Augalai

Ar jau mąstote, kokios trąšos būtų tinkamiausios jūsų daržui? Pasirodo, kad puikias trąšas augalams galima pasigaminti iš namuose randamų produktų. Augalai mėgsta tanino rūgštį, kurios gausu arbatos lapuose. Išimkite tirščius iš pakelių ir apiberkite jais augalo krūmą, galite įkasti jų į žemę. Arbatos lapuose esančiais mineralais galima pamaitinti ir rožių krūmą. Kiaušinių lukštai Kiaušinių lukštuose gausu kalcio, kuris augalui padeda išlaikyti tvirtumą, palaiko lapų žalumą.

Atrodo, kad kurkliai rausia be jokios priežasties – kurmiarausiai dygsta visur, augalai ir žolė džiūsta. Rausiasi jie greitai, taip pat greitai juda tuneliais pirmyn ir atgal. Ar kurklių gausa pavojinga? Tą parodys jūsų augalai ir pievelė. Vienas organinis kovos su kurkliais būdas yra savadarbiai spąstai su melasa. Įkaskite stiklainius probleminėse vietose taip, kad stiklainio viršus būtų viename lygyje su žeme. Pripilkite iki pusės mišinio: viena dalis melasos, 10 dalių vandens.

Kol atšilus orams dažnas galvoja, kokias daržoves sėti, kiti – jau ima pavasarinių smidrų derlių, mat ūkininkų laukuose pumpurus jau leidžia baltieji, žalieji ir violetiniai šparagai. Už egzotiškosios šakninės daržovės ryšulėlį po žiemos išsiilgę lietuviai negaili pakloti ir virš 10 eurų. Lietuvių ūkininkai trina rankomis, nes populiarėja ir kitokios daržovės – į madą vėl grįžta rabarbarai. Šiaulietės Jurgitos Krištopaitienės ūkyje jau stiebiasi pirmieji smidrų ūgliai.

Jei šiltnamyje ar sode atsirado kenkėjų, įleiskite… plėšriųjų ar grobuoniškų erkių. Nors daugeliui erkės asocijuojasi su pavojingomis kraujasiurbėmis, pastarosios, priešingai nei jų giminaitės, krauju nesimaitina. Pagrindinis jų maistas – augalus apninkantys kenkėjai. Inovacinės firmos „MKDS“ marketingo specialistė Aurelija Baranauskienė sako, kad plėšriosios erkės naudojamos įvairių daržovių, vaisių, dekoratyvinių augalų priežiūrai ir kenkėjų kontrolei.

Nežinia, kodėl, bet net ir apie augalus pasiskaitę, juos pasodinę, pamaitinę ir kruopščiai laistydami vis tiek juos randate visus nuvytusius? Nieko tokio – sodininkystė sekasi ne visiems. Bet yra viena gudrybė, vis labiau plintanti socialiniuose tinkluose, kuri gali padidinti jūsų šansus nenumarinti dar vieno augalo – tai ledo kubeliai.

Norintieji papuošti kiemą, terasą ar balkoną skuba rinktis augalus. Pasak gėlininkės Rūtos Petrulytės, kaip ir anksčiau, populiariausios yra pelargonijos, petunijos, surfinijos, begonijos, sprigės, vasariniai jurginai, našlaitės. Ne pirmi metai itin paklausios svyrančiosios našlaitės. „Vadinasi, žmonėms patinka, kai augalai ne tik žydi, bet ir kvepia“, – sakė pašnekovė. Dažnas renkasi našlaitines pelargonijas, kurių lapai ypač kvapnūs, o smulkūs ryškiaspalviai žiedeliai primena našlaites.

Kiekvienas daržininkas nori kuo anksčiau paragauti pirmųjų pomidorų. Sakoma, kad rūpestingi šeimininkai sėja juos jau vasario pradžioje, o nerūpestingi – tik kovo viduryje. Tačiau tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu laiku. Pomidorai turi vieną ypatybę: kuo vėliau pasėjami, tuo trumpesnis jų vegetacijos periodas. Šie augalai jaučia dienos trukmę: kuo ji ilgesnė, tuo labiau pomidorai skuba nokinti vaisius.

