuo pat Šaltojo karo pabaigos, o Maskvą pykdo Vakarų parama Ukrainai, jau trečius metus tęsiantis plataus masto karui.

Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – ligoninėje. Jam atliekama medicininė apžiūra, praneša valstybinė žiniasklaidos agentūra TASS. Pasak atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, V. Putinas neturi sveikatos problemų. „Žinoma“, – atsakė jis, paklaustas, ar kalba apie įprastą profilaktinę priežiūrą, o ne apie sveikatos problemas. „Turima omenyje įprasta medicininė patikra“, – teisinosi Kremliaus atstovas spaudai.

Kremlius trečiadienį atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išdėstytą Pergalės planą, kuriame Vakarai raginami teikti didesnę paramą ukrainiečiams. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kyjivo politika yra beprasmiška. Pasak jo, Kyjivas turi „išblaivėti ir suvokti priežastis, nulėmusias konfliktą Ukrainoje“. Jis iš esmės kartoja Kremliaus propagandą, nes būtent Rusija užpuolė Ukrainą ir pradėjo kruviną karą.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos gynybos pakto, numatančio abipusę pagalbą, jei kuri nors iš jų susidurtų su agresija, prasmė yra aiški.  „Sutartyje pateiktos formuluotės nereikia tikslinti, ji yra gana aiški. Svarbiausia, kad sutartis numato strateginį, nuodugnesnį bendradarbiavimą visose srityse, įskaitant saugumą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad atnaujinta branduolinio atgrasymo doktrina, pagal kurią Maskva galės panaudoti branduolinius ginklus prieš nebranduolines valstybes, turėtų būti laikoma įspėjimu Vakarų šalims.  Anot Kremliaus atstovo, planuojami pakeitimai „laikytini konkrečiu signalu“.  „Tai turi būti laikoma specifiniu signalu.

Rusija pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio planas priversti ją sudaryti taikos susitarimą yra „lemtinga klaida“, kuri neva turės pasekmių Kyjivui, praneša „Reuters“. V. Zelenskis antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karo neįmanoma numalšinti vien tik derybomis ir kad Maskva turi būti priversta sudaryti taiką.

Kremlius antradienį pranešė, kad Rusija didina savo kariuomenę iki 1,5 mln. aktyviosios tarnybos personalo dėl, jo teigimu, grėsmių prie savo sienų, įskaitant priešiškumą Vakaruose. „Tai lemia daugybė grėsmių, kylančių mūsų šaliai palei mūsų sienų perimetrą. Tai lemia itin priešiška padėtis prie vakarinių sienų ir nestabilumas prie rytinių sienų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Prancūzija esą metė labai rimtus kaltinimus „Telegram“ įkūrėjui Pavelui Durovui, ir įspėjo Paryžių nebandyti jo bauginti. Šie komentarai nuskambėjo po to, kai 39-erių milijardierius praėjusią savaitę buvo sulaikytas viename Paryžiaus oro uoste. Prancūzijos prokurorai kaltina P. Durovą negebėjimu pažaboti neteisėto turinio plitimą „Telegram“ tinkle. Jo įmonė šiuos kaltinimus neigia.

Kremlius pirmadienį pareiškė, esą dėl smūgio viešbučiui Ukrainos rytuose esančiame Kramatorske, per kurį žuvo naujienų agentūros „Reuters“ komandos narys, kol kas aiškumo nėra. „Kol kas aiškumo nėra. Pakartosiu dar kartą. Smūgiai yra nukreipti prieš karinės infrastruktūros objektus arba su karine infrastruktūra susijusius objektus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kremlius penktadienį patvirtino, kad Vokietijos per apsikeitimą kaliniais su Vakarais paleistas Vadimas Krasikovas yra Rusijos saugumo tarnybos FSB operatyvininkas. Maskva taip pat pranešė, kad Slovėnijos paleistų poros po priedanga veikusių šnipų vaikai kad yra rusai sužinojo tik įlipę į lėktuvą, kuriuo buvo grąžinti į Rusiją.

