augalai

Nors katės yra puikūs naminiai gyvūnai, jų apsilankymai sode gali tapti sodininkų galvos skausmu. Tačiau yra paprastų priemonių, kad katės nebeitų į jūsų sodą – pavyzdžiui, galite pasisodinti šiuos augalus. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl katės nelaukiamos sode – lysvės tampa vieta, kur jos atlieka savo gamtinius reikalus. O kačių išmatos gali pakenkti augalams ir užteršti dirvožemį.

Pomidorai ima trūkinėti, kai vaisiaus vidus ima per daug spausti odelę iš vidaus – dažniausiai taip nutinka po stipraus lietaus arba dėl nenuoseklaus laistymo. Tačiau to galima išvengti – sužinokite, kaip. Kai pomidorai sutrūkinėja, į vaisius gali patekti bakterijų ir jie gali pradėti pūti. Būtent taip neseniai nutiko vienai pomidorų augintojai, rašo express.co.uk.

Ar jūsų sodo augalai, nepaisant sudarytų puikių augimo sąlygų, yra nudžiūvę, pageltę, jų lapai susisukę? Pažvelkite į lapų apačią: čia gali slėptis kenkėjai amarai. Jei jie apsigyveno jūsų sode, svarbu žinoti, kad yra vienas paprastas būdas, kaip atsikratyti amarų. Suprasti, kad sodo augalus užpuolė amarai, nėra labai sunku: kitoje lapo pusėje pamatysite daugybę nedidelių vabalų arba lipnių likučių, kuriuos jie palieka po maitinimosi, rašo bobvila.com.

Lietuvos gamtoje aptiktas retas augalas – karpuotoji meškapėdė (lot. Peltigera aphthosa). Ši rūšis laikyta išnykusia, tačiau ji vėl rasta praėjus beveik 100 metų.  Džiugia naujiena apie išskirtinį radinį socialiniuose tinkluose pasidalinusi gamtosaugininkė Gintarė Grašytė dalinosi, kad viskas prasidėjo dar prieš 11 metų, kai dirbdama Labanoro regioniniame parke aptiko neįprastai atrodančią mėškapėdę.

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo, kai ne tik aktyviai imame derlių, bet ir pradedame ruoštis ateinantiems metams. Laiku ir tinkamai atlikę svarbiausius darbus, džiaugsimės sodu ir daržu ne tik dabar, bet ir ateityje. Pats laikas nuimti morkų, burokėlių, svogūnų, šparaginių pupelių ir ankstyvųjų bulvių derlių.

Ilgus metus beveik kiekvienas daržininkas stengėsi užauginti ir pasipuikuoti kuo didesniais pomidorų vaisiais. Tačiau dabar dažnas augintojas renkasi vienus populiariausių pomidorų pasaulyje – kokteilinius arba vyšninius, dar vadinamus vynuoginiais. Susidomėjimas tokio tipo pomidorais turi pagrindą – dauguma žmonių nori sveikai ir skaniai maitintis. Norime patys užsiauginti, ypač ekologiškai, ir patys gardžiuotis tuo, kas užaugo.

Ir šliužams, ir sraigėms išgyventi būtina drėgmė, todėl dažniausiai jie pasirodo sode po lietaus arba kai laistomi augalai. Tačiau yra paprasta gudrybė, kaip atsikratyti šių nemalonių kenkėjų ir užkirsti jiems kelią į sodą. Nors kai kurie sodininkai bando susitaikyti su tuo, kad sode pilna šliužų ir sraigių, šie gyviai gali pakenkti augalams, rašo express.co.uk.

Hortenzijos – daugelio lietuvių pamiltos gėlės. Tačiau ne visi žino, kad jų galima lengvai pasidauginti be jokio vargo, kad sodą papuoštų dar daugiau žiedų. Štai, kaip tai padaryti. Sodininkai, norintys padidinti auginamų hortenzijų skaičių arba auginti daugiau augalų, kuriais galėtų dalintis su kitais, gali imti kone visų hortenzijų rūšių auginius, rašo express.co.uk.