Vilniaus miesto savivaldybė ruošiasi per dvejus metus išnaikinti 99 proc. mieste esančios pavojingo invazinio augalo – Sosnovskio barščio – populiacijos. Kaip šeštadienį pranešė savivaldybė, pradėtas įgyvendinti invazinio augalo gausos reguliavimo planas, truksiantis iki 2022-ųjų. Purškimo darbai pradedami šį savaitgalį. Pasak savivaldybės, iki šiol su Sosnovskio barščiais kovota priemonėmis, kurios šio invazinio augalo plitimą pristabdydavo, tačiau iki galo nesunaikindavo.

Pomidorai – bene daugiausia dėmesio reikalaujantis daržo augalas. Norėdami turėti gausų pomidorų derlių, privalote žinoti, kaip juos prižiūrėti, kokiomis ligomis šie vaisiai dažniausiai serga ir kaip šių ligų išvengti. Pilkasis puvinys Ant dar neprinokusių vaisių atsiranda vos pastebimų šviesiai žalių, gelsvų dėmių, kurios su laiku ryškėja ir tampa geltonos ar oranžinės spalvos. Pilkasis puvinys atsiranda stiebo apačioje ir plinta į vaisių per kotelį.

Rudeniškai pavasariški orai kol kas neleidžia įsibėgėti sėjai daržuose, tačiau jau po geros savaitės tikimasi darbus pradėti pilnu tempu. Būsimą derlių užauginti padės ne tik kokybiškos sėklos, bet ir geras dirvos paruošimas, priešsėlis ar daržovėms parinktas „kaimynas“. Ruošiant dirvą daržo augalų sėjai, pagrindiniai darbai yra kultivavimas ir frezavimas.

Kardeliai – tikra sodo ar kiemo pažiba, užburianti savo dekoratyvumu ir spalvomis. Dažnai norima žiedų sulaukti rugsėjo 1-ąją, kad vaikai, grįždami į mokyklas, galėtų jas dovanoti savo mokytojoms.  Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupės vadovė dr. Gitana Štukėnienė portalui tv3.lt pasakojo apie šių gėlių sodinimo subtilybes ir patarė, kaip prižiūrėti, kad žiedai džiugintų ilgiau.

Kompostavimas – ne tik patogus ir tvarus būdas atsikratyti sodo tvarkymo bei maisto atliekų, bet ir galimybė pačiam pasigaminti natūralių trąšų. Vis dėlto, prieš metant atliekas į komposto dėžę, verta įsitikinti, kad ji tinkamai sukonstruota ir prižiūrėta. Sodininkai ir daržininkai mato keleriopą kompostavimo naudą. Pastebima, kad kompostas veikia dirvos struktūrą: molingose dirvose jis pagerina oro laidumą, o smėlingose padeda normalizuoti drėgmės balansą.

Kol oras daržininkyste užsiimti nėra itin malonus, sėjos sezonas įsibėgėja, o įvairiausių prieskoninių augalų ir žolelių galima pasėti ne tik darže, bet ir ant palangės. Šviežios žolelės ne tik džiugins pavasariška žaluma, bet taip pat suteiks patiekalams reikiamų skonio akcentų bei papildys racioną vitaminais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad balandis – pats sėklų prekybos pikas. „Balandis matome ypatingą sėklų pardavimų augimą.

Samanos puošia, bet tik tada, kai auga ten, kur norite jūs, tačiau jei to netrokštate, jos tampa piktžolėmis ir galvos skausmu. Nors samanos jūsų žolytei nekenkia, tačiau veja dėl jų atrodo nelygi ir dėmėta. Tradiciškai samanoms naikinti  naudojamas geležies sulfatas. Dar galite vejos dirvos rūgštingumą sumažinti kalkių pagalba. Arba, kaip įprasta, galite pasidarbuoti grėbliu ir taip bandyti pašalinti nepageidaujamas samanas.

Jau planuojame, ką sodinsime darže ir gėlyne. Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų ir ligų, kai nenorime naudoti cheminių preparatų? Daugybė augalų savo sudėtyje turi eterinių aliejų ir toksinų, atbaidančių ar žudančių kenkėjus bei ligų sukėlėjus. Vandeninės ar fermentuotos šių augalų ištraukos bei nuovirai tikrai pagausins mūsų derlių. Jie tinka ir kambariniams augalams apsaugoti. Dilgėlė Šis augalas ne tik naikina amarus, apsaugo nuo grybinių ligų, bet ir skatina daigų augimą.