Kremlius ketvirtadienį, reaguodamas į pranešimus, kad į Ukrainą atvyko pirmieji naikintuvai F-16, pareiškė, kad bet kokie Ukrainai pristatyti naikintuvai bus numušti ir turės mažai įtakos mūšio lauke. „Jų skaičius palaipsniui mažės, jie bus numušti... Bet, žinoma, šie pristatymai neturės jokio reikšmingo poveikio įvykių raidai fronte“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį nekomentavo žiniasklaidos pranešimų apie galimą Rusijos ir JAV apsikeitimą kaliniais. „Vis dar neturiu jokių komentarų šia tema“, – pareiškė Kremliaus atstovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra TASS. Anksčiau Vakarų ir Rusijos žiniasklaida teigė, kad Maskva ir Vašingtonas rengia didelio masto kalinių mainus.

Kremlius atmetė Rusijos atsakomybę dėl raketos smūgio vaikų ligoninei Kyjive. „Žinoma, kad tai viešųjų ryšių akcija, šiuo atveju – krauju paremta viešųjų ryšių akcija“, – Rusijos valstybinei televizijai pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Ukrainiečiai, anot jo, netinkamai panaudojo savo oro gynybą, ir viena iš jos raketų pataikė į ligoninę. Dabar Kyjivas esą šia tragedija naudojasi, kad sukurtų foną prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimui NATO viršūnių susitikime.

Kremlius trečiadienį atmetė Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotus Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo ir buvusio gynybos ministro Sergejaus Šoigu arešto orderius kaip absurdiškus ir neturinčius teisinės galios. „Mes nepripažįstame šio teismo jurisdikcijos“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Mes juos laikome gana absurdiškais“, – pridūrė jis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas keliaudamas po savo šalį kaip reikiant siekia sustiprinti apsaugą – dabar jį visur lydi naikintuvai, skelbia portalas „Newsweek“. Tai yra pirmas kartas, kai Rusijos teritorijoje keliaudamas V. Putinas yra lydymas naikintuvų. Nepriklausomas Rusijos tinklalapis „Agentstvo“ skelbė, jog birželio 18 d. šalies vadovą į Jakutską rytų Sibire lydėjo mažiausiai vienas daugiafunkcinis naikintuvas.

Kremlius pirmadienį pareiškė atidžiai stebintis kraštutinių dešiniųjų partijų laimėjimus Europos Parlamento rinkimuose, paskatinusius Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną sušaukti pirmalaikius rinkimus. „Nors proeuropietiškos partijos kol kas išlaiko lyderių pozicijas, ilgainiui, atsižvelgiant į tai, ką matome, dešiniojo sparno partijos pradės lipti joms ant kulnų. Mes atidžiai stebime šiuos procesus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gegužės pabaigoje davė ženklą, jog yra pasirengęs taikos deryboms su Ukraina. CNN skelbia, jog dėl to kilo daug triukšmo ir nepasitenkinimo, nes tą patį mėnesį Maskva pradėjo trečiąjį Charkivo puolimą. Panašu, kad kalbos apie derybas gali būti sena karo taktika, kuria V. Putinas siekia sau naudos.

Kremlius trečiadienį sukritikavo Europos Sąjungos planus panaudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautas pajamas teikti karinę pagalbą Ukrainai, pavadindamas juos „nusavinimu“. ES ministrai antradienį galutinai pritarė siūlymui naudoti pajamas iš ES įšaldyto Rusijos turto Ukrainai padėti. Pagal susitarimą būtų naudojamos už turtą gautos palūkanos ir kitoks pelnas, bet ne pats turtas, kuris liks įšaldytas. Priėmus tokį sprendimą, jau 2024 m. pagalbai būtų skirta net 3 mlrd. eurų.

