dienos pjūvis

Pirmadienį Vyriausybėje pristatytas svarbiausias 2022 m. finansinis dokumentas – biudžetų rodiklių įstatymo projektas. Nuo to, koks galutinis įstatymas bus priimtas, priklausys, kiek sumokėsime mokesčių ir kiek, kokioms sritims pinigų bus skirta kitais metais. Tad kam klius daugiau, o kam teks susiveržti diržus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku ir „Swedbank“ ekonomistu Vyteniu Šimkumi.

Siūlymą mokėti vienkartines 100 eurų išmokas pasiskiepijusiems 75-erių ir vyresniems senjorams, dalis į ją pretenduojančiųjų ir ekspertai pasitiko skeptiškai. Visuomenę audrina ir siūlymas, kad valstybė daugiau nefinansuotų COVID-19 testų nevakcinuotiems darbuotojams.

Lietuvoje blogėjant koroaviruso situacijai, valdžia imasi ir „botago“, ir „meduolio“ – testų darbuotojams valstybė nebekompensuos, tačiau išmokės po 100 eurų senjorams už skiepą. Valdantieji teigia, kad kol kas sunku pasakyti, kiek šios priemonės suveiks, o opozicija negaili kritikos ir tvirtina, kad tai dar vienas visuomenę skaldantis sprendimas, kuris turės ilgalaikių pasekmių.

Ministras Arūnas Dulkys turi du kelius – persilaužti dorojantis su pandemija arba trauktis. Tokį griežtą perspėjimą jam rėžė prezidentas Gitanas Nausėda. Negana to, visai neseniai pasirodė informacija, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ kūrėjams atseikėjo 12 tūkst. eurų, kad laidoje pasirodytų A. Dulkio visuomeninis patarėjas Edgaras Kulikauskas.

Darbo rinkoje susiklostė įdomi situacija. Nors šalyje yra virš 200 tūkst. bedarbių, verslininkai skundžiasi darbo jėgos trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. darbo vietų.

Nesuprantu, kodėl turėtume mokėti 100 eurų išmoką pasiskiepijusiems virš 75 metų, teigė Santaros klinikų 3-jo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas anesteziologas-reanimatologas Mindaugas Šerpytis. Pasak mediko, skiepas pats savaime yra gėris.  O kodėl žmonės vis dar priešiškai nusiteikė prieš skiepus, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė ir Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovas profesorius Rimantas Kėvalas.

Prastėjant koronaviruso situacijai šalyje, vis daugiau kritikos sulaukia ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasigirsta kalbos apie interpeliaciją ne tik A. Dulkiui, bet ir pačiai Vyriausybės vadovei.

Vyriausybė ėmėsi naujos taktikos kovoje su pandemija – senjorams siūlys 100 eurų išmoką už skiepą, o nesiskiepijantys darbuotojai už testą turės susimokėti iš savo kišenės arba tai turės padaryti darbdavys. Nors kol kas atsitraukė, tačiau ministrų kabinetas neatmeta galimybės įvesti ir privalomą skiepijimą tam tikrų profesijų atstovams.

Praėjusią parą nustatyti 2556 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo gegužės pradžios. Kodėl Lietuvoje mušami užsikrėtimų rekordai? Kaip gydytojams sekasi kovoti su koronavirusu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovu profesoriumi Rimantu Kėvalu ir Santaros klinikų 3-jo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėju gydytoju anesteziologu-reanimatologu Minda...

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo norima įteisinti vienkartinę piniginę išmoką už skiepą nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų amžiaus asmenims. Ji būtų išmokėta beveik 300 tūkst. gyventojų. Be to, Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti pataisas, numatančias privalomus skiepus nuo COVID-19 daliai darbuotojų ir prievolę darbdaviams mokėti už nenorinčiųjų vakcinuotis testus.

Lietuvoje prastėjant koronaviruso situacijai, Vyriausybė įvedė naujus ribojimus – rekomendacija dėvėti kaukę virto įpareigojimu. Ekspertai pažymi, kad trūko komunikacijos, kad ir vakcinuoti žmonės gali nešioti virusą, o galimybių pasas negali visiškai sugrąžinti į kažkada įprastą gyvenimo kasdienybę.