Sodininkas anglas Chrisas Bonnettas pasidalijo patarimais, ką reikia padaryti pomidorams, kad jie užaugintų daugiau vaisių. Kalbėdamas apie pomidorų tręšimą, Chrisas sakė, kad yra keletas „neoficialių tyrimų“, kuriuose teigiama, kad aspirino naudojimas gali padėti pomidorams tapti atsparesniems ligoms ir kenkėjams. Teigiama, kad aspirinas taip pat pagerina augalų augimą, todėl užauga daugiau vaisių ir padidėja derlius.

Nors žengiame į paskutinį vasaros mėnesį, darbų sodyboje, darže ir sode kol kas nemažėja. Pjauname žolę, rauname piktžoles iš gėlynų, darže ir sode renkame gėrybes. Visų mūsų darbų ištikimiausi palydovai – įvairūs kraujasiurbiai. Sodiečiai, išbandę įvairiausias priemones, dalijasi patarimais, kurie sprendimai kovoje su uodais, mašalais ir erkėmis jiems pasiteisino labiausiai.

Dažnai pražydus hortenzijoms nepraleidžiama progos jų pasimerkti namuose, tačiau neretai jos greitai nuvysta. Tačiau yra viena gudrybė, kaip padėti atsigauti nuvytusioms gėlėms – išbandę vėl džiaugsitės akis džiuginančiais žiedais. Pasak influencerės Tori Wesszer, yra paprastas būdas, kaip atgaivinti pamerktas nuvytusias hortenzijas, kad šios vėl gražiai atrodytų, rašo express.co.uk.

Gamta neretai iškrečia įvairių siurprizų. Tai keletą savaičių trunkantis karštis, tai – netikėta ir stipri liūtis, tai sniegas gegužės viduryje, kaip buvo prieš keletą metų. Tačiau ji gali iškrėsti ir kokį malonų siurprizą. Šią pakankamai sausą vasarą gamta išaugino vieną iš laukinių orchidėjų rūšių Alytaus Jaunimo parke. Šia žinia su Alytaus miesto savivaldybe pasidalino alytiškis, žinomas gamtos mylėtojas ir puoselėtojas Linas Žvaliauskas.

Jei turėtume unikalią galimybę keliauti laiku ir nusikelti į mūsų prosenelių, proprosenelių ar dar tolimesnių protėvių sodybą, suprastume, kad visa, kas žaliavo ir žydėjo jų kiemuose, turėjo prasmę ir konkrečią paskirtį. Dideli medžiai aplink sodybą buvo reikalingi apsaugai nuo vėjo ir žaibo, mažesni medžiai sodinti dėl dekoratyvumo, medicininių savybių. Gėlynuose taip pat augo gydantys žolynai. Tokių augalų nesunkiai galima įkomponuoti ir šiandieniniuose darželiuose.

Kambariniai augalai ne tik puikiai pagyvina interjerą – kai kurie jų pasižymi orą valančiomis savybėmis. Štai keturi kambariniai augalai, kurie surenka dulkes iš oro ir padeda sutaupyti laiko dulkių valymui. Paprastai dulkes geriausiai surenka augalai su dideliais, blizgančiais lapais, nes jų paviršiaus plotas yra labai didelis ir yra sulaikoma daugiau dulkių dalelių.

Kovai su sodo ir daržo kenkėjais neretai namų šeimininkai imasi drastiškų priemonių. Tačiau Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos doc. dr. Elena Survilienė sako, kad prieš stojant į kovą, būtina pasidomėti, kokios sąlygos sudaro puikią vietą daugintis ir veistis kenkėjams bei koks yra jų gyvenimo būdas. Dr. Elena Survilienė pasakoja, kad kenkėjai pirmiausiai yra skirstomi į dvi skirtingas grupes – visaėdžius arba specifinius kenkėjus.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, sunaikinę kenksmingaisiais organizmais užkrėstus augalus, augalinius produktus ir toliau galės kreiptis kompensacijos.  Vyriausybės posėdyje pritarta Nuostolių dėl fitosanitarijos priemonių naudojimo dalinio kompensavimo taisyklių pakeitimui, kuriuo numatoma pratęsti tokios pagalbos teikimą pareiškėjams.

Vasaros saulei šviečiant vis ryškiau, ieškome natūralių būdų gauti mums taip reikalingų vitaminų. Paprasčiausia tai padaryti – valgant įvairias uogas. Vieni mėgsta braškes, kiti bruknes,  o treti avietes. Pastarosios, pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, yra vienos labiausiai skanaujamų uogų Lietuvoje ir savo populiarumu nusileidžia tik braškėms bei šilauogėms. Tačiau, anot dr.

