antimedžiaga

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkai, tiriantys dalelių virsmo antidalelėmis ir atvirkščiai procesus, vienu iš Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) detektoriumi gautus savo eksperimentų duomenis pavertė žmogaus girdimomis garso bangomis. Kitaip tariant, fizikai įrašė, kaip skamba antimedžiaga. Kiekvieną dalelę atitinka konkreti antidalelė, turinti tą pačią masę ir sukinį, tačiau pasižyminti priešingu krūviu ir kitais požymiais.

Astronomai atrado, kad kartu su Saulės plazmos pliūpsniais iš mūsų žvaigždės išmetamos ir egzotiškos antimedžiagos dalelės. Šis atradimas gali padėti mokslininkams geriau suprasti mįslingą antimedžiagos fenomeną, skelbia „Space.com“. Tai, kad Saulėje vykstantys žybsniai gali paskleisti tam tikras antimedžiagos daleles, buvo prognozuojama jau seniai, tačiau tik dabar pirmą kartą mokslininkams pavyko gauti tokio reiškinio įrodymą.

Kad išsiaiškintų tai, CERN ir Lorenso Berklio nacionalinės laboratorijos mokslininkai nusprendė prisiminti seną gerą Niutono metodą ir paleisti truputį antimedžiagos (ne visą antiobuolį, žinoma) žemyn. Antimedžiaga, veidrodinė įprastos medžiagos priešingybė, yra keistas sutvėrimas. Antimedžiagos atomai ir dalelės turi priešingą krūvio ženklą ir atitinkamai elgiasi. Kai dvi tokios priešingybės susiduria, geriau būti nuo jų kuo atokiau – jos akimoju anihiliuoja.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) užfiksavo naują medžiagos skirtenybės nuo antimedžiagos apraišką, pranešė Europos branduolinių tyrimų centras (CERN).  CERN fizikai tikisi, kad tai priartins vienos didžiausių Visatos paslapčių – kodėl joje medžiagos yra daugiau nei antimedžiagos, ir, atitinkamai, kodėl ši Visata ir joje esančios gyvos būtybės apskritai gali egzistuoti – įminimą. Juk jei medžiagos ir antimedžiagos kiekis būtų vienodas, jos viena kitą sunaikintų.

Vyraujanti dalelių fizikos teorija dali turėti trūkumų, teigia mokslininkai, aptikę, kad subatominė dalelė tam tikru būdu yra dažniau nei turėtų. Ši teorija, vadinama Standartiniu modeliu, yra geriausias vadovėlis, padedantis mokslininkams apibūdinti mažučius medžiagos gabalėlius, sudarančius visatą. Tačiau daug fizikų įtaria, kad Standartiniame modelyje yra skylių, o tokie atradimai kaip šis gali padėti nustatyti, kur jos slypi, praneša LiveScience.com.

Ar gali ta pati dalelė tuo pačiu metu būti materija ir antimaterija? Atrodo, taip. Ach, materija yra materija, o antimaterija yra antimaterija ir niekad jos nesusitiks. Ši eilutė turi savyje poetiškos tiesos – tikriausiai dar daugiau, nei Reidjardo Kiplingo originalas apie rytus ir vakarus. Galiausiai, jei medžiaga ir antimedžiaga susitinka, jos viena kitą sunaikina, anihiliuodamos šviesos blyksnyje.

Atrodytų, ko jau čia nežinoti apie Paukščių Taką? Tai blyški, skliautą į dvi dalis dalijanti miglų juosta naktiniame danguje. Be to, galaktika, kurioje yra mūsų Saulės sistema. Ir viena iš milijardų galaktikų, kurios centre turėtų tūnoti supermasyvi juodoji skylė. Ką čia naujo sužinosi? O sužinoti dar tikrai yra ką. Pavyzdžiui, apie tolimųjų galaktikų formas mes žinome daugiau nei apie gimtojo Paukščių Tako. Lygiai taip pat kadaise nežinojome ir kokios formos yra motulė Žemė.

