audra

Nors po praėjusią savaitę Lietuvą siaubusios audros kai kurie be elektros likę verslai naudojosi energijos kaupikliais, didesnė dalis gyventojų juos įsirengti galės po rudenį planuojamo skelbti kvietimo daliai kaupiklio kainos padengti, sako Aplinkos projekto valdymo agentūros (APVA) departamento direktorė Agnė Markauskienė. „Planuojame startuoti ir (su parama – ELTA) gyventojams su kaupikliais. Tikimės, kad tos audros bus nebaisios.

Nuo sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros smulkusis verslas nukentėjo labiau nei stambesnis, teigė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. „Poveikis didžiausias buvo smulkiems verslams, kurie prioritetų didelės įtakos šalies ekonomikai neturi. Jiems teko tikrai gerokai palaukti“, – LRT radijui trečiadienį sakė M. Dubnikovas.

Šiaulių ir Šakių rajonuose dėl praėjusią savaitę siautusios audros padarinių paskelbta ekstremali situacija. Antradienį ekstremalią situaciją potvarkiu paskelbė Šakių rajono meras Raimondas Januševičius. Anot savivaldybės, ekstremali situacija paskelbta dėl stichinio lietaus. „Intensyvus lietus sukėlė didelę žalą žemės ūkiui, sunaikinant ir sugadinant 970 ha žemės ūkio grūdinių ir ankštinių kultūrų“, – skelbia savivaldybė.

Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius pasirašė potvarkį, kuriuo paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje dėl katastrofinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus sukeltų padarinių nuo liepos 29 d. iki jos padarinių likvidavimo.

Audra Debby, sustiprėjusi iki 1-osios kategorijos uragano, pasiekė JAV Floridos valstiją ir netrukus vėl susilpnėjo iki tropinės audros. Anot žiniasklaidos, stichija pareikalavo mažiausiai keturių žmonių gyvybių. Portalo „PowerOutage“ duomenimis, šimtai tūkstančių namų ūkių Floridoje liko be elektros. Regione buvo atšaukti kai kurie skrydžiai. Debby į JAV pietinę dalį atnešė smarkius vėjus ir gausius kritulius.

 Šalies institucijos ir tarnybos turi tinkamai pasiruošti, kad ateityje audros nebeužkluptų „netikėtai“, sako prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba. „Prieš penkis ar daugiau metų kelininkai vis bandydavo atsikratyti tokio požiūrio, kad juos žiema užklumpa netikėtai. Tai turime tikrai padaryti viską, kad audra mūsų irgi neužkluptų netikėtai.

Dėl audros pridarytos žalos jau penkios savivaldybės paskelbė ekstremalią situaciją. Šių savivaldybių administracijos renka gyventojų skundus ir žada finansiškai ir kitaip nukentėjusiems padėti. Nuostolius skaičiuojantys milijonais eurų ūkininkai ir kai kurių savivaldybių merai ekstremalią situaciją reikalauja skelbti ir visoje šalyje. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė tokius prašymus atmeta.

Vertindamas tai, kad po praėjusios savaitės pradžioje praūžusios audros, kai kurie gyventojai vis dar neturi elektros, prezidentas Gitanas Nausėda teigia – tarnybos neišlaikė testo. Anot jo, minėta stichija parodė, kad būtina toliau investuoti į Lietuvos elektros tinklus, ypač stiprinant labiausiai pažeidžiamas jų vietas. „Kaip aš anksčiau minėjau, mes gavome idealų „stress testą“. Bet mes jo neišlaikėme.

Praeitą savaitę praūžusi didžiausia šių metų audra jau atnešė gyventojams ir verslams nuostolių už 4,23 mln. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Per praeitą savaitę užregistruota daugiau nei 6000 žalų, iš kurių 40 proc. jau sureguliuota, atlyginant nuostolius klientams. Draudimo ekspertai pabrėžia, ateityje tokių audrų gali pasitaikyti dažniau, o savo turtą gyventojai bent iš dalies gali dar labiau apsaugoti.

Energetikos ekspertas, prof. Vidmantas Jankauskas sako besitikintis, kad prieš savaitę įvykusios audros pamokos bus išmoktos ir ateityje padarytos klaidos nesikartos. Jo teigimu, tai, jog audra palietė visą Lietuvą, įskaitant Vilnių, neabejotinai atkreips politikų ir institucijų dėmesį į problemas.