Vienas dažniausiai šiltuoju metų laiku naudojamų sodo technikos įrankių – vejapjovė. Jų yra visokiausių – nuo paprastų mechaninių iki išmaniosiomis programėlėmis valdomų robotų, tad išsirinkti nėra lengva. Ekspertai pataria renkantis vejapjovę pirmiausia atsakyti į klausimus, kur ir kaip ją naudosite bei kokio rezultato tikitės.

Nors anksčiau nykstančių ir dėl to saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių daugėdavo, šįkart jų sumažėjo net keletu šimtų. Tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad rūšys atsikūrė. Pavojingai nykti pradėjo, todėl į Raudonąją knygą įrašytos kai kurios paukščių rūšys, pavyzdžiui, gerai žinomos kurapkos. O mūsų miškuose vis dažniau užklystantys lokiai, galima sakyti, išsikovojo vietą Raudonojoje knygoje, nes anksčiau jau buvo nurašyti kaip visai išnykę.

Pavasarį atšilus orams žmonės traukia į sodus, daržus ir sodybas – prasideda augalų sodinimo metas. Norintiems gausaus derliaus, mokslininkai pataria užsukti ne tik į daržininkystės parduotuvę, bet ir į vaistinę. Pasirodo, augalus, sėklas ir sodinukus nuo ligų ir kenkėjų veiksmingai apsaugo ne cheminiai preparatai, bet visiems gerai žinomos priemonės – kalio permanganatas ir jodas.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Atšilus orui, augalams reikalingos maistinės medžiagos, kad jie greičiau pabustų bei geriau augtų. Ekspertai dalijasi patarimais, kaip pasirinkti geriausiai dirvai ir augalams tinkančius substratus ir trąšas, kad jie džiugintų ne tik savo grožiu, bet ir gausiu derliumi.

Cinamonas yra puikus prieskonis, naudojamas maistui gardinti. Bet ar žinojote, kad šį prieskonį galite naudoti ir savo sode? Cinamonas buvo populiarus ilgą laiką. Šiais laikais jį naudojame tik virtuvėje. Nesvarbu, ar dedate jo į kokteilį, ar kepate cinamono ir obuolių pyragą, neįsivaizduojame virtuvės prieskonių lentynos be cinamono.

Pasaulio trijų didžiųjų ledo dangų stabilumas yra vienas svarbiausių klimato mokslininkų klausimų. Bet kuriam iš jų ištirpus, šimtai milijonai žmonių, gyvenančių žemai esančiose vietovėse, turėtų palikti savo namus. Taigi mokslininkai lygiai tiek pat sunerimo, kiek ir nustebo, kai po Grenlandijos ledo danga rado augalų fosilijas. Tai galimai reiškia, kad sala prarado savo ledo kepurę ne taip seniai, kaip buvo manyta. Klausimas „kada ištirpo didžioji dalis Grenlandijos ledo?“ sukelia daug ginčų.

Pavasariniai sodo darbai jau įsibėgėjo. Sodinti gėles pats tinkamiausias metas yra dabar, kokias gėles sodinti ir kaip jas suderinti tarpusavyje pasakoja Vytauto Didžiojo Universiteto Botanikos sodo ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Dr. Arūnas Balsevičius. Dažniausiai kiemuose sodinamos gėlės skirstomos į mėgstančias šviesą ir mėgstančia pavėsį. VDU Botanikos sodo ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Dr.

Grybautojai lengviau atsikvėpė: po šalto ir ilgo pavasario pagaliau pasirodė pirmieji grybai – bobausiai. Jie buvo pasirodę jau prieš Velykas, bet naktimis atšalo, tad ir grybai buvo nustoję dygti. O dabar, užtaikius gerą vietą, bobausių per valandėlę ir kibiriuką įmanoma parsinešti. Tik nereikia pamiršti, kad šie grybai turi nuodingų medžiagų, tad juos būtina nuvirti kelis kartus. Varėnos gyventojas Giedrius su žmona gyvena iš įvairių miško gėrybų.

