bankų sistema

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi teigia, kad, esant būtinybei, bankas yra pasiruošęs suteikti tolesnę paramą euro zonos bankų sistemai, informuoja ECB. „Euro sistema ir toliau, prireikus, aprūpins mokius bankus likvidumu“, - per spaudos konferenciją sakė M. Draghi. Dėl artėjančių sekmadienio rinkimų Graikijoje auga investuotojų nerimas dėl šalies ateities bendros valiutos bloke.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ sumažino Ispanijos skolinimosi reitingą trimis padalomis iki BBB, nes mano, kad šalies gebėjimas tvarkytis su savo skolomis sumenko, informuoja BBC. Ispanija per ketvirtadienį vykusį vyriausybės obligacijų aukcioną sėkmingai pritraukė 2,1 mlrd. eurų, tačiau palūkanos išaugo, nes nerimas dėl šalies bankų sektoriaus išliko. Palūkanos už dešimties metų trukmės Ispanijos vyriausybės obligacijas siekė 6,044 proc., palyginti su 5,7 proc.

Vienas iš didžiausių Graikijos bankų „Piraeus“ padavė naujienų agentūrą „Reuters“ į teismą ir siekia prisiteisti 50 mln. eurų už žalą, kurią patyrė dėl agentūros straipsnio apie nekilnojamojo turto sandorius tarp banko ir kompanijų, valdomų banko valdybos pirmininko šeimos narių. „Piraeus“ į teismą padavė ir naujienų agentūrą, ir straipsnio autorių Stepheną Gray.

Airijos biudžeto deficitas 2011 metais, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nuo 18,7 iki 24,9 mlrd. eurų, nes padidėjo išlaidos, skirtos bankų sistemai palaikyti, ketvirtadienį pranešė šalies Ekonomikos ministerija. Biudžeto pajamos, gautos iš mokestinių įplaukų, praėjusiais metais išaugo iki 34 mlrd. eurų nuo 31,8 mlrd. eurų 2010 metais ir buvo 612 mln. eurų mažesnės, nei prognozavo vyriausybė.

Bankrutavęs bankas „Snoras“ nutempė žemyn ir piliečių pasitikėjimą Lietuvos komerciniais bankais. Jų visuomeninis reitingas smuko perpus, pastebimai sumenkindamas ir pasitikėjimą Lietuvos banku. Net trys iš keturių šalies gyventojų lapkričio mėnesio visuomenės nuomonės apklausoje teigė nepasitikį komerciniais bankais, nors anksčiau jais ir Lietuvos banku labiau pasitikėdavo nei nepasitikėdavo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko centrinio šalies banko ir Vyriausybės veiksmus perimant banko SNORAS akcijas. Banko SNORAS vadovybės veiksmus ji pavadino įžūlia ataka ne tik prieš Lietuvos bankų sistemą, bet ir Lietuvos žmonių interesus. Tai šalies vadovė pareiškė po ketvirtadienio rytą įvykusio susitikimo su Premjeru Andriumi Kubiliumi, Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir finansų ministre Ingrida Šimonyte.

Ekonomistas Eugenijus Maldeikis teigia nematąs jokių priežasčių, kodėl reiktų panikuoti dėl banko „Snoras“ nacionalizavimo. Anot jo, nedelsdamos, o greitai ir ryžtingai priimdamos sprendimus, Lietuvos institucijos užkirto kelią didesnei krizei, kuri galėjo įsisiūbuoti. Vakarykštė publikacija „Lietuvos ryte“, kur minėtas neįvardintas, didelių problemų turėsiantis bankas, jei būtų laiku nesureaguota, anot E. Maldeikio, galėjo turėti svarbių padarinių.

Balandžio viduryje Lietuvos banko valdybos pirmininko postą paliksiančiam 65 metų Reinoldijui Šarkinui priklauso įspūdinga išeitinė kompensacija – neatskaičius mokesčių ji siekia apie 162 tūkst. litų, rašo „Lietuvos žinios“. 15 metų  Lietuvos bankui vadovavęs R.Šarkinas valdybos pirmininko kėdę užleis 37–erių teisininkui Vitui Vasiliauskui.

Komercinių bankų voratinklis vienodai sočiai maitinasi ir ekonomikos pakylėjimo, ir nuosmukio metu. Visų valstybių piliečiai lengviau atsikvėps tik tada, kai šis blogis bus pradėtas ardyti. Apie bankų sistemą, kaip viską paralyžiuojantį blogį, primetantį savo bėdas valstybių vyriausybėms, straipsnyje „Valgyti airius“ leidiniui „The New York Times“ rašo 2008 metų Nobelio ekonomikos premijos laureatas, amerikietis Paulas Robinas Krugmanas.

Vertinant bankinio sektoriaus pagrindinių straipsnių augimo dinamiką, antrasis ketvirtis bankams buvo vienas sėkmingiausių per pastaruosius pusantrų metų – po ilgos pertraukos užfiksuotas ketvirtinis bankų aktyvų išaugimas, toliau gana sparčiai augo bankuose laikomų indėlių apimtys, o ketvirtinis paskolų portfelio sumažėjimas buvo mažiausias nuo 2009 metų pradžios. Be to, birželio mėnesį pirmą kartą po pusantrų metų užfiksuotas mėnesinis paskolų augimas.

Pasak bendrovės „Capital Economics“, Rytų Europos šalys su „trapia“ bankų sistema susiduria su silpnesniu ekonomikos atsigavimu dėl bankų nenoro skolinti. Baltijos šalyse, Balkanų šalyse ir Vengrijoje yra realus pavojus, kad gali išsivystyti ydingas ratas, kai silpnas ekonomikos atsigavimas apriboja bankų skolinimą, o tai savo ruožtu slopina atsigavimą, - teigia „Capital Economics“ ekonomistai.