Lietuvos gyventojų kišenes gali patuštinti naujai atkeliavę mokesčiai. Vyriausybė planuoja, kad turėtų įsigalioti ne tik taršos mokestis, bet ir brangti pats dyzelinas. Taip pat ketinama didinti nekilnojamojo turto mokestį, didinti mokesčius savarankiškai dirbantiems asmenims, naikinti kai kurias mokesčių lengvatas. Ir tai – tik dalis pasiūlymų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo į Lietuvą grįžtantiems emigrantams gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, taip siekiant pritraukti į šalį kvalifikuotų darbuotojų. Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad tai gali demoralizuoti šalyje likusius piliečius.

Dėl infliacijos Lietuvoje brangsta ne tik paslaugos, šildymas ar maistas – kainų pasiutpolkė įsisuko ir į šalies degalines. Degalų pardavėjai sako, kad dėl kainų šuolio kalta pasaulio rinkose brangstanti nafta, o ekspertai prognozuoja dar didesnį kainų augimą. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Seimas netrukus imsis alkoholio ribojimų pakeitimų. Dalis valdančiųjų siūlo panaikinti valstiečių įvestus draudimus dėl reklamos, amžiaus ir pardavimo laiko. Tačiau koalicijoje girdisi ir tam prieštaraujančių balsų. Siūloma palikti dabar galiojančius ribojimus, o ateityje galbūt juos net griežtinti ir neleisti alkoholiu prekiauti savaitgaliais.

Norint sumažinti sunkiai sergančių COVID-19 pacientų skaičius ligoninėse ekspertai tikina, kad pirmiausia reikia pilnai vakcinuoti senjorus. Deja, remiantis Lietuvos ir užsienio ekspertų patirtimi, konstatuota, kad tarp nepasiskiepijusių senjorų vyrauja požiūris, jog jiems ir taip liko nebedaug gyventi, todėl skiepytis neverta, arba vyrauja tvirta nuomonė, suformuota skeptiško vakcinų atžvilgiu požiūrio.

Šalyje prastėjant koronaviruso rodikliams, valdžia ėmėsi veiksmų. Nuo spalio 1 d. viduje privaloma dėvėti kaukes, Vyriausybė primygtinai rekomenduoja dirbti nuotoliu.

Infliacija gyventojams smogia vis smarkiau – brangsta ne tik paslaugos, dujos, šildymas, maistas, bet ir degalai. Vairuotojai stebisi, kodėl jų kaina kyla kone kas savaitę. Degalų pardavėjai teisinasi, kad už degalus tenka mokėti brangiau, nes pasaulio rinkose brangsta nafta. O ko gyventojams laukti toliau?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentu Emiliu Cicėnu ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

COVID-19 pacientų skaičius vis auga, dar labiau kurstydamas kalbas apie naujo karantino būtinybę. Ekonomistas Raimondas Kuodis skatina Lietuvą pagaliau tapti suaugusių žmonių visuomene ir prisiimti atsakomybę tuos, kurie nesiskiepijo be rimtos priežasties.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad siekiant susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus svarstoma idėja jiems taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Bet ar toks siūlymas nepaskatins naujos išvykimų bangos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Eugenijumi Gentvilu ir ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.

