beta.lt

Nuo kelionių į Turkiją iki sporto klubo abonementų ar poilsio sanatorijose. Nors kai kurioms paslaugoms gyventojai išleido tūkstančius eurų, staiga liko be nieko – bankrotą paskelbusi įmonė pinigų negrąžina, o daugelį paslaugų atsisakoma suteikti. Bankrutuojančios įmonės vadovas taip pat pateikė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT). Tuo metu advokatas paaiškino, kokių veiksmų šiuo metu geriausia griebtis gyventojams.

Apsipirkimų internetu platformas beta.lt ir grupinis.lt valdanti bendrovė „Beta Media“ paskelbė apie bankrotą. Tačiau dar prieš priimtą sprendimą sustabdyti savo veiklą vartotojams buvo siūlomos didelės nuolaidos skirtingoms paslaugoms. Klientai niršta dėl tokių įmonės veiksmų ir reikalauja grąžinti prarastus pinigus, o paskelbtu bankrotu netiki. Naujienų portalui tv3.lt skaitytoja Milda teigė, kad įmonė beta.lt galimai tyčia nusprendė uždaryti savo veiklą ir paskelbti bankrotą.

„Reikėjo laiko, kad galėtume įtikinti žmones, kad grupinio apsipirkimo portalai nėra prekių suaugusiems portalai“, – juokavo Beta.lt ir Grupinis.lt vadovas Vilius Juraitis, progreso konferencijoje LOGIN bandydamas nupasakoti, koks yra grupinių apsipirkimų pirkėjo portretas. Anot specialisto, didžioji dalis, net 76 proc. visų grupinio apsipirkimo portalų klientų yra moterys iš didžiųjų šalies miestų, per mėnesį uždirbančios daugiau nei tūkstantį litų.  Jų amžius – nuo 20 iki 45 metų.

2010 m. Lietuvoje savo veiklą pradėjo apie dešimt grupinio apsipirkimo portalų – „grupinis.lt“, „beta.lt“, „gruponas.lt“, „bendrai.lt“ ir kt. Juose įmonės siūlo savo prekes ir paslaugas su didele nuolaida, bet tik tuo atveju, jei prekę ar paslaugą įsigis pirkėjų grupė. Pasaulio praktika rodo, jog tokio pobūdžio projektų nauda įmonėms kelia abejonių, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“. „Emarketer.com“ duomenimis, 40 proc.