Rusija neketina peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, šelfo ir valstybinės sienos linijos pločio Baltijos jūroje, teigė Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ tvirtino neįvardintas karinis-diplomatinis šaltinis. „Nebuvo ir nėra ketinimų peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, kontinentinio šelfo prie žemyninės pakrantės ir Rusijos Federacijos valstybės sienos linijos pločio Baltijos jūroje“, – trečiadienį žurnalistams sakė karinis-diplomatinis šaltinis.

Kremlius pareiškė, kad artėjančios taktinių branduolinių ginklų pratybos, apie kurias Rusija paskelbė kiek anksčiau pirmadienį, yra atsakas į Vakarų lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), komentarus dėl karių siuntimo į Ukrainą. „Akivaizdu, kad kalbame apie pono Macrono ir Britanijos atstovų pareiškimus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kas paskatino surengti pratybas.

Penktadienį Kremlius griežtai kritikavo naujus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus, kai jis pakartojo, kad neatmetama galimybė pasiųsti karius į Ukrainą.

Pasak dviejų neįvardytų JAV kariuomenės pareigūnų, kalbėjusių su „Associated Press“, JAV iš Ukrainos mūšio laukų patraukia savo pagrindinius tankus „Abrams“ po to, kai paaiškėjo, kad šios platformos nesugeba susidoroti su Rusijos bepiločių lėktuvų keliama grėsme. Penki iš 31 amerikietiško tanko „Abrams“, išsiųsto į Ukrainą nuo 2023 m. sausio, jau buvo prarasti dėl Rusijos veiksmų.

Pirmadienį Kremlius perspėjo, kad imsis „būtinų“ priemonių „savo saugumui garantuoti“, jei Lenkija priims branduolinius ginklus. Prieš tai Varšuva pareiškė, kad yra pasirengusi tai padaryti, jei NATO nuspręstų dislokuoti šiuos ginklus. „Kariškiai, žinoma, išanalizuos situaciją ir bet kokiu atveju imsis visų būtinų atsakomųjų veiksmų, kad garantuotų mūsų saugumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos taikos palaikymo pajėgos pradėjo pasitraukti iš Kalnų Karabacho po to, kai Azerbaidžanas pernai atkovojo šią ginčijamą teritoriją iš armėnų separatistų, trečiadienį pranešė Kremlius.

Kremlius pirmadienį paragino deeskaluoti padėtį Artimuosiuose Rytuose, Iranui praėjusį savaitgalį surengus beprecedentę ataką prieš Izraelį. „Mes itin susirūpinę dėl įtampos eskalavimo regione ir raginame visas regiono šalis laikytis santūriai. Tolesnė eskalacija neatitinka niekieno interesų“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Iranas vėlų šeštadienį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų į Izraelį, sužeisdamas 12 žmonių, pranešė Izraelio kariuomenė.

Prieš 20 metų vykusi Rusijos miesto Beslano apgultis paliko juodą dėmę Rusijos istorijoje. Čečėnų separatistai rugsėjo 1-osios šventę pavertė kraujo klanu, kuriame žuvo apie 400 žmonių, daugiau nei pusė iš jų – vaikai. Viskas prasidėjo nuo šventės, o baigėsi pasipylusiais kaltinimais Rusijai Europos Žmogaus Teisių Teisme. Besibaigiant 2004 m. rugsėjo 1-osios šventei Beslane, Rusijos pietuose esančiame miestelyje, kilo sumaištis.

Šokas po kovo 22 d. teroristinio išpuolio Maskvos „Crocus City Hall“ koncertų salėje pamažu atslūgsta, tačiau nepatogūs klausimai, keliami Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms, išlieka. Panašu, kad Vladimiras Putinas bet kokius perspėjimus palaikė provokacija, o saugumo tarnybų dėmesys išlieka išskaidytas. Rusijos sostinė ir visa šalis vis dar gedi dėl įvykusios tragedijos.