Reaguodamas į kalbas apie būsimą karantiną, žinomas ekonomistas Raimondas Kuodis ironiškai priminė savo pasiūlymą, kurį skelbė praėjusių metų gruodį. „Kartoju seną siūlymą pabaigti su virvutės stumdymu: kas nesiskiepijo (be rimtos rimtos priežasties), pats moka už gydymą“, – sako R. Kuodis. Bet ar tikrai nesiskiepijantys už gydymą turėtų mokėti iš savo kišenės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Lietuvoje augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams, daugėjant mirčių ir pildantis ligoninių lovoms, Vyriausybė imasi naujų veiksmų kovoje su pandemija. Ministrų kabinetas kitą savaitę priims sprendimus, kurie pirmiausia lies privalomą kaukių dėvėjimą viduje. Visgi, jei tai neduos teigiamų rezultatų, valdžios akys turėtų nukrypti į srautus masiniuose renginiuose.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2015-2019 metais Lietuva gerokai sumažino suvartojamo alkoholio kiekį. Lietuva pateko į penketuką šalių, kurie sumažino alkoholio vartojimą net 17 proc. Seime tuo metu svarstomos įvairios iniciatyvos dėl alkoholio prekybos. Vienos jų siekia atlaisvinimų, kitos – dar didesnio sugriežtinimo.

Lietuvai juoduojant pagal koronaviruso rodiklius, Vyriausybė planuoja įvesti naujus ribojimus ir galbūt vėl šalyje skelbti karantiną. Sprendimą dėl to ministrų kabinetas ketina priimti kitą savaitę.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai aktyvių koronaviruso židinių fiksuojama mokyklose, pirmadienį skelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Vien praėjusią saviatė ugdymo įstaigose nustatyti 129 židiniai. Ar pavyks mokyklose siaučiant COVID-19 virusui moksleivius išlaikyti klasėse? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Linu Slušniu ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentu Dainiumi Žvirdausku.

Antradienio rytą Statistikos departamentas pasitiko su nemaloniomis naujienomis – visa Lietuva pasiekė „juodąją“ COVID-19 zoną. Nedžiuginančio vakcinacijos lygio ir, regis, neefektyvių galimybių paso ribojimų fone premjerė Ingrida Šimonytė prakalbo apie galimą karantiną.

COVID-19 situacija šalyje negerėja – antradienį jau visa šalis pateko į juodąją epidemiologinę zoną. Tarp „juodųjų“ savivaldybių jau yra ir Vilnius miestas. Kokia situacija skirtingose savivaldybėse? Ar pavyks išvengti griežto karantino? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi ir virusologu profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.

Nauji ribojimai galimybių paso neturintiems gyventojams galioja jau savaitę ir prekybininkai jau gali atsakyti, ar jaučia naujų ribojimų padarinius. Esą kai kuriose mažose parduotuvėse, į kurias gali patekti ir galimybių paso neturintys gyventojai, trūksta darbuotojų, o didesnėse, kurių durys užvertos imuniteto nuo koronaviruso neturintiems žmonėms, jau nurašinėjamos prekės.

Valdžia priėmė didžiulius Kelių eismo taisyklių (KET) pokyčius. Nuo kitų metų atsiras nauji kelio ženklai, šviesoforai viešajam transportui bei specialios gatvės dviratininkams. Susisiekimo ministerija tikisi, kad tai prisidės prie eismo saugumo, tačiau ekspertai įspėja – jei KET pakeitimai nebus gerai paaiškinti visuomenei, keliuose gali kilti chaosas.

Prekybininkai jau jaučia nuo pirmadienio įvestų ribojimų padarinius. Kai kuriose mažose parduotuvėse, į kurias gali patekti ir galimybių paso neturintys gyventojai, trūksta darbuotojų, o didesnėse, kurių durys užvertos imuniteto nuo koronaviruso neturintiems žmonėms, jau nurašinėjamos prekės. Apie galimybių paso ribojimus apsiperkant didesnėse parduotuvėse naujienų portalo tv3.lt aktualių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo prekybos tinklo „Norfa“ vadovu Dainius Dundulis ir „Pigu.

Sparčiai augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams, medikai konstatuoja, kad į intensyvios terapijos skyrius dažniausiai patenka neskiepyti asmenys. Tačiau skirtinguose miestuose situacijos skiriasi – jei Kaune sunkiausi ligoniai vis dar yra garbaus amžiaus sulaukę gyventojai, tai Vilniuje į Santaros klinikas guldomi ir 50 dar nesulaukę asmenys.