Jei jūsų hortenzijos vysta ir prarado savo grožį ir nežinote, kodėl, atkreipkite dėmesį į kelias dažniausiai pasitaikančias to priežastis. Ekspertė taip pat pasidalino patarimais, kaip jas atgaivinti, kad šios džiugintų gausiais žiedais. „All About Gardening“ ekspertė ir hortenzijų augintoja Jill Drago papasakojo, kodėl hortenzijos ima vysti ir patarė, kaip jas atgaivinti. Ji sakė: „Yra daugybė prežasčių, kodėl jūsų hortenzijos gali netikėtai nuvysti.

Skruzdėlės yra žavūs padarai ir, nors jos atlieka daug naudingų darbų, sodininkams jos dažnai kelia daug rūpesčių. Didelės skruzdžių kolonijos gali atsikraustyti į namus, ieškodamos daugiau maisto, todėl natūralu, kad norima jų kuo greičiau atsikratyti. Vasaros mėnesiais galima pastebėti sode skruzdžių vilkstines, judančias pirmyn ir atgal. Kai kurios galbūt net patenka į namus, ieškodamos cukraus ar bet kokio kito maisto. Skruzdėlės gali būti naudingos sodui.

Vasarai įpusėjus, Lietuvos gyventojai eina rinkti įvairių uogų, vaistažolių ir kitų augalų bei pradeda ruošti namines uogienes, arbatas arba prieskonių mišinius. Anot vaistininko Kęstučio Beržinio, naudingiausias „instrumentas“, kurį reikia pasiimti į vaistažolių žygį – žinios apie augalus. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis teigia, kad svarbu susipažinti su ieškomo augalo savybėmis ir nesumaišyti jo su kitais, galbūt net nuodingais augalais.

Pelargonijos – daugelio lietuvių pamiltos gėlės. Kad šios sukrautų dar daugiau žiedų ir atrodytų puikiai, galite pasigaminti naminių trąšų – tai daug paprasčiau, nei galite įsivaizduoti. Pelargonijos yra augalai, kuriems nereikia didelės priežiūros, be to, juos labai lengva dauginti. Tai vieni geriausių augalų, nes jie yra ir gražūs, ir lengvai prižiūrimi.

Tikrai niekas nenori žiurkių nei savo namuose nei sode – ypač kai jų yra ne viena. Ekspertas perspėjo, kad sodininkai daro keletą klaidų, kurios į sodą pritraukia žiurkes ir dažnai dar didesnius kenkėjus. Nepriklausomai nuo metų laiko komposto krūva sode yra ideali vieta žiurkėms, nes joje graužikai randa daug maisto ir medžiagų sukti savo lizdus.

Daugybė lietuvių įsimylėjo nuostabaus grožio gėles – hortenzijas. Ne išimtis ir sodininkė Janina, kurios kieme auga visa galybė hortenzijų. Patyrusi šių gėlių augintoja išdavė, ką reikia padaryti, kad hortenzijos sukrautų daugybę žiedų.  Janina pasakoja hortenzijas pradėjusi auginti dėl plataus jų pasirinkimo – yra daugybė spalvų, rūšių, be to, jos nereikalauja daug priežiūros.

Išpuoselėtas rožynas – bene didžiausia mūsų sodų puošmena. Tačiau norint grožėtis gausiai žydinčiais žiedais teks padirbėti, mat rožės gana lepus augalas, mėgstantis sodininko dėmesį. Taip pat reikėtų būti atidiems stebint rožių lapus, nes būtent jie išduoda, kokių mikroelementų jiems trūksta labiausiai.

Agrastai – nuo seno lietuvių vertinamos, tačiau pastaruoju metu primirštos uogos. Agrastuose gausu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, juos galima įvairiai panaudoti virtuvėje. Agrastuose gausu vitaminų C, B1, E, P, fosforo ir kitų organizmui naudingų medžiagų, be to, nedaug kalorijų – 100 g vos 44. Šios uogos auginamos visoje Europoje, o Anglijoje – viena populiariausių sodo gėrybių. Augdami tinkamoje aplinkoje agrastai uogas užauginti gali net iki 10–20 metų.