Atšilus orui, augalams reikalingos maistinės medžiagos, kad jie greičiau pabustų bei geriau augtų. Ekspertai dalijasi patarimais, kaip pasirinkti geriausiai dirvai ir augalams tinkančius substratus ir trąšas, kad jie džiugintų ne tik savo grožiu, bet ir gausiu derliumi.

Vienas žymiausių Japonijos gamtos reginių šiais metais pasiekė kraupų etapą. Sakuros pražydo anksčiausiai per daugiau nei 1200 metų. Ankstyvas žydėjimas – kvapnus priminimas, kad klimato kaita visam laikui keičia natūralų Žemės rutulio funkcionavimą, pradedant ekstremaliomis žiemos audromis ir baigiant pusmetį trunkančiomis vasaromis. Sakuros tokiuose miestuose kaip Japonijos Kiotas jau seniai reiškia ne tik sezono pokyčius.

Gamtos elementų ir žmogaus kūrinių dermė ypač svarbi kasdieniame žmogaus gyvenime. Deja, sukurti tinkamą santykį tarp jų pasaulyje, kuriame gyvybę vis dažniau norime pakeisti plastiku, naiviai tikėdami, kad jis gali kompensuoti gyvų augalų, žalumos suteikiamus pojūčius, sekasi vis prasčiau, rašoma pranešime spaudai.

Pavasarį atšilus orams žmonės traukia į sodus, daržus ir sodybas – prasideda augalų sodinimo metas. Norintiems gausaus derliaus, mokslininkai pataria užsukti ne tik į daržininkystės parduotuvę, bet ir į vaistinę. Pasirodo, augalus, sėklas ir sodinukus nuo ligų ir kenkėjų veiksmingai apsaugo ne cheminiai preparatai, bet visiems gerai žinomos priemonės – kalio permanganatas ir jodas.

Nors Lietuvoje pavasaris permainingas, gamtos ciklas juda savo keliu ir greitu metu sulauksime sakurų – japoniškų vyšnių žydėjimo. Įvairiose pasaulio šalyse šie medeliai pražysta skirtingu laikotarpiu, priklausomai nuo gamtinių sąlygų. Sakurų žydėjimo šventė – „Hanami” Japonijoje turi gilias tradicijas ir ypač mėgiama. Su laiku sakurų parkai išpopuliarėjo Europos ir JAV miestuose.

Paul McGeachin, 40-metis virtuvės šefas iš Glasgow miesto, pereitą antradienį neatsargiai prisilietė prie Sosnovskio barščio, pavojingiausio augalo Britanijoje. Dėl skausmų jis negalėjo net stovėti ir jam teko kreiptis į ligoninės priimamąjį. „Susiruošiau pažvejoti, dėvėjau kelnes iki pusės blauzdų. Niekada nebuvau girdėjęs apie šį augalą kol neišbėrė mano kojų. Maniau, kad nieko rimto, tačiau man greitai pablogėjo“, − pasakojo Paul dienraščiui Daily Record.

Saulutei kylant ir laipsniams kopiant vis aukščiau, dienoms ilgėjant, karantino išvarginti žmonės net nesulaukę, kol nutirps sniegas, raitojasi rankoves ir skuba greičiau į šiltnamius ar bent jau kuria daržą ant palangės. Socialiniuose tinkluose esančios daržininkų mėgėjų grupės tiesiog ūžia nuo patarimų, patirčių apsikeitimų ir džiaugsmų ar nusivylimų, kaip pavyko užauginti vieną ar kitą daigą, ką jau pasėjo, o gal dar tik ketina sėti savo lauko šiltnamiuose.

Pavasaris – itin gausus sodo ir daržo darbais. Dabar tinkamas metas ne tik sėti pomidorus ar genėti vaismedžius. Balandžio mėnesis tinkamas aviečių sodinimui, o pasirinkus tinkamą aviečių rūšį, derliumi mėgausitės jau rudenį. Apie aviečių sodinimą pavasarį bei jų priežiūrą tv3.lt portalui pasakojo agronomijos mokslo krypties daktarė Loreta Buskienė. Atėjus šiltajam sezonui, avietes reikėtų sodinti kuo anksčiau. Tai reiškia, kad atšilus orams ir pradžiūvus dirvai, laikas kibti į darbus.