Jau beveik savaitę norintys patekti į didžiuosius prekybos centrus privalo pateikti galimybių pasą ar jo atitikmenį. Prekybininkų atstovė Rūta Vainienė sako, kad nauja tvarka gali sutrikdyti konkurenciją rinkoje. Apie tai Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Ponia Rūta, ar prekybos centrai papildomai samdo žmones, kurie bus naujos galimybių paso tikrintojo profesijos atstovai, ar pasitelkiami apsaugos darbuotojai? Visaip yra.

Nuo rugsėjo 13 d. įsigaliojo nauji draudimai neturintiems imuniteto nuo koronaviruso. Vienas jų – galimybių paso neturintys gyventojai negali patekti į didesnes nei 1,5 tūkst. kv. metrų ploto parduotuves. Baigiantis darbo savaitei „Dienos pjūvyje“ klausiame prekybininkų, kokia padėtis parduotuvėse įsigaliojus naujajai tvarkai ir kaip dėl galimybių paso pasikeitė žmonių pirkimo įpročiai? Apie tai kalbamės su mūsų laidos svečiais – prekybos tinklo „Norfa“ vadovu Dainiumi Dunduliu ir „Pigu.

Praėjusią parą nustatyta 1300 naujų COVID-19 atvejų, mirė aštuoni žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Koronaviruso atvejų skaičius kasdien didėja, o ekspertai sako, kad ketvirtoji COVID-19 banga jau įgauna pagreitį. Tad kas laukia toliau? Ar bus dar daugiau apribojimų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su sveikatos apsaugos viceministre Aušra Bilotiene Moriejūniene ir Seimo nariu Gintautu Palucku.

Lietuvoje auga koronaviruso atvejų ir mirčių nuo COVID-19 mirčių skaičius. Pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą. Kokia šiuo metu padėtis ligoninėse? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Santaros klinikų direktorė valdymui Jolita Jakutienė ir Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius.

Susisiekimo ministerija siūlo keliolika Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų. Kam turėtų būti pasiruošę vairuotojai ir ar taisyklių pakeitimai atneš daugiau saugumo, o gal kaip tik painiavos keliuose? Apie KET pokyčius naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis specialistas Dmitrij Bial ir žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyr.

Birželį galimybių pasu Lietuvoje pasinaudojo vos kas dešimtas gyventojas, tačiau praėjus trims mėnesiams jis tampa reikalingiausiu dokumentu, nuo rugsėjo 13-osios įsigaliojus naujoms koronaviruso pandemijos valdymo taisyklėms. Prekybininkai nerimauja dėl naujos tvarkos – ar galimybių pasas nesukels chaoso? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su prekybininkų atstove Rūta Vainiene ir Seimo nariu Algirdu Sysu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prasideda naujas politinis sezonas, o jame tikrai netruks aistrų. Nauji mokesčiai, bandymas įteisinti partnerystę ir ginčai dėl būsimo biudžeto – Seimo salėje šį rudenį bus sulaužyta ne viena ietis. Laisvės partija sieks, kad nebūtų užmiršti žmogaus teisių klausimai, o Sauliaus Skvernelio ir jo bendražygių netekę valstiečiai tvirtina radę sprendimą, kaip paskatinti žmones skiepytis.

Seimas penktadienį pradėjo rudens pavasario sesiją. Šalyje tvyrant dviem – koronaviruso ir migrantų – krizėms, naują politinį sezoną taip pat laukia ir ne vienas karštas diskusijas visuomenėje keliantis klausimas. Ar tai būtų Partnerystės įstatymas, ar automobilių taršos mokestis – ne dėl vieno klausimo politikai šį rudenį laužys ietis.

Rugsėjo 10 d. sostinėje vyks dar vienas Šeimų sąjūdžio rengiamas mitingas prieš valdžios sprendimus. Jo organizatoriai tikina, kad scenarijus, kai protestas virto riaušėmis prie Seimo nepasikartos. Visgi Šeimų sąjūdžio nariai stebisi, kad prieš patį renginį sulaukia policijos pareigūnų vizitų savo namuose. Policija teigia, kad tai – normali praktika, pareigūnai yra gerai pasiruošę, o generaline repeticija galima laikyti policijos darbą per „Kaunas Pride“ eitynes.

