danas janulionis

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  Kainų komisija patvirtino dujų perdavimo tinklo plėtros iki 2023-ųjų planą. Per artimiausią dešimtmetį dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber grid“ turi nutiesti dujotiekių jungtį į Lenkiją, magistralinio dujotiekio atkarpą nuo Klaipėdos iki Kuršėnų, paspartinti suskystintųjų dujų kelią į Latviją, antru vamzdžiu padidinti magistralinio dujotiekio nuo Vilniaus į Šakius pajėgumą.

Nepriklausomi šilumos gamintojai turi vaidinti vis svarbesnį vaidmenį pertvarkomame Lietuvos šilumos sektoriuje, nes jie gali didinti skaidrumą, konkurenciją ir padėti užtikrinti geriausias šilumos kainas vartotojams, mano Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Pramonininkai konsultaciniame posėdyje svarstė šilumos sektoriaus pertvarkos ir nepriklausomų gamintojų, daugiausia kūrenančių biokurą, vaidmenį centralizuotai tiekiant šilumą gyventojams.

Pritarus Šilumos kainų nustatymo metodikos principams, šilumos kainos vartotojams keistųsi kaskart pasikeitus kuro kainoms. Tokiu būdu, dažniau keičiantis kainoms, būtų išvengta didelių kainų šuolių per ilgesnį laikotarpį. „Tuomet išvengtume tokių atvejų, kai šilumos tiekėjai nekeičia šilumos kainų, kai kuro kainos keičiasi, ir, galiausiai, po metų jos keičiasi žymiai. Jeigu mažėja kaina, vartotojas iš karto pajus, jei didėja kaina, vartotojas irgi iš karto pajus.

Šildymo sezonas jau baigiasi, tačiau šiandien jau aiškėja, kokia šilumos kaina Lietuvoje bus kitą sezoną. Pasaulyje brangstanti nafta pažėrė blogų nuojautų dėl dujų kainos ateityje. Tiekėjai gerų naujienų neturi. O kainų reguliuotojai įspėja, kad dujos prieš naująjį sezoną brangs 30 procentų. „Jei naftos kaina nekils ir išsilaikys ties šiandieniniu lygiu, dujos rudenį turėtų brangti 30 procentų.

Energetinė nepriklausomybė – brangus malonumas. Nuo kitų metų į elektros kainą gali būti įtrauktos būsimos išlaidos naujoms jungtims tiesti, atsinaujinantiems ištekliams skatinti, rašo "Lietuvos rytas". Elektros gamybos, perdavimo ir tiekimo kainos galutinio tarifo iš esmės nepakeis.

Vakar surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus meras Juozas Imbrasas paskelbė, kad savivaldybė toliau priešinsis „Vilniaus energijos“ ketinimams nuo vasario mėnesio didinti šilumos kainą sostinės gyventojams - ši bendrovė norėtų, kad dabartinė 22,56 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) kaina kiltų 50 proc., iki 34,09 ct/kWh.

Kainų komisija gavo valdančiųjų prašymą kol kas nesvarstyti naujų elektros kainų, tačiau neatskleidžia, ar idėja bus palaikyta posėdyje ketvirtadienį. „Esame gavę, perskaitėme, tačiau kaip komisijos nariai balsuos - nežinau. Spręsime posėdyje“, - BNS sakė Kainų komisijos narys Danas Janulionis. VST ir RST paslaugų tarifų svarstymas įrašytas Kainų komisijos ketvirtadienio posėdžio darbotvarkėje 10.30 val.

Kuo toliau, tuo mažiau gerų ekonomikos naujienų. Ne išimtis ir namų ūkių ekonomika, kur daugelis ženklų pranašauja artėjantį sunkmetį. Žmonės itin nerimauja dėl rudeniop į Lietuvą atsirisiančios šildymo ir karšto vandens kainų kilimo bangos. Pasak Virgilijaus Poderio, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (Kainų komisijos) vadovo, Lietuvoje šildymo kainos vidutiniškai padidės apie 40 proc.

Nuo liepos centralizuotai tiekiamas šildymas Panevėžyje ir aplinkiniuose rajonuose brangs 47,4 proc., Klaipėdoje – 29 proc., Šilalėje – 42 proc. Trečiadienį tokiam šilumos kainų didinimui pritarė Kainų komisija. Šilališkiams kaina nustatyta vienašališkai – pati savivaldybė jos laiku nenustatė ir dabar dar turės svarstyti, ar pritars komisijos nuomonei.

Jau kitą mėnesį Lietuva už dujas gali mokėti 400 JAV dolerių - 20 proc. daugiau nei metų pradžioje. Dėl to dujos ir šiluma gali brangti dar daugiau nei skelbta pastaruoju metu. „Praėjusį mėnesį dujų kaina pasienyje buvo apie 380 dolerių ir prognozuojame, kad kitą mėnesį bus apie 400 dolerių“, - sakė Kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Danas Janulionis. Premjeras Gediminas Kirkilas tikina, kad Vyriausybė šioje situacijoje nedaug ką gali.

Buvęs Vertybinių popierių komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sako, kad priimti premjero kvietimą vadovauti Kainų komisijai jam buvo labai sunku. Anot kandidato, pradėjus eiti pareigas kai kurių dalykų jam teks mokytis, praneša „Kauno diena“. „Manau, kad bus sunku. Ypač pradžioje, – sako V. Poderys. – Kainų reguliavimas labai susijęs su įmonių finansų išmanymu, o aš kaip tik Vertybinių popierių komisijoje karjerą ir padariau dirbdamas su įmonių finansais.

Premjeras Gediminas Kirkilas šiandien pasirašė teikimą Prezidentui, kuriuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininku siūlomas buvęs Vertybinių popierių komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Komisijos nariais siūlomi Žilvinas Klimka, Danas Janulionis, Jonas Grigas ir Rimantas Aloyzas Lukoševičius.Kiek anksčiau Valdas Adamkus nesutiko su G. Kirkilo siūlyto Dariaus Čeledino kandidatūra. Vėliau šis kandidatas į VKEKK pirmininklus savo kandidatūrą atsiėmė.