 Tinklų priežiūra užsiimantis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad pirmadienio rytą dėl praėjusios savaitės pradžioje praūžusios audros sukeltų tiesioginių nuostolių elektros dar neturi apie 400 vartotojų. Kaip pabrėžė ESO atstovė Rasa Juodkienė, tvarkyti gedimus užtrunka, nes, skirtingai nei po ankstesnių audrų, kai perdegdavo saugikliai ar kitos greitai techniškai pakeičiamos detalės, šį sykį audra daug kur nutraukė elektros tiekimo laidus.

Praūžus galingiausiai šios vasaros audrai, Šiaulių rajone esantis Kryžių kalnas patvino. Norintys jį aplankyti turi bristi per vandenį. Apsemtas ir ten stovintis tiltelis. Amą atimančiu vaizdu iš Kryžių kalno pasidalinta „Gamtos reiškiniai“ feisbuko grupėje. „Broliai pranciškonai pasidalijo nuotrauka kaip atrodė Kryžių kalnas po atlaidų, kai praūžė audra ir liūtis. Su linkėjimais iš Kryžių kalno salos“, – rašo vaizdu pasidalinęs Kristupas.

Praėjus beveik savaitei po audros, dar keli šimtai vartotojų šalyje neturi elektros tiekimo. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė sekmadienį BNS informavo, kad be elektros yra apie 300 namų ūkių. Pasak jos, šis skaičius vis svyruoja. Dėl savaitės pradžioje parą trukusios stiprios liūties ir didelio vėjo elektros sutrikimus iš viso patyrė apie 300 tūkst. šalies elektros vartotojų.

Dėl šalyje praūžusios audros Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali padėtis. Draudikai skaičiuoja, kad stichija jų klientams padarė žalos už 3 mln. eurų. Liūtys sukėlė dar vieną nuošliaužą Vilniaus Gedimino pilies kalne. Nukentėjo ir kapinės – kapai įgriuvo, nugriuvę medžiai sumaitojo kapus ir paminklus.

Įvertinus liepos pabaigoje įvykusios audros žalą, jos mastai mažesni, nei tikėtasi – derliaus praradimai rapsų laukuose siekia apie 23 proc., kviečių laukuose – 5 proc., praneša apsidraudusius žemdirbius vienijantis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“. Savidraudos fondas teigia, kad gavo 1700 žemdirbių pranešimų apie pažeistus pasėlių laukus – daugiau kaip 70 tūkst. hektarų. Skaičiuojama, kad draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų.

Prisimenant prieš mažiau nei savaitę praūžusią audrą, daugelis žino, kokių nuostolių stichija gali pridaryti. Tai ne tik elektros tiekimo nutraukimas ir kelių užblokavimas, tačiau taip pat gali būti ir nemažą pinigų sumą atsieisiantis asmeninio turto apgadinimas.  Tam, kad nenukentėtų asmeninis turtas, ugniagesiai gelbėtojai dalijasi kreipimusi į visuomenę.

Sumaištis dėl žalos atlyginimo už gyventojų ir verslo vargus per audrą netekus elektros. Vidutinis elektros vartotojas už gyvenimą be elektros ilgiau nei 3 paras gali tikėtis viso labo 60 eurų kompensacijos. Energetikos reguliuotojas ragina rinkti išlaidų čekius ir skųstis ESO. Tačiau energetikos viceministrė žmones siunčia tiesiai į teismus.

Akmenės rajone esančiam Jurakalnio geologiniam pažintiniam takui Lietuvoje praūžusi audra pridarė žalos – tautiečiai įspėjami, kad lankytis šiame take kol kas draudžiama. Apie ribojamą lankytinos vietos lankymą socialiniuose tinkluose pranešė Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.

Keletą milijonų eurų draudimo bendrovių klientams savaitės pradžioje siekusi Lietuvoje praūžusios audros žala per kelias dienas išaugo dar beveik 2,5 mln. eurų, sako draudikai.  Pirmadienį ir antradienį didžiausių šalies draudimo bendrovių – „Lietuvos draudimo“, „BTA“ ir „Ergo“ – klientų patirti nuostoliai, BNS skaičiavimais, siekė 2,4 mln. eurų, o penktadienį jie padidėjo beveik dukart iki 4,82 mln. eurų.

Sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje praūžusi audra šalies ūkininkams padarė milijoninę žalą, sako Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika. „Kalba eina apie milijonus (eurų – BNS), neaišku tik koks tas skaičius milijonų, bet faktas, kad tai yra milijonai, ir ne vienas, ir ne du, ir ne trys. Matome, kad tas skaičius nuolat didėja.

