aurimas gudžiauskas

Lietuvoje šiemet kilo daugiau nei 10 tūkst. gaisrų, juose žuvo 58 žmonės. Tai mažiausias žuvusiųjų skaičius per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). PAGD atstovas Aurimas Gudžiauskas sako, kad oficiali vieninga gaisrų statistika Lietuvoje renkama tik nuo 2004-ųjų, tačiau pagal stebėtas tendencijas, žūvančiųjų 1990-2004 buvo keliskart daugiau, nei šiuo metu.

Atvėsus orams ugniagesiai šalyje pirmieji sužino apie kūrenimo sezono pradžią. Gaisrai dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių šį rudenį jau sunaikino ar apgadino ne vieną dešimtį gyvenamųjų namų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vidutiniškai kiekvienais metais dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių arba netinkamo jų eksploatavimo gaisruose žūsta apie 11 žmonių, o gyvenamuosiuose namuose kyla daugiau kaip 1000 gaisrų.

Ugniagesiai gelbėtojai sako, kad puošdami namus Šv. Kalėdoms, žmonės rūpinasi jų grožiu ir jaukia atmosfera, bet per mažai dėmesio skiria šventinių dekoracijų ir kalėdinių atributų saugumui. Lietuvos gyventojai bei jų namai dažniausiai nukenčia dėl netvarkingų elektrinių vidaus ir lauko girliandų, petardų ir žvakių. Kalėdų eglutė namuose taip pat gali tapti nelaimių priežastimi, pranešime teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Ugniagesiai gelbėtojai prieš šventes ragina atsakingiau elgtis ne tik su šventinėmis žvakėmis, bet ir su girliandomis. Netinkamai ant eglutės kabinama ar brokuota puošmena, kaip sako specialistai, kasmet sukelia mažiausiai po vieną gaisrą. O štai elektrikai priduria, kad net tik gaisrų pavojus gresia. Pavyzdžiui, ant brokuotos girliandos užmestas vadinamasis lietutis kai kam gali tapti mirtinas. Širvintiškis Augis renkasi šventines girliandas.

Lietuvoje gali brangti ir suskystintos dujos balionuose. Nuo lapkričio bus draudžiama pilstyti dujas į per senus, daugiau nei 40 metų atitarnavusius balionus, dvigubai dažniau juos reikės tikrinti. Energetikos inspektoriai aiškina, kad per seni, sovietmečiu pagaminti dujų balionai nusidėvėjo, tapo pavojingi ir gali sprogti net ir nuo menkiausio smūgio. Nuo sovietmečio naudojami suskystintų dujų balionai greitai taps praeitimi.

Prasidedant šildymo sezonui ugniagesiai gelbėtojai griebiasi už galvos – dėl nevalytų kaminų ir netvarkingų krosnių šiemet jau kilo beveik tūkstantis gaisrų. Neapsieita ir be žuvusiųjų. Tačiau, prasidedant kūrenimo sezonui, pareigūnai pastebi, kad žmonės toliau moja ranka ne tik į nevalytus kaminus ar kiauras krosnis, bet ir nuo pavasario privalomus dūmų detektorius. Juos dažniau įsirengia tik paraginti ugniagesių gelbėtojų. Malkas šildymo sezonui ruošia ir Baltosios Vokės gyventojas Jurijus.

Nuo gegužės įsigaliojus reikalavimui turėti dūmų detektorius, jie įrengti trečdalyje namų, ugniagesiai tikisi, kad iki metų pabaigos jais apsirūpins bent pusė gyventojų. Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas, metų pradžioje gyventojus lankę ugniagesiai fiksavo, kad dūmų detektorius turėjo 16 procentų gyventojų. Šiuo metu jie įrengti 36 procentuose iš 56 tūkst.

Lietuvoje vis daugėja žolės gaisrų, kuriuos neretai sukelia padegėjai. Per praėjusią parą ugniagesiams jau teko gesinti 50 gaisrų atvirosiose teritorijose. Iš viso šiemet jau kilo per 260 tokių gaisrų. Dažniausiai žolė liepsnoja Vilniaus apskrityje, kur šiemet gesinti 107 gaisrai ir Kauno apskrityje, kur kilo 59 tokie gaisrai. Vakar, Vilniaus rajone, Sudervės seniūnijoje, Klevinų kaime, degė keliems savininkams priklausantis medinis gyvenamasis namas, garažas ir ūkinis pastatas.

Nuo gegužės kiekvienas būstas Lietuvoje privalės įsirengti autonominį dūmų detektorių. Ir nors Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai teigia iškart bausti gyventojų neplanuojantys, šalyje, kur detektorius turi vos 16 procentų namų, didesni pokyčiai gali užtrukti. Ekspertai aiškina, jog žmonėms kliūva ir būtinybė užsiimti papildomu darbu, ir net namų interjerą gadinanti detektorių išvaizda.

Šiltasis metų sezonas gali pateikti įvairių meteorologinių staigmenų. Pavyzdžiui – žaibų, perkūnijų. Tuo praėjusią naktį įsitikino beveik visa Lietuva. Ar žinote, kad žaibo metu žemę paliečia 600 kartų didesnė elektros srovė, nei įjungiant automobilio starterį? Esant tokiai srovei tikrai nevertėtų numoti ranką į gręsiantį pavojų, o imtis apsisaugojimo priemonių. Žaibas – tikra elektros iškrova Kaip paaiškino meteorologė Viktorija Čėglienė – žaibas yra pati tikriausia elektros iškrova.