būtingė

Klaipėdos apygardos prokuratūra ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Būtingės terminale į Baltijos jūrą išsiliejusios naftos. „Pirminiais duomenimis, 2020 metų gruodžio 28 dieną į Baltijos jūrą išsiliejo apie 480 litrų naftos. Skaičiuojama, kad gamtai padaryta žala gali siekti 26 tūkst. eurų“, – rašoma prokuratūros pranešime. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių pažeidimo.

Iš tarnybos vejamas aplinkosaugininkas, kuris aplinkos ministrui Simonui Gentvilui suteikė informacijos apie incidentą Būtingės terminale, rašo „Lietuvos rytas“. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos vyriausiasis specialistas Donatas Bagočius nušalintas nuo pareigų dėl galbūt padaryto šiurkštaus nusižengimo – gauta tarnybine informacija apie jūroje išsiliejusius teršalus jis esą pasidalijo su trečiaisiais asmenimis, o tai esą apribojo galimybes ateityje imtis...

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada kreiptis į teisėsaugą dėl incidento, kai Būtingės terminale pirmadienį į Baltijos jūrą išsiliejo nafta. Ministras suabejojo terminalą valdančios Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ įmonės „Orlen Lietuva“ teiginiais, kad į jūrą išsiliejo mažiau nei pusė tonos naftos.  „Pagal aplinkos ministro metodiką iki tonos avarijas likviduoja pati įmonė, virš tonos – valstybė.

Iš Būtingės terminalo pirmadienį ištekėjusi nafta išsisklaidė – Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras teigia, kad jos dėmių Baltijos jūroje nebėra. Centro viršininkas Eugenijus Valikovas sako, kad laivai bei Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis antradienį neaptiko naftos dėmių ar jos likučių. Tokiu būdu, anot jo, laikoma, teršalų dėmes sunaikino pati gamta. „Išplėstas paieškos rajonas iki galimo maksimalaus dreifavimo atstumo, dėmė neaptikta“, – BNS antradienį sakė E. Valikovas.

Naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovė „Orlen Lietuva“ įrengė naują 52 tūkst. kubinių metrų talpos naftos rezervuarą Būtingės terminale. Naujas rezervuaras 20 proc. išplėtė terminalo talpą taip padidindamas ir bendrovės, ir šalies energetinį saugumą. Investicijų į rezervuarą suma neskelbiama, BNS informavo „Orlen Lietuvos“ atstovas spaudai Tomas Digaitis. „Mes ir toliau investuojame į mūsų verslą, o ši investicija – mums ypatingai svarbi.

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas ir laivas-saugykla „Independence“ saugomi geriausiai iš šiuo metu Lietuvoje saugonų strateginių infrastruktūros objektų, teigia Viešojo saugumo tarnybos (VST) ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovai. Parlamentaras Artūras Paulauskas sako, kad VST pareigūnai, prabilę apie SGD terminalo saugos spragas, elgiasi neatsakingai.

Viena didžiausių Kinijos transporto infrastruktūros projektavimo ir statybų įmonė „China Communications Construction Company Ltd.“ (CCCC) ir jos tarptautines investicijas vykdanti įmonė „CCCC International Holding Limited“ domisi galimybe investuoti į Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto statybas. Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas tai aptarė su pastarosios įmonės Infrastruktūros investicijų departamento vadovu Tang Jinsong.

  Būtingėje nuo skardžio vos nenuriedėjo automobilis. Transporto priemonę sulaikė žemiau stovėjęs automobilis, todėl aukų išvengta.   Apie tai, kad Būtingėje nuo skardžio slysta automobilis, pagalbos centrui pranešta apie pirmą valandą dienos. Tačiau vairuotojui pasisekė, jo automobilį sulaikė kitas, žemiau paliktas automobilis, todėl nelaimės išvengta. Ugniagesiai tik padėjo išsiropšti vairuotojui.

Šių metų sausio-vasario mėnesiais Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 7,73 mln. tonų jūrinių krovinių, bendras krovos kiekis padidėjo 15,8 proc., palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Klaipėdos uoste šiemet krauta 6,13 mln. tonų, tai 16,3 proc., arba 0,86 mln. tonų daugiau, o Būtingės terminale krauta 1,6 mln. tonų krovinių - 13,9 proc., arba 0,2 mln. tonų, daugiau nei tuo pačių praėjusių metų laikotarpiu.

Klaipėdos valdžia uostamiesčio gyventojams pasiryžo išpešti kompensacijų, kurios padėtų numalšinti baimę dėl ties Kiaulės Nugara planuojamo statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Už nepatogumus turi būti sumokėta – tokia žinia iš Klaipėdos nuskriejo Vyriausybei.Gyventojai bėgs į užmiestį? Kuo toliau, tuo labiau neabejojama, jog SGD terminalas bus statomas ne Būtingėje, o Klaipėdoje – ties Kiaulės Nugaros sala.

Išanalizavusi giliavandenio uosto statybos galimybių studiją, Klaipėdos uosto plėtros taryba renkasi galbūt brangesnį, bet mažiau ginčų kelsiantį variantą. Ilgą laiką baiminęsi, kad Klaipėdos jūrų uostas nesiplėstų į šiaurę ir giliavandenės krantinės nei išstumtų gyventojų iš Melnragės, klaipėdiečiai gali lengviau atsikvėpti. Prioritetine uosto statybos vieta nutarta rinktis daugiau pliusų nei Melnragė turinčią Būtingę.