Kremlius penktadienį nepriimtinais pavadino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono teiginius, kad Rusija vykdydama dezinformacijos kampaniją bando pakenkti Paryžiaus olimpinių žaidynių organizavimui. E. Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva bando skleisti naratyvą, jog Prancūzija nesugebės surengti žaidynių ir kad renginys kels riziką. „Tai visiškai nepagrįsti kaltinimai“, – penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusams smogus Zaporižiai žuvo keturi žmonės, dar 20 buvo sužeista, rašo „Ukrinform“. Rusijos kariuomenė smogė Zaporižiai penkiomis raketomis, nukentėjo civilinės infrastruktūros objektai. Svarbiausi įvykiai: 23:38 | Išaugo žuvusiųjų Zaporižioje skaičius Rusams smogus Zaporižiai žuvusiųjų skaičius išaugo iki keturių, dar 20 žmonių buvo sužeista. Rusai Zaporižiai smogė penktadienio popietę.

Kremlius ketvirtadienį apkaltino Vakarų šalis darant precedento neturintį spaudimą Kinijos bankams, priimantiems mokėjimus iš Rusijos. „Beprecedentis JAV ir ES spaudimas Kinijai tęsiasi [...]. Dėl to kyla tam tikrų problemų“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, reaguodamas į Rusijos žiniasklaidos pranešimus, kad kai kurie Kinijos bankai nebepriima mokėjimų Kinijos juaniais iš Rusijos kompanijų.

Baigiantis Rusijos prezidento rinkimams, mažai kas abejoja, kad Vladimiras Putinas nebus išrinktas. Tačiau ar jis gali valdyti visada? Ekspertai yra nusiteikę vienareikšmiškai – Rusija turės ieškoti V. Putino įpėdinio ateinantį dešimtmetį. Mirus įkalintam Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui, galima sakyti, kad V. Putino politinė karjera pasiekė „prezidento iki gyvos galvos“ etapą.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį atsisakė komentuoti Rusijos disidento Leonido Volkovo užpuolimą Vilniuje, tačiau pareiškė, kad šalies prezidentą Vladimirą „Putiną reikia gerbti“. Kalėjime neseniai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas antradienio vakarą buvo užpultas Vilniuje netoli savo namų. Lietuvos žvalgyba nurodo, jog opozicionieriaus užpuolimas, tikėtina, yra Rusijos organizuota ir įgyvendinta operacija.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad Rusijoje yra „geriausia demokratija“, ir užsipuolė tuos, kurie kritikuoja Maskvą dėl jos vidaus politikos reikalų tvarkymo.  „Daugiau netoleruosime mūsų demokratijos kritikos ir teiginių, kad ji nėra tokia, kokia turėtų būti“, – sakė D. Peskovas, kalbėdamas per Pasaulinį jaunimo festivalį Rusijos pietuose esančiame Krasnodaro krašte. „Mūsų demokratija yra geriausia ir mes ją toliau kursime“, – pridūrė jis.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad nutekintas oficialių Vokietijos asmenų pokalbis apie galimus smūgius Kryme įrodo, kad Vakarų šalys dalyvauja Ukrainoje vykstančiame konflikte. Penktadienį socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas nutekinto pokalbio įrašas, pridarydamas keblumų spaudimą aprūpinti Kyjivą raketomis patiriančiam Berlynui. Vokietija pranešė mananti, jog įraše girdėti „perimtas“ karinių oro pajėgų atstovų pokalbis, tačiau negalinti pasakyti, ar jis nebuvo pakeistas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad „NATO artėjimas prie Rusijos sienų ir priešiška Aljanso šalių retorika yra priežastis imtis papildomų priemonių saugumui užtikrinti“.  Kalbėdamas apie tariamus grasinimus „neutralizuoti“ Kaliningradą, jis pažymėjo, kad Kaliningradas yra Rusijos regionas ir taip bus visada.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad karių siuntimas į Ukrainą neatitinka Vakarų šalių interesų. Tai jis sakė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) atsisakius atmesti tokią galimybę. „Tai absoliučiai neatitinka šių šalių interesų, jos turėtų tai žinoti“, – sakė D. Peskovas, paklaustas apie E. Macrono pareiškimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įstatymą dėl asmenų, kurie bus nuteisti už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą, pinigų, nuosavybės ir vertingų daiktų konfiskavimo. Maskva uždraudė kritikuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir karo veiksmus Ukrainoje, priimdama daugybę griežtų cenzūros įstatymų. Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, Rusijoje buvo įkalinta dešimtys oponentų.