Žiemiškam šaltukui traukiantis iš Lietuvos, vieni sodininkai sukruto genėti senų vaismedžių, kiti pradėjo dairytis naujų sodinukų. Neretas internetiniuose forumuose ėmė ieškoti patarimų, kaip teisingai įveisti sodą, kad įdėtas triūsas vėliau atsipirktų gausiu derliumi. Sodininkams, norintiems turėti gražų ir sveiką sodą, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr.

Saldžiavaisiai šermukšniai brandina vitaminingas uogas, labai naudingas sveikatai, ir džiugina akį savo dekoratyvumu. Bet kuris šermukšnis taps gražiausiu perliuku, puošiančiu aplinką nuo pavasario iki pirmų žiemos dienų. Šermukšnius sodybose galima auginti ir kaip vaisinius, ir kaip dekoratyvius augalus. Jie dera su pušimis, eglėmis, kėniais, dauguma lapuočių. Gražiai atrodo auginami pavieniui, grupėmis, sodo priekyje ar toliau.

Nors populiarumo stokoja dėl aitroko skonio, gražgarstė daugelio vertinama dėl maistinių, gydomųjų savybių. Gražgarstė kaip vaistinis augalas buvo auginama ir naudojama jau senovės Romos laikais. Ši lapinė daržovė nuo seno buvo ypač populiari italų, prancūzų virtuvėje, o dabar ji plačiai auginama ir valgoma visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje). Augalas nėra labai reiklus dirvai, tačiau pasižymi viena bloga savybe – greitai perauga.

Kambarinės gėlės – vienas jaukiausių namų akcentų. Tačiau tam, kad savo žaluma jos džiugintų ilgai – būtina ne tik nepamiršti jų palaistyti, pasirūpinti, kad joms užtektų šviesos, bet ir užtikrinti, kad jų persodinimas būtų atliekamas reguliariai ir tinkamai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė pastebi, kad žmonės namuose esančių gėlių gerove įprastai susirūpina pavasarį, o aktyviausi gėlių priežiūros prekių pardavimai, anot jos, būna kovo-balandžio mėnesiais.

Šviežio derliaus bei tvarkingos namų aplinkos poreikis skatina gyventojus jau nuo ankstyvo pavasario planuoti darbus sode, darže bei gėlyne. Anot specialistų, norint džiaugtis gausiu derliumi ir sutvarkytu kiemu, tereikia susipažinti su sodo darbų kalendoriumi. Ekspertai dalijasi patarimais, kokių darbų vertėtų imtis jau dabar, o kuriuos galima atlikti pavasario pabaigoje.

Susikurti nedidelį ir jaukų sodą norisi ir gyvenantiems mieste. Turint tik kelių arų plotą svarbu tinkamai sukomponuoti augalus, vaismedžius, krūmus, tačiau reikia palikti ir erdvės, kad namo kiemas būtų patogus naudoti. Kaip to pasiekti ir kokius augalus rinktis domėjosi TV3 laida „Svajonių sodai“.  Mieste kuriant sodą gali kilti problemų susijusių su dirvožemiu, oro sąlygomis, kurios gali pritraukti ligas ir kenkėjus.

Žiemos pabaiga – pats laikas ne tik pradėti ruoštis sodo ar daržo darbams, bet ir suplanuoti seno kiemo erdves. Paprastai perplanavimo procesas gali būti nelengvas, juk sklypas nėra tuščias popieriaus lapas, kuriame gali pažymėti norimas erdves, tačiau yra keletas aspektų, padėsiančių susikurti akiai mielą aplinką. Pradėti reikėtų nuo minties, kad idealios aplinkos nesukursi, o grožis yra skonio reikalas ir būtų geriausia apsieiti be kaimynų ar draugų nuomonės.

Algimanto Žemaičio gėlininkystės ūkyje šiuo metu – pats darbymetis. Šeimos ūkyje darbams vadovaujantis A. Žemaičio sūnus Eimantas sako, kad tulpių paklausa pavasarį labiausiai šokteli dėl tradicijos dovanoti gėles moterims kovo 8-ąją. Apie 250 tūkst. įvairių spalvų tulpių, užaugintų Žemaičių šeimos šiltnamiuose, jau atsidūrė „Maximos“ parduotuvėse.