Rugsėjo 10 d. Vilniuje įvyks Šeimų sąjūdžio organizuojamas mitingas. Ko iš jo laukti ir ar nepasikartos rugpjūčio 10 d. scenarijus, kai taikus protestas pavirto riaušėmis prie Seimo? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvyje“ kalba Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius ir Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Nuo rugsėjo 10 d. Danija COVID-19 nebelaikys „didelę grėsmę visuomenei keliančia liga“, o tai reiškia, kad dauguma likusių apribojimų nustos galioti. Ar panašus scenarijus gali susiklostyti Lietuvoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė Aurelija Žvirblienė ir užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas.

Dar liepos mėnesio pabaigoje valstiečiai žalieji išmetė ilgametį partijos narį Tomą Tomiliną, o rugsėjį nebegalintieji apsikęsti valstiečių žaliųjų frakcijoje tvyrančios atmosferos susibūrė į naują grupę. Naujai suburtoje frakcijoje iš viso bus 13 narių, kurių dalis yra buvę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariais, dalis yra iš Mišrios Seimo narių grupės.

Lietuvos visuomenė nerimsta. Savaitgalį Kaune įvyko LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas Pride“, o beveik prieš mėnesį įvyko riaušėmis pasibaigęs mitingas prie Seimo. Negana to, šią savaitę rugsėjo 10 dieną turėjo įvykti Šeimų sąjūdžio mitingas, kuriam Vilniaus savivaldybė leidimo visgi neišdavė, o teismas šio sprendimo nusprendė nestabdyti.

Ekspertai pateikė Vyriausybei rekomendaciją revakcinuoti žmones praėjus pusmečiui po vakcinavimo nuo koronaviruso, pradedant prioritetinių grupių, kurios buvo skiepijamos pirmos, atstovais. Tačiau Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad pirmiausia turėtume vakcinomis pasidalinti su šalimis, kuriose vakcinacijos situacija yra kritinė.

Nuo COVID-19 revakcinuoti numatoma visą visuomenę, pradedant vyriausiais ir prioritetinių grupių gyventojais, sako sveikatos viceministrė Živilė Simonaitytė. Bet ar to pakaks, kad išvengtume karantino? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su onkoimunologu Mariumi Strioga ir PSO specialiuoju pasiuntiniu Vyteniu Povilu Andriukaičiu.

Naujieji mokslo metai prasidėjo, tačiau jie yra kupini nerimo ir nežinios dėl COVID-19. Ekspertai neslepia, kad būtų naivu tikėtis rudenį nesulaukti naujo atvejų protrūkio, o jo augimui įtakos neišvengiamai turės pasikeitusi žmonių elgsena ir moksleivių grįžimas į ugdymo įstaigas. Tai kas vis tik laukia mūsų šiemet? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ŠMSM kancleriu Juliumi Lukošiumi ir užkrečiamųjų ligų specialistų Sauliumi Čaplinsku.

Į Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasisakymus, kad esą valdžia jau taiko prievartinį skiepijimą, o ribojimai – neproporcingi, sureagavo daugelis, tarp jų ir politikai. I. Vėgėlę valdantieji kaltina politikavimu ir net manipuliavimu skaičiais. O ką apie kalbą gali pasakyti pats I. Vėgėlė? Ko jis siekė sakydamas kalbą apie COVID-19? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Advokatų tarybos pirmininku Ignu Vėgele ir advokatu Gintautu Bartkumi.

Su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen pirmadienį susitikę Šeimų sąjūdžio atstovai pažadėjo, kad rugsėjo 10-ąją planuojamas mitingas bus taikus. Vienas sąjūdžio vadovų Raimondas Grinevičius sako, kad tikisi valdžios geranoriškumo galimybių paso klausimu, o kitu atveju žada visuotinį streiką ir sustojusią vienos pagrindinių šalies įmonių gamybą.