Gyventojai vis dar skaičiuoja ir šalina savaitės pradžioje praūžusios audros nuostolius. Vanduo užliejo tiek nuosavų namų, tiek daugiabučių gyventojus. Daugelis tikisi, kad žala bus atlyginta, tačiau specialistai įspėja, kad daliai gyventojų sušlapusias sienas tvarkyti teks iš savo kišenės. Nemaža dalis gyventojų portalui tv3.lt skundėsi, kad audros metu sušlapo būstų lubos, sienos, kai kur ir iškėlė grindis.

Liepos 28–29 d. praslinkus vienai didžiausių sezono audrų, jos padarinių šalinimas užtruko kelias dienas. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, ketvirtadienio popietę elektros vis dar neturėjo 22 tūkst. vartotojų. Kol ESO tęsia darbus, opozicija mala į miltus Vyriausybę ir pavardėmis vardija, kuriems ministrams už nepasiruošimą stichijai gula didžiausia atsakomybė.

Po savaitės pradžioje Lietuvoje praūžusios audros elektros ketvirtadienį 15 val. dar neturėjo apie 22 tūkst. šalies vartotojų (iš 1,9 mln.), skelbia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Bendrovės teigimu, šiuo metu šalyje dirba 300 brigadų, kurios šalina elektros tiekimo sutrikimus visuose regionuose.

Po Lietuvoje siautusios audros prireiks laiko susitvarkyti su visais jos padariniais. Tarnybos toliau dirba, o kiti organizuoja talkas, kad pavyktų greičiau sutvarkyti audros nusiaubtas lankytinas vietas. Pagalbos prašymu socialiniuose tinkluose pasidalijo Neries regioninis parkas – norintys ir galintys kviečiami į talką. Reikalinga pagalba Šalyje praūžusi audra savo kelyje vartė medžius, laužė jų šakas, todėl kai kurie takai tapo visiškai nepraeinami.

Siekiant ateityje per gamtos stichijas išvengti mobiliojo ryšio trikdžių, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas operatoriams siūlo stotis aprūpinti galingesne elektros tiekimą garantuojančia technika.

Elektros tinklų operatoriui skaičiuojant kompensacijų dydį po audros elektros neturintiems gyventojams, energetikos viceministrė Inga Žilienė ragina atskirti kompensacijas ir dėl stichijos patirtos žalos atlyginimą. Anot jos, šiuo klausimu gyventojai turėtų kreiptis į teismus. „Kompensacija nėra žalos atlyginimas. Žalos atlyginimas apima tai, jei žmonės patyrė papildomas išlaidas dėl generatorių pirkimo ar šaldytuve sugedusių maisto produktų.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad dėl audros padarytos žalos dar šešiose savivaldybėse svarstoma skelbti ekstremalią padėtį.  „Dar šešiose yra svarstoma. Sprendimas gali būti priimtas artimiausiu metu“, – ketvirtadienį Seimo Mišrios narių grupės posėdyje teigė V. Vitkauskas.   „Esame iš šešių savivaldybių sulaukę informacijos apie nepilnai atstatytą vandenviečių veiklą. Tai visų pirma sietina su elektros sutrikimais.

Savaitės pradžioje Lietuvoje praūžus audrai, Valstybinių miškų urėdijos prižiūrimuose miškuose išvartyta ir išlaužta apie 80 tūkst. medžių, ketvirtadienį pranešė urėdija. Anot jos, tvarkymo apimtys siekia 50 tūkst. kubinių metrų. Labiausiai nukentėjo Panevėžio regioninio padalinio teritorijoje esantys miškai, kuriuose tvarkomas plotas siekia 18 tūkst. kubinių metrų. Taip pat dideli kiekiai medžių išversti Kuršėnų, Šalčininkų, Dubravos ir Raseinių regioniniuose padaliniuose.

Dėl audros padarinių daliai gyventojų iki šiol neturint atkurto elektros tiekimo, Lietuvoje jau diskutuojama apie atsparumo audroms stiprinimą. Telekomunikacijų bendrovių atstovai sutaria – būtina pirmiausia dėti pastangas, kad elektra nedingtų, o ne ieškoti atsarginių elektros šaltinių. „Pritarčiau ieškoti priežasties, o ne simptomus spręsti.

Po sekmadienį praūžusios audros dešimtys tūkstančių gyventojų jau trečią parą vis dar neturi elektros. ESO toliau tvirtina daranti, ką galinti ir gedimus pašalinti per artimiausias paras. ESO jau žada mokėti ir kompensacijas gyventojams ir verslams, kurie elektros neturės ilgiau kaip tris paras. Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad audra tapo geru testu krizėms turinčioms ruoštis institucijoms ir kaip ir kiti politikai pasigedo informavimo apie artėjančią grėsmę.