Vidutinio atsparumo vienmetės gėlės turi ilgesnį vegetacijos periodą, todėl jos sėjamos anksčiau – kovo–balandžio mėn., šiltnamiuose arba inspektuose. Šios vienmetės gėlės gerai pakelia nedideles pavasario šalnas. Į atvirą gruntą jos sodinamos gegužės antroje pusėje. Šiai grupei priskiriamos gėlės: darželinis arktotis (Arctotishybridahort.), pilkoji bajorė (Centaureacinerea L.), kininis gvazdikas (Dianthuschinensis L.), darželinis šlamutis (HelichrysumbracteatumWilld.

Pavasarį atbunda ne tik gamta, bet ir sodininkai. Būtent kovo mėnesį įprastai pradedame genėti medžius, tačiau šį darbą svarbu atlikti teisingai. Šis laikas, pasak LAMMC SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Noberto Uselio, yra pats tinkamiausias daugumos vaismedžių genėjimui. Genėti medžius galima ir anksčiau ar vėliau, tačiau temperatūros stulpelis neturėtų siekti daugiau nei 10 laipsnių šalčio.

Ohajo valstijos universiteto ir Džordžijos universiteto mokslininkai neseniai publikavo tyrimą apie orchidėjų laistymą ledo kubeliais. Štai trys paplitę mitai, kuriuos tyrimas paneigė.  1 mitas: Orchidėjų laistymas ledo kubeliais jas pražudys Tyrimo metu buvo palygintos ledo kubeliais ir įprastu būdu laistomos orchidėjos. Tyrėjai stebėjo augalo gyvavimo trukmę, išvaizdą, lapiją ir šaknų sistemą, bei pastebėjo, kad šie rezultatai nesiskiria.

Kambariniai augalai yra populiarūs, nes atrodo, kad juos prižiūrėti yra gana lengva. Svarbiausia, kad suprastumėte, ką jums sako jūsų augalas, kai ant lapų matosi dėmės ir žymės. „Bright Side“ išskyrė 8 ženklus, rodančius, kad savo augalu reikėtų pasirūpinti kitaip. Pažiūrėkite, kuris paveikslėlis geriausiai atitinka jūsų augalą, ir sužinokite, kaip galite jiems padėti.

Daugelis vaisių ir daržovių augintojų, siekdami išauginti gausų derlių ar optimizuoti maisto produktų gamybą, ūkininkaudami į pagalbą neretai pasitelkia pesticidus. Pesticidai – augalų apsaugos produktai, skirti apsaugoti augmeniją nuo kenkėjų. Jie naikina ligas sukeliančius ir keliančius grėsmę visuomenės sveikatai organizmus, naikina pasėlius pažeidžiančius vabzdžius, grybus ir piktžoles, kontroliuoja kenkėjus, kurie gadina visuomenės saugumui gyvybiškai svarbius namus ir statinius.

Primename, kad kambarines gėles derėtų laistyti rečiau ir saikingiau, nes žiemą daugumai augalų natūraliai sulėtėja medžiagų apykaita, o drėgmė skatina augimą. Tačiau žydintiems augalams reikia daugiau dėmesio. Žiemą žydinčius augalus, pavyzdžiui, orchidėjas, azalijas, ciklamenus, sanpaulijas, puošniąsias karpažoles, bromelijas, ir kambarines gėles stambiais lapais patariama laistyti šiltu vandeniu, kad nenušaltų šaknys.

Nors graikiniai riešutmedžiai daugiau įsivaizduojami kaip egzotinių šalių medžiai, jie jau išsikovojo savo vietą kaip mėgstami sodo augalai ir Lietuvoje. Įdomu tai, kad riešutmedį galima užsiauginti pasodinus sėklą, tiesa, laukti reikės ne taip jau trumpai. Bet verta – juk apie graikinių riešutmedžių gydomąsias savybes žinota jau antikos laikais.

Savo darže ant palangės galite užsiauginti daržovių net neiškėlę kojos iš namų. Ir tam nereikia nei didelės patirties, nei išmonės. Ant namų palangės gali augti itin daug įvairiausių augalų – ne tik tradiciniai svogūnai ar pipirnės.