dailininkai

 2013-aisiais metais Thaïs Vanderheyden išleistos knygos iliustracijos verčia susimąstyti, ar tai vykęs būdas paraginti vaikus dar nuo mažų dienų imtis dailės? Kuriant mielus paveikslėlius mūsų mažiesiems skaitytojams buvo panaudoti visiems puikiai pažįstamų į istoriją įsirėžusių dailininkų darbai.

 Reguliarius bei profesionalius meno kūrinių aukcionus rengiantis „Vilniaus aukcionas“ skelbia atnaujintus meno kūrinių topus. Remiantis nuolat kaupiama ir sisteminama kūrinių pardavimo duomenų baze, „Vilniaus aukcionas“ sudaro bei viešai skelbia tris kainų topus: vidutinės vieno kūrinio vertės, perkamiausių autorių, brangiausiai parduotų kūrinių.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienos tarnyba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje atidarytoje parodoje „Scenos egzotika“ – tarpukariu Valstybės teatre dirbusių menininkų sukurtų kostiumų ir scenovaizdžių eskizai. Pasak parodos kuratorės Raimondos Bitinaitės-Širvinskienės, Valstybės teatro dailininkai buvo itin gerbiami, jiems nešykštėta atlygio – už kostiumų eskizą mokėta iki 50, o scenovaizdį – net iki 500 litų.

Bistrampolio dvare jau vienuoliktą kartą vyksta tarptautinis tapytojų pleneras, skirtas žymiam Panevėžio krašto dailininkui Kazimierui Naruševičiui. Čia savo teptukus surėmė aštuoni Lietuvos ir užsienio menininkai. Duoklė dailės patriarchui Tradicinis vasaros renginys tarptautinis tapytojų pleneras į Bistrampolio dvarą sukvietė gabiausius Lietuvos ir užsienio dailininkus. Praeities dvasia ir gamtos ramybe alsuojančioje aplinkoje menininkai kurs darbus, kurie vėliau papuoš miesto erdves.

Meno kūrinys yra traktuojamas kaip prarastas, kai patikimi šaltiniai, pavyzdžiui, istorikai, turi įrodymų, kad kūrinys kadaise egzistavo, tačiau iki šių dienų neišliko. Meno kūrinių dingimo priežastys gali būti nuo potvynių, gaisrų iki karų. Tinklapis oddee.com. aprašo dešimt garsiausių meno kūrinių, kurie neišliko iki šių dienų.     1. Saulės dievo Helijo skulptūra Helijo skulptūra, stovėjusi Rodo saloje, buvo milžiniška statula, pastatyta tarp 292 ir 280 metų prieš Kristų.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje pagerbiamas lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 80-ųjų skrydžio per Atlantą atminimas. Lietuvos ir Lenkijos dailininkai, idėjų sėmęsi Lenkijoje, Pšelniko miške – istorinėje lakūnų žūties vietoje, surengė tapybos darbų parodą. Myslibužo Šventosios Gertrūdos koplyčioje savaitę kūrė tarptautinio plenero „Laisvės ikarai“ dalyviai – penki dailininkai iš Lietuvos ir Lenkijos.

Druskininkai jau seniai tapo neatskiriama M. K. Čiurlionio biografijos dalimi: tai ne tik grįžimas į M. K. Čiurlionio dailę ar muziką, bet ir į M. K. Čiurlionio laiką, pabrėžia M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus darbuotojai, kurie ruošiasi muziejaus 50-mečio paminėjimui.

Vaikų psichologų arsenale apstu piešinėlių-testų. Pažvelgę į tai, ką nupiešė vaikas, kvalifikuoti specialistai gali gana išsamiai pakomentuoti vaiko emocinę būklę, jo gebėjimą bendrauti, intelekto brandumą ir dar daugybę dalykų. Kodėl gi bent vieno tokio testo neišmėginus savarankiškai? Paprašykite savo vaiko nupiešti medį. Šis piešinėlis-testas sudarytas 4-6 metų vaikams. Tegul mažylis piešia ramiai, neskubėdamas, kokį tik nori medį.

