antivakseriai

Visai neseniai sulaukėme žinios, jog pirmosios vakcinos nuo koronaviruso mūsų šalį gali pasiekti jau šiais metais. Vis dėlto žmonių nuomonės apie vakcinas skiriasi – vieni palaiko, kiti randa kaip tam paprieštarauti. Savo nuomone apie prieš vakcinas nusistačiusius lietuvius nusprendė pasidalinti ir kompozitorius Stanislavas Stavickis-Stano. Žinomas vyras savo „Facebook“ asmeninėje paskyroje tokius žmones tik sugrupavo, bet ir davė jų elgesį iliustruojančių pavyzdžių.

Specialistai konstatuoja: pernai fiksuotas sergamumo tymais protrūkis – palaipsniui mažėjusių vakcinacijos apimčių rezultatas. Išsigandusi užmirštos ligos visuomenė suskubo skiepytis ir situacija stabilizavosi, vis dėlto medikai kol kas negali prognozuoti, koks sergamumas bus ateityje.

JAV keturmetis berniukas mirė nuo gripo. Jo mama dėl gydymo tarėsi feisbuko „antivakserių“ grupėje ir atsisakė duoti jam gydytojo išrašytų vaistų. „Facebook“ pažadėjo atkreipti dėmesį į tokio pobūdžio grupes, tačiau skaitlingiausia jų iki šiol tęsia savo veiklą. Vasario pradžioje Kolorade mirė berniukas vardu Najee. Vietos žiniasklaidoje pažymima, kad tai jau antrasis vaikas miręs nuo gripo šį žiemos sezoną.

Nors tarp tikrose visuomenės grupėse nestinga besidalinančių istorijomis dėl neva po skiepų atsiradusių sveikatos bėdų, oficialiai fiksuojamų nepageidaujamų vakcinų reakcijų šalyje nėra daug. Juo labiau nėra išmokėta nė vienos kompensacijos, nors yra šalių, kur tam skiriami milijardai.

Natūralu, kad jei žmogui sergant bronchitu gydytojas tyčia sako negerti kažkokio vaisto, tai jau būtų laikoma nugydymu, tačiau jeigu agituoja nesiskiepyti – praktiškai nieko nebus, svarsto viena vakcinABC tinklapio skaitytoja. „Kodėl gydytojai prieš skiepus niekada neinformuoja apie galimą šalutinį poveikį ir sukeliamas reakcijas ir ar gydytojo garsiai išsakomas abejones dėl skiepų galima „skųsti“?" – klausia ji.

Vis dar gajūs būgštavimai dėl vakcinavimo saugumo suskaldė visuomenę: kol vieni mano, kad skiepai yra būtini, kiti gi, įtikėję šalutinių poveikių grėsmėmis, uoliai laikosi priešingos nuomonės. Diskusijos ypač suaktyvėja prasidėjus mokslo metams, kada darželinukai ir moksleiviai grįžta į kolektyvus ir didėja įvairių infekcijų plitimo rizika. Teiraujamės medikų, kiek šios baimės yra pagrįstos. „Ką mes, infektologai, nuolat sakome, bet nebūname išgirsti – vakcinos nėra švęstas vanduo.

Prieš skiepus nusiteikę tėvai Vokietijoje netrukus gali sulaukti ik 2,5 tūkst. eurų baudos. Tokią bausmę žada įvesti vietos Sveikatos ministerija už tėvų nenorą skiepyti nuo tymų. „Bet kuris einantis į darželį ar mokyklą turėtų būti vakcinuotas“, – pareiškė Vokietijos sveikatos ministras Jensas Spahnas. Naujas Jenso Spahno siūlomas planas numato, kad tokių vaikų tėvai gali ne tik susimokėti kelis tūkstančius eurų siekiančią baudą, bet ir sulaukti draudimo leisti vaikus į mokymo įstaigą.

Pasauliui susidūrus su skiepijimosi neigimo iššauktomis problemomis, įvairios valstybės ėmėsi skirtingų šios klausimų sprendimo būdų. Rusijoje yra ruošiama iniciatyva, kuri numato draudimą viešai skatinti atsisakymų nuo skiepų. Įstatymais taip pat bus numatytos ir bausmės dėl tokios informacijos platinimo. Rusijos Sveikatos ministerija rengia iniciatyvą, kurioje bus įtvirtinta nuostata, kad asmenys, raginantys rusus atsisakyti nuo skiepijimo, bus baudžiami įstatymo numatyta tvarka, rašoma TASS.

Visame pasaulyje pastebimas tymų susirgimų protrūkis. Trečiadienį vienoje iš JAV valstijų buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, Ukrainoje užfiksuotas rekordinis susirgusiųjų skaičius per pastaruosius 10 metų, rekordus fiksuoja ir Lietuva. Kodėl taip vyksta ir kaip su tymų grėsme kovojama skirtingose šalyse? Nepaprastoji padėtis vienoje JAV valstijoje Niujorko valstija dėl tymų protrūkio kovo 27-ąją paskelbė nepaprastąją padėtį.