Pirmadienį visoje Lietuvoje siautusi audra lėmė vienos Grigiškių gyventojos mirtį, sukėlė virš milijoną eurų siekiančius nuostolius, o audros padariniai toliau šalinami. Apie audrą gyventojai perspėti nebuvo –  premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog paprastai tokiomis sąlygomis gyventojai turi būti informuojami. Nors ir akcentavo, kad anksčiau pranešimai gyventojus neretai erzindavo. Šiandien apie 30 tūkst. gyventojų vis dar neturi elektros.

Po Lietuvoje praūžusios audros viešojoje erdvėje sklandant raginimams daugiau investuoti į neatsparių elektros oro linijų pakeitimą požeminėmis, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atkreipia dėmesį, kad už tokius projektus sumoka vartotojai, o ne valstybė. Taip pat, anot jos, nors yra planas užtikrinti geresnę kabelių apsaugą nuo stichijų, tai laiko reikalaujantys sprendimai. „Kabelių tiesimas po žeme nėra priklausomas nuo biudžeto eilučių.

Dėl audros padarinių Lietuvoje elektros iki šiol neturi 30 tūkst. 566 klientai, gyvenantys Pakruojo, Kėdainių, Pasvalio, Panevėžio ir kituose rajonuose. Energijos skirstymo operatorius ESO skelbia užregistravęs 429 gedimus. Tuo metu ugniagesiai gelbėtojai toliau šalina nuvirtusius medžius ant kelių, elektros linijų. Nuo trečiadienio 6 valandos ryto iki ketvirtadienio 6 valandos ryto registruoti 36 tokie išvykimai, Eltą informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Prieš keletą dienų Lietuvą siaubusi audra, panašu, kad pasiekė ir 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatorę Prancūziją. Pranešama, kad dėl kylančios audros šalies sostinėje yra nutraukiamos tam tikrų sporto šakų varžybos. Paryžiuje vykstančiose olimpinėse žaidynėse dėl artėjančios audros yra stabdomos lauke įrengtose arenose vykstančios varžybos.

Latvijoje greičiau susidorojus su sekmadienį ir pirmadienį praūžusios audros padariniais, šalinti elektros tiekimo sutrikimus į pasienio ruožą Joniškio rajone siunčiami šios šalies elektrikai Latvijos skirstomųjų tinklų operatorė „Sadales tikls“ į Lietuvą atsiunčia dvi brigadas, trečiadienį pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Nuolat palaikau ryšį su Latvijos kolegomis ir žinau, kad situacija miškingose vietovėse ten gerokai geresnė negu Lietuvoje.

Dėl šalyje praūžusios audros Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali padėtis. Neturintys elektros žmonės skundžiasi neturintys kaip pasigaminti maisto, neturi geriamojo vandens, neveikia nuotekų šalinimo sistemos. Draudikai skaičiuoja, kad stichija jų klientams padarė žalos už 3 mln. eurų. Liūtys sukėlė dar vieną nuošliaužą Vilniaus Gedimino pilies kalne. Nukentėjo ir kapinės – kapai įgriuvo, nugriuvę medžiai sumaitojo kapus ir paminklus.

Per Lietuvą praūžus audrai ir iškritus dideliam kritulių kiekiui, vandens lygis pamažu slūgsta, tačiau kai kuriose vietovėse vis dar kyla ir išlieka pavojingas.  Kaip skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT), vietomis, daugiausiai pietvakarinėje šalies dalyje, dar stebimas vandens lygio kilimas iki 51 cm. Pavojingas vandens lygis išlieka Aunuvoje ties Aunuvėnais (Kelmės r.) ir siekia 308 cm.

Šalindami dėl audros nuvirtusius medžius, Lietuvos ugniagesiai atliko rekordinį tokių darbų kiekį pastaraisiais metais – atliktų darbų kiekis artėja prie 1,5 tūkst. Iki trečiadienio 13 valandos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas buvo registravęs 1 tūkst. 395 iškvietimus dėl ant kelių, elektros linijų ir kitų vietų nulūžusių medžių, jie buvo pradėti gauti nuo sekmadienio vakaro, kai prasidėjo stichija.

Nuo praūžusios audros nukentėjo ir Panevėžio kapinės. Jose buvo išvartyti paminklai, nukentėjo augmenija, virto medžiai. „Virto aukštos pušys neatlaikiusios stipraus vėjo. Kai kurie medžiai virto su visomis šaknimis ir išardė kapavietės. Dabar žiūrime, vertiname, skaičiuojame. Audros padarytos žalos atvyks įvertinti miesto Savivaldybės atstovai.