Šimtmetį švenčiantis Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas penktadienį rengia dvi dienas truksiančią vasaros šventę „Kvapų naktis 2023“. Anot organizatorių, renginys skirtas augalų spalvoms, formoms, tekstūroms ir skoniams. Nuo popietės iki vėlaus vakaro vyks įvairios parodomosios ir edukacinės programos, susipažinti kvies mokslo įstaigos, kvapų ir skonių kūrėjai, menininkai ir amatininkai, mados ir stiliaus, šokio, aktorystės ir muzikos meno atstovai.

Augalų tręšimas yra neatsiejama sodo darbų dalis. Vietoje komercinių trąšų sodininkai gali naudoti vaisių žieveles, įskaitant bananus. Pasak Chriso Bonnetto iš „Gardening Express“, augalams reikia daug maistinių medžiagų ir šiek tiek priežiūros. Kai kurios trąšos ir repelentai sodo centruose yra gana brangūs, tačiau gamtoje slypi  daug pigesnių resursų, tik tam reikia skirti šiek tiek savo laiko, rašo express.co.uk.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Dvi paauglės seserys iš Vakarų Jorkšyro, Anglijos, užaugino ir išdalijo gyventojams 240 pomidorų sodinukų, kad padėtų vietos bendruomenei. Trylikametė Mabel ir penkiolikmetė Phoebe kelis mėnesius augino augalus iš sėklų, o dabar savo augalus išdalijo Aukštutiniame Kalderio slėnyje.

Juodoji lapų dėmėtligė – tai rožes pažeidžianti infekcija, rimčiausia liga, kuria gali susirgti šie augalai. Ligą sukelia grybelis ir ją galima pastebėti ant augalo lapų. Juodoji dėmėtligė yra lapų liga, kuri puola augalus ištisus metus, tačiau labiausiai ji siautėja sausu oru. Negydoma juodoji dėmėtligė sparčiai plinta ir labai susilpnina augalus. Šios ligos požymiai – tai mažos, apvalios juodos dėmės, kurių dydis svyruoja nuo vieno milimetro iki vieno centimetro.

Šliužai ėda beveik viską, ką sode pamato žalio. Tiesą sakant, soduose beveik nėra nieko, ko jie nesuėstų. Šliužai ypač mėgsta lapines augalų dalis, stiebus ir daigus, todėl dažnai nuėda jaunus augalus. Tačiau yra keli paprasti būdai, kaip atsikratyti šliužų ir neleisti jiems patekti į sodą. Šliužai taip pat mėgsta apėsti prinokusius vaisius, nes šie išskiria natūralią cheminę medžiagą – etileną, kuris šiuos kenkėjus ypač traukia, rašo express.co.uk.

Pomidorai greitai auga ir nudžiugina puikiu derliumi, jei yra tinkamai prižiūrimi. Tačiau padarius vieną darbą galite padidinti derlių ir užsiauginti dar didesnių pomidorų – štai, ką reikia padaryti, kad derlius būtų dar gausesnis.

Atėjus vasarai vis daugiau laiko praleidžiame sode, kur saulės spinduliai džiugina ne tik mus, bet ir čia augančius augalus. Saulės spinduliais mėgsta pasidžiaugti ir mūsų augintiniai, tačiau svarbu nepamiršti, kad kai kurie augalai jiems yra mirtinai nuodingi.  „ICE Headshop“, atlikusi tyrimus, kurie augalai gyvūnams yra patys pavojingiausi, pasidalijo sąrašu augalų, kurių neturėtų būti sode, nes jie gali pakenkti augintiniams, rašo mirror.co.uk.

Kasmet retus šalies augalus apžiūrintys botanikai dėl kelių augalėlių nukeliauja šimtus kilometrų. Botanikai atvirauja, kad pasigenda griežtesnės retų augalų apsaugos, mat dažnai į Lietuvos raudonąją knygą įtraukto augalo vietoje randa tik išraustą duobutę.  „Vieta – ypatinga, ji yra Lietuvos pakraštyje, visai šalia Lenkijos sienos. Mes esame Kalvarijos savivaldybėje, Šešupės senslėnyje“, – sako botanikas Arūnas Balsevičius.