Lietuvos dailininkai antradienį išvyksta aplankyti Kristijono Donelaičio atminimą įamžinančias vietas Karaliaučiaus krašte, artėjant šio žymiausio lietuvių literatūros kūrėjo 300-osioms gimimo metinėms Dvi dienas lankydamiesi Karaliaučiuje ir Tolminkiemyje, Lietuvos dailininkų sąjungos nariai susipažins su Karaliaučiaus istorijos ir dailės muziejaus filialo - K. Donelaičio muziejaus Tolminkiemyje ekspozicija, aplankys poeto gimtinę Lazdynėliuose.

Vasaknų dvare prasidėjo tarptautinis dailininkų pleneras „Šviesos misterija“, kuriame dalyvauja dailininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos. Pleneras truks beveik dvi savaites, o dailininkų nutapytus ir atsivežtus darbus lankytojai galės apžiūrėti per atvirų durų dieną, kuri numatyta sekmadienį, birželio 10 dieną. Į plenerą Vasaknų dvare susirinko dailininkai, kurių darbai vertinami tiek Europoje, tiek JAV.

Devynioliktus metus iš eilės Kultūros ministerija ir Knygos meno konkurso ekspertų komisija paskelbė originaliausiai apipavidalintas ir nepriekaištingai atspausdintas 2011 metų knygas. Šiais metais konkursui daugiau kaip 40 leidyklų, spaustuvių ir knygų dailininkų pateikė 126 knygas. Pagrindinė Metų premija skirta Sigutei Chlebinskaitei už Algimanto Muzikevičiaus, Jurgitos Semenauskienės knygos „Lithuania in Atlantibus“ apipavidalinimą.

Internete galima išvysti įvairiausių tatuiruočių, nuo smulkaus drugelio iki didžiulio ornamento per visa nugarą ar net visą kūna. Žmonės šioje galerijoje išsitatuiravo didžiules garsiausių tapytojų paveikslų kopijas.

Vykstant XV tarptautiniam Thomo Manno festivaliui, Neringos istorijos muziejuje pirmadienį atidaryta Nidos dailininkų kolonijos darbų paroda „Tarp dangaus ir jūros. Kelionė laike ir erdvėje: Vokietija – Kuršių nerija – Kaunas – Nida“, kurioje eksponuojami paveikslai iš nuolat gausinamos uostamiesčio viešosios įstaigos Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos „Nidden“ kolekcijos.

Menas ir medicina – tarpusavyje glaudžiai susijusios sritys, kurių sąveika gali duoti puikių rezultatų iš negalios ar ligos besivaduojantiems žmonėms. Tuo įsitikinę netoli Kauno įsikūrusio reabilitacijos centro „Atgaiva tau“ vadovai surengė dailininkų plenerą „Meno ir spalvų terapija“, kurio metu savo kūrybinius sumanymus įgyvendins ne tik menininkai, bet ir centre besigydantys pacientai, dalyvausiantys dailės terapijos užsiėmimuose.

Mūzos, pakeitusios dailininko Pablo Picasso gyvenimą, portretas Londono „Sotheby`s“ aukcione parduodas už 40,7 mln. JAV dolerių. Po šešias minutes trukusių kainos siūlymų paveikslą „La Lecture“ telefonu įsigijo anoniminis pirkėjas, praneša BBC. Paveiksle pavaizduota slapta P. Picasso meilužė Marie -Therese Walter.

Alytaus herbą - baltą rožę raudoname lauke - 1581 metų birželio 15 dieną Steponas Batoras miestui įteikė Magdeburgo teises ir savivaldos privilegijas. Iki tol Alytus buvo pakankamai žinoma vietovė - 1387 metų dokumente ji vadinama miesteliu, 1466 metais - valsčiumi. Mūsų miesto heraldiką atkūrė Kaune gimęs, vėliau Vilniuje miręs Arūnas Tarabilda.