Praūžusi audra Lietuvoje nuo sekmadienio vakaro siaučiant stipriam vėjui ir lyjant gausiam lietui, ugniagesiai visoje šalyje daugiau nei tūkstantį kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių. Nuo stipraus ir gūsingo vėjo virto medžiai kapinėse, daužė antkapius ir paminklus. Nukentėjo ir Panevėžio kapinės – Šilaičiuose ir Kristaus Karaliaus kapinės Ramygalos gatvėje.

Su sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje praūžusios audros padariniais tarnybos tvarkosi iki šiol – toliau šalinami išvirtę medžiai, nulaužtos šakos, be elektros vis dar yra tūkstančiai šalies gyventojų. Audros metu virtę medžiai nutraukė kai kuriuos elektros laidus – pamačius tai būtina žinoti, kaip elgtis.

Daliai gyventojų elektros tiekimas trečiadienį nebus atstatytas, praneša  Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) vadovas Renaldas Radvila. Jis tvirtina, kad atstatymo darbai užtrunka dėl neįprastai plataus stichijos žalos mąsto. „Vyksta intensyvūs darbai, tiek vakar, tiek šiandien aktyviai šalinami gedimai. Dienos pabaigoje turėsime dar keliasdešimt tūkstančių vartotojų, kuriems bus atstatyta elektra, bet per šiandieną nepavyks atkurti tiekimo visiems.

Ugniagesiai toliau šalina stiprios audros padarinius – per parą registruoti 108 išvykimai, per kuriuos šalinti ant kelių, elektros laidų ir kitų vietų nuvirtę medžiai. „Nuo antradienio 6 valandos ryto iki trečiadienio 6 valandos ryto pajėgos 108 kartus vyko šalinti medžių.

Gyventojai išgraibstė elektros generatorius: už juos teko mokėti ir 5 tūkst. eurų

Įvairių šalies institucijų atstovai konstatavo, jog buvo galima įdėti daugiau pastangų, aktyviau bendradarbiauti, kad visuomenė būtų perspėta apie pastarąją parą Lietuvoje kilusią audrą ir liūtis.

Pastarąją parą Lietuvą talžius audrai, daugelis žmonių pradėjo nuogąstauti dėl valstybinių institucijų gebėjimo pasiruošti ekstremaliai situacijai. Žmonės piktinasi negautomis SMS žinutėmis apie audrą, sutrikusiu mobiliuoju ryšiu, o kai kuriems dar iki dabar neatstatytas elektros ir vandens tiekimas. O atsakingos institucijos sušauktame susirinkime pritaria, kad reikėjo įdėti daugiau pastangų sprendžiant situaciją ir aktyviau bendradarbiauti su visuomene.

Lietuvoje audringi orai su stipriu lietumi ir vėju, panašu, pasitraukė. Naktį lietus mažai tikėtinas, vėjas nurimęs, 9-14 laipsnių, keliais laipsniais šilčiau tik pajūryje. O dieną kai kur trumpas silpnas lietus, 21-26 laipsniai. Ir saulės jau daug daugiau. Giedra ir 22 laipsniai Klaipėdoje, šilčiau bet su debesimis Šiauliuose ir Panevėžyje, o saulėti ir daug malonesni 24-25 laipsniai numatomi ir sostinėje bei Kaune, taip pat ir Dzūkijoje. Ketvirtadienį apniukęs, daugiau lietaus.

Vilniuje audra pridarė žalos Mūrinės Vokės tvenkinio tiltui – jis pavojingai pasviro. Kaip praneša sostinės savivaldybė, eismas juo laikinai uždaromas. „Po per pastarąsias dvi paras iškritusio itin didelio kritulių kiekio, nustatyta grunto išplova po Lentvario gatvėje esančiu Mūrinės Vokės tvenkinio tiltu. Siekiant užtikrinti maksimalų eismo dalyvių saugumą, laikinai stabdomas visų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas šiuo tiltu bei nedelsiant imamasi situacijos likvidavimo darbų.

Praėjusią naktį praūžusi audra sukėlė ypač daug nesklandumų gyventojams, o kai kurie iš jų jau antrą parą neturi elektros. Gyventojai teigia, kad jie nežino, kada tikėtis elektros tiekimo atnaujinimo, o paskambinus į Energijos skirstymo operatorių (ESO), gaunama rekomendacija įsigyti generatorių.  79-erių vilnietė Stanislava, gyvenanti netoli Kairėnų tv3.lt žurnalistams sako, kad jai jau antrą parą yra dingusi elektra.