arūnas dambrauskas

Nors S.Dariaus ir S.Girėno stadionas pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, tačiau su Ūkio banko bendrove susiję verslininkai neatsisakė planų investuoti į šio sporto komplekso rekonstrukciją, rašo „Laikinoji sostinė“.„Kai sužinojome apie naują stadiono statusą, analitikams pavedėme išnagrinėti naują padėtį ir galimybes įgyvendinti planuotas rekonstrukcijas. Išvados bus maždaug po mėnesio.

Vienoje pavojingiausių Kauno sankryžų rengiamasi gerokai apriboti eismą. „Via Baltica“ ruožą Kaune ties Marvele nuspręsta reguliuoti šviesoforais., rašo „Laikinoji sostinė“. „Nors šis ruožas yra labai svarbus tarptautinis transporto koridorius, tačiau jame reikia statyti šviesoforus. Imtis tokių priemonių verčia grėsminga padėtis – čia nuolat įvyksta avarijos“, – „Laikinajai sostinei“ sakė Kauno eismo priežiūros tarnybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius.

Jei Kaunas pastatytų areną ir joje būtų nuspręsta rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes, mieste vienu metu reikėtų apgyvendinti mažiausiai du tūkstančius užsieniečių, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“. Užsieniečiams būtų ankšta Paaiškėjo, kad čempionatą surengti planuojančiame Kaune užsieniečiams gali pasirodyti ankšta: miesto viešbučiuose šiuo metu galima apgyvendinti tik 1599 žmones.

Kauno centriniuose rajonuose – šimtai hektarų visiškai tuščių plotų: Vilijampolėje, šalia Senamiesčio – 20 hektarų neurbanizuotos miesto teritorijos, Žemuosiuose Šančiuose – 35 hektarai, Aukštuosiuose Šančiuose – 25 hektarai, Aleksote – net apie 200 hektarų, rašo "Laikinoji sostinė".Dėl puikiose vietose esančių dykrų jau susirėmė statybas planuojantys investuotojai.Kaip žinoma, Vilijampolės dykroje planuojama statyti mažam miesteliui prilygstančią gyvenvietę.

Kaune, Vilijampolėje, prie Nemuno ir Neries santakos, planuojama pastatyti nedideliam Lietuvos miestui prilygstantį gyvenamųjų namų kvartalą, o Šančiuose prie Nemuno – du aštuoniolikos aukštų gyvenamuosius namus, rašo "Laikinoji sostinė".Jau parengti šių projektų eskiziniai variantai, bet Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų komisija (KAUEK) juos sukritikavo ir atmetė.„Tai turėtų būti išskirtiniai projektai, nes statybos planuojamos ypatingose Kauno vietose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas neleido suteikti Vilniaus rajono Lavoriškių vidurinei mokyklai lenkiško vardo Emilii Pliater – mokykla turėtų vadintis Emilijos Pliaterytės vardu. Emilii Pliater – tokia asmenvardžio forma prieštarauja Valstybinės kalbos įstatymui ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimams, Lietuvos radijui sakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas. Dar 1919 m. Lavoriškėse pradėjo veikti lenkiška mokykla.

Šeštadienį Vilniuje vyko Lietuvos imtynių čempionatas, kuriame varžėsi 205 dalyviai: 37-ios moterys bei po 84 sportininkus graikų-romėnų bei laisvųjų imtynių pirmenybėse. Šalies čempionais bei prizininkais atskirose svorio kategorijose tapo:moterys: 48 kg -1. Vaida Puidaitė (Vilkaviškis)2. Iveta Taškūnaitė (Šiauliai)3. Ieva Jakaitė (Tauragė)    55 kg -1. Indrė Bubelytė (Šiaulių raj.

Sekmadienį Vilniaus lengvosios atletikos manieže pasibaigusiame Lietuvos graikų-romėnų, laisvųjų ir moterų imtynių čempionate favoritai pateisino lūkesčius ir iškovojo lauktas pergales. Graikų-romėnų imtynių čempionate vilniečiai triumfavo net šešiose iš aštuonių svorio kategorijų, o laisvųjų imtynių pirmenybėse penkias pergales iš septynių šventė klaipėdiečiai. Iš viso čempionate, kuris buvo skirtas Lietuvos imtynių 80-mečiui, dalyvavo 200 imtynininkų.

Vilniaus lengvosios atletikos manieže savaitgalį vyko Lietuvos graikų-romėnų, laisvųjų ir moterų imtynių pirmenybių nugalėtojai bei prizininkai. Iš viso varžybose dalyvavo 200 sportininkų. Graikų-romėnų imtynių dalyviai varžėsi aštuoniose svorio kategorijose, laisvųjų imtynių sportininkai - septyniose, o moterys - keturiose.