Kava yra vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje ir, kaip ir dauguma organinių maisto atliekų, kavos tirščiai yra naudingi dirvai ir augalams. Vienas ekspertas pasidalijo patarimais, kaip panaudoti kavos tirščius kaip trąšas, mulčią ir kompostą. Išgėrę kavą neskubėkite išmesti kavos tirščių, nes jie taip pat gali būti naudingi augalams. Kavos tirščiai turi daugiau vertingų savybių, nei sodininkai gali manyti. Kavoje yra daug mikroelementų ir ji gali būti naudojama kaip organinė trąša.

Nors katės puikiai apsaugo mus nuo kenkėjų, jos gali kelti daug nepatogumų, kai ima dergti soduose. Sodininkystės ekspertas Davidas Domoney pasidalijo naudingu triuku, neleidžiančiu katėms atlikti gamtinius reikalus sode. Atėjus vasarai vis daugiau laiko praleidžiame savo soduose, tačiau ne visada lengva jame išlaikyti grožį bei tvarką . Deja, žmonės nėra vieninteliai, kurie mėgsta leisti laiką gamtoje – katėms taip pat patinka sodai.

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje. Nuderėjus ankstyvosioms daržovėms, nepalikite tuščių lysvių – dar galite pasėti ar pasodinti daržovių daigų: ropių, ridikų, špinatų, krapų, rūgštynių, žiedinių ir ropinių kopūstų. Laiku suskubę atsodinti tuščias lysves, džiaugsitės vėlyvuoju derliumi.

Rožėms patinka tręšimas. Kuo daugiau jas tręšite, tuo sveikesni bus augalai ir tuo daugiau žiedų sukraus. Jei nenorite pirkti rožių trąšų, galite jas pasigaminti namuose. Štai, kokios natūralios rožių trąšos yra pačios efektyviausios. Namines trąšas galite pasigaminti labai pigiai arba visai nemokamai. Viską, ko jums reikės, greičiausiai jau turite savo virtuvėje, rašo myorganicgarden.in. Kiaušinių lukštai Kiaušinių lukštai yra puikus kalcio šaltinis.

Atėjusi vasara suteikia ne tik džiaugsmą bei malonumus, bet ir pavojus – daugelis iš mūsų skundžiasi mašalų sukandžiota oda, bičių įgėlimais. Ką jau kalbėti apie saulės ar kaitros smūgį, kuris gali kaip reikiant sujaukti vasaros planus. Kaip padėti sau, kad atostogos būtų sklandžios, tv3.lt „Sveikatos DNR“ laidoje kalbamės su „Affidea“ šeimos gydytoja Elena Šuke.

Niekas nedrįs paprieštarauti, kad didžiausias sodininkų „siaubas“ yra kurkliai. Šie neišvaizdūs, netgi tikrą siaubą keliantys kenkėjai pridaro tokios žalos, kad kartais nelieka nieko kito, kaip tik susitaikyti su mintimi, kad augalai ir derlius nuėjo velniop. Sodą Kauno užmiestyje turintis Zigmas sako, kad kiekvieną kartą vasaros pradžioje jam tenka stoti į kovą su šiais gyviais.

Šiaurės Lietuvoje, Šiaulių krašte, gyvenančią Liną Pulokaitę galima pavadinti ne tik paprasta sodininke, tačiau ir „augalų gydytoja“. Daugiau nei 20 metų sodo aplinka besirūpinanti moteris pasakoja, kad pastaruosius 5-6 metus ji sodina tik „nurašytus“, niekam nebereikalingus augalus. „Patinka juos atgaivinti – nusiperku ar tai su akcija, ar priglaudžiu išmestus ir tuomet žiūriu, ar atgys, ar ne“, – nusišypso.

Hortenzijos atrodo įspūdingai savo dideliais žiedais, tačiau vasarą joms reikia daug vandens ir meilės, sako britų TV sodininkystės programų kūrėjas, žurnalistas ir rašytojas Alanas Titchmarshas. Prieš kelias dienas prie Alano Titchmarsho priėjo vaikinas susirūpinusiu veidu. „Tai mano hortenzija, – prisipažino jis. – Jos lapai traška“. Kai Alanas pasiteiravo, kokioje dirvoje ji auga, vaikinas prisipažino, jog smėlyje. Deja, tai ir buvo jo sielvarto priežastis.