Pirmadienį Kremlius pasmerkė ukrainiečių smūgį kepyklai okupuotame Ukrainos Lysyčiansko mieste, per kurį, valdžios teigimu, šeštadienį žuvo 28 asmenys, tarp jų – vienas vaikas. „Toliau vykdomi išpuoliai prieš taikią infrastruktūrą, šiuo atveju – kepyklą yra siaubingi teroro aktai. Aukų skaičius byloja, koks siaubingas buvo šis teroro aktas“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusija laiko NATO grėsme ir imasi priemonių jai spręsti, trečiadienį pareiškė Kremlius, paklaustas apie Aljanso pradėtas didelio masto karines pratybas. Vakarų karinis aljansas yra sakęs, kad kelis mėnesius truksiančiose pratybose „Steadfast Defender 24“, skirtose išbandyti savo gynybą Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, dalyvaus maždaug 90 tūkst. karių. Pratybos yra didžiausios nuo 1988-aisiais – Šaltojo karo metu – vykusių „Reforger“ pratybų.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas apkaltino Vokietiją priešiškumu Rusijai. „Ne paslaptis, kad Vokietija rengiasi konfrontacijai su Rusija“, – penktadienį sakė D. Peskovas, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Jis taip pat kalbėjo apie išsamų Vokietijos gynybos planą siekiant atgrasyti Rusiją.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti JAV ir Ukrainos teiginius, kad Maskva į Ukrainą paleido Šiaurės Korėjos raketas. Jis taip pat apkaltino Kyjivą, kad šis naudoja Vakarų šalių pagamintas raketas, kad smogtų taikiniams Rusijoje, praneša „Reuters“. Praėjusią savaitę Baltieji rūmai, remdamiesi naujai išslaptinta žvalgybos informacija, pareiškė, kad Rusija panaudojo iš Šiaurės Korėjos gautas trumpojo nuotolio balistines raketas, kad suduotų smūgius Ukrainai.

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas (47 m.), manoma, buvo perkeltas iš kalėjimo centrinėje Rusijoje, kuriame buvo laikomas, pranešė jo bendražygiai leidiniui „The Moscow Times“, tačiau jo buvimo vieta nežinoma. „Nežinome, kur jis galėjo būti perkeltas“, – antradienį „The Moscow Times“ nurodė A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš. „Šiuo metu neturime jokios informacijos“, – pridūrė ji.

Kremlius antradienį pareiškė, kad bet kokia tolesnė JAV pagalba Kyjivui esą patirs fiasko, o taip jis kalbėjo prieš karinės pagalbos prašančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui susitinkant su Jungtinių Valstijų vadovu Joe Bidenu. „Svarbu, kad visi suprastų: dešimtys milijardų dolerių, supumpuoti į Ukrainą, nepadėjo jai pasiekti sėkmės mūšio lauke“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tikisi, jog kovo mėnesį vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose Vladimiras Putinas kandidatuos dar vienai kadencijai, rašo „Reuters“. Tai reikštų, kad V. Putinas turėtų galimybę valdžioje išlikti iki 2030 m. 1999–2000 m. V. Putinas buvo Rusijos ministras pirmininkas, 2000–2008 m. buvo prezidentas, 2008–2012 m. vėl tapo ministru pirmininku, o nuo 2012-ųjų yra Rusijos prezidentas.

Maskva trečiadienį pareiškė, kad apgailestauja dėl Suomijos pranešimo, kad svarstys galimybę uždaryti sienos perėjimo punktus su Rusija. Helsinkis antradienį apkaltino Maskvą sąmoningai leidžiant migrantams kirsti Suomijos sieną neturint tinkamų kelionės dokumentų ir teigė, kad taip siekiama destabilizuoti kaimyninę šalį.