Internete galima rasti galybę įvairiausių patarimų, kaip turėtume tręšti pomidorus, jei norime sulaukti žymiai geresnio derliaus. Kai kurie jų – veiksmingi, o kai kurie gali pridaryti ir rimtos žalos. Kad eksperimentuojant netektų nusivilti, dalinamės pomidorų augintojos Ritos atrastomis geriausiomis naminėmis pomidorų trąšomis, kurias pabandę tikrai nepasigailėsite. Taip ne tik sulauksite dvigubo derliaus, tačiau ir puikiai pamaitinsite žemę.

Kiekvienas sodininkas žino, kad šliužai, vieni nemėgstamiausių sodo svečių, labiausiai mėgsta drėgmę. Pastarosiomis dienomis drėgmės netrūko daugelyje Lietuvos regionų, tad nenustebkite, jei sode pastebėsite augalus graužiančius nemalonius gyvius. Tačiau yra būdų, kaip nuo jų apsisaugoti – štai, ką reikia padaryti. Geriausia dalis ta, kad nereikės naudoti kenksmingų cheminių medžiagų. Dažniausiai sodininkai piktinasi šliužais dėl jų pridarytos žalos.

Pageltę ir susiraukšlėję lapai, sulėtėjęs augimas, bjauri lipni medžiaga ant augalo – aiškus ženklas, kad juos puola amarai, vieni iš labiausiai erzinančių sodo kenkėjų. Tačiau yra būdų, kaip su jais kovoti – štai, kas padės. Šie maži vabzdžiai turi minkštą kriaušės formos kūnelį (žalią, geltoną, rudą, raudoną arba juodą) ir aštrius „dantukus“. Iš vabalo užpakalinės kūno dalies styrantis vamzdelio formos smaigalys patvirtins, kad tai tikrai amarai.

Airijoje jau du dešimtmečius gyvenančios lietuvės Ainos Nikos sodas patraukia ne vieno žvilgsnį – čia žydi ne vienas šimtas įvairiausių rožių, užburiančių ir įvairiaspalviais žiedais, ir svaiginančiu aromatu.  45-erių Aina Nika rožyną pradėjo kurti visai neseniai, prieš trejus metus, kai pasaulį užklupo koronaviruso pandemija. Dabar ji sako išsikėlusi sau tikslą sukurti gražiausią rožyną visoje Airijoje.

Pilkų namų mikrorajonus sostinėje nuspalvina kūrybingi gyventojai. Vilnietės daugiabučių kiemus pavertė įspūdingo grožio botanikos sodais. O viena jų bendrame visų namo gyventojų kieme nusprendė pasisodinti ir agurkų. Vilnietė Kristina nuo ryto pluša savo daugiabučio kiemelyje, laisto augalus, krūmus, gėles. Kiemelis ne nuosavas, priklausantis visiems namo gyventojams, tačiau kaimynai Kristina pasitiki ir leidžia jį puoselėti. O išradingumo vilnietei kasmet tikrai netrūksta.

Birželio 24-ąją minime vieną gražiausių vasaros švenčių – Jonines, dar vadinamas Rasų švente arba Kupolinėmis. Apie šios šventės reikšmę ir papročius pasakojusi etnologė Eglė Valentė sako, kad ši šventė itin sena – jos ištakų nė neįmanoma atsekti ir ji, greičiausiai, minima nuo pat tada, kai Žemėje atsirado žmonės.  Joninės Kupolinėmis vadinamos neatsitiktinai – šis žodis reiškia kupėjimą, kupą, vešėjimą.

Dauguma žmonių negali savo ryto pradėti be puodelio kavos. Įdomu ir tai, kad kai kurie jų taip pat neįsivaizduoja ir sodininkystės be kavos tirščių panaudojimo puoselėjant daržus. Sodininkai ragina sode paberti kavos tirščių, nes rezultatas jus maloniai nustebins. Jeigu namuose per dieną susikaupia pernelyg daug kavos tirščių, visuomet galite įvairiai juos panaudoti. Štai vieni iš jų darosi kūno šveitiklius, o kiti tirščius nešasi į daržą, sodą.