Mokslininkai pirmą kartą išmatavo atomą, sudarytą iš antimedžiagos, praneša LiveScience.com. Šis matavimas, nors ir nelabai tikslus, – pirmas žingsnis bandant nuodugniai ištirti antimedžiagos atomus. Tai būtina norint suprasti, kodėl visata susideda iš medžiagos, o ne iš antimedžiagos. Manoma, kad visos medžiagos dalelės turi partneres iš antimedžiagos, kurių masė vienoda, bet krūvis – priešingas. Kai šios dalelės susitinka, jos viena kitą panaikina ir tampa gryna energija.

Auksas visuomet simbolizavo prabangą, rašo „Business Insider“. Šis metalas buvo siejamas su turtu ir gerove. Vis dėlto ši iškasena yra daug kartų pigesnė už brangiausias medžiagas, kurias galima atrasti arba sukurti mūsų planetoje. Žemėje egzistuoja daugybė vertingo turto, kurį, priešingai nei auksą, galima panaudoti labai pragmatiškai. Pateikiame brangiausių žemės turtų šešioliktuką 16. Šafranas Vieno gramo kaina – 11,13 JAV dolerių.

Mokslininkams pavyko pirmą kartą aptikti ploną iš antimedžiagos dalelių antiprotonų sudarytą žiedą, gaubiantį Žemę. Šis atradimas, apie kurį rašoma leidinyje „Astrophysical Journal Letters“, patvirtinta teorinius darbus, teigusius, kad Žemės magnetinis laukas gali pagauti antimedžiagą. Anot mokslininkų, nedidelis antiprotonų kiekis yra tarp Van Alleno žieduose sulaikomos „įprastos“ medžiagos. Antiprotonus aptiko „Pamela“ (angl.

Fizikai teigia, kad jiems pavyko tiksliausiai iki šiol pasverti antimedžiagą ir nustatyti antiprotono masę. Norėdamas padėti suprasti, kokie tikslūs buvo matavimai, mokslininkas Masaki Hori teigė: „Įsivaizduokite Eifelio bokšto svėrimą. Mūsų pasiektas tikslumas galėtų būti prilyginamas Eifelio bokšto svorio matavimui, kai paklaida siekia ant jo viršaus nutūpusio žvirblio svorį. Kitą kartą tai bus plunksna.

Kodėl dabartinė Visata sudaryta daugiausiai iš medžiagos nustatyti bandantys JAV fizikai dar pasistūmėjo į priekį. Fizikai mano, kad per Didįjį sprogimą turėjo būti sukurti vienodi medžiagos ir antimedžiagos kiekiai, praneša BBC. 2010 metais su „Tevatron“ dalelių greitintuvu dirbantys tyrėjai paskelbė pirmuosius rezultatus, rodančius, kad dalelėms yrant susidaro šiek tiek daugiau medžiagos nei antimedžiagos.

Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) mokslininkams pavyko apytiksliai 16 minučių išlaikyti sukurtus antivandenilio atomus. Tai kol kas rekordinis laikas, kurį pavyko išlaikyti antimedžiagos atomus, o toks pasiekimas atveria naujas galimybes materijos ir antimaterijos tyrimams. Priminsime, jog šiuos eksperimentus CERN mokslininkai vykdo jau pakankamai senai. CERN yra vienintelė laboratorija pasaulyje, kurioje įrengta antiprotonų tyrimams skirta infrastruktūra.

CERN laboratorijos (Šveicarija) ALPHA projekto mokslininkams pavyko rekordinį laiką – 1000 sekundžių (t.y., 16,7 min.) – nuo anihiliacijos išsaugoti antivandenilio atomus. Turint mintyje tai, jog ankstesnis rekordas (kuris priklauso tai pačiai tyrėjui grupei) siekė viso labo 172 milisekundes, pasiekimas pagerintas neįtikėtinai smarkiai.

1998 metais buvo atrasta, kad Visata plečiasi su pagreičiu. Dabar plačiai priimtas šio reiškinio aiškinimas remiasi vis dar nestebėtos tamsiosios energijos egzistavimu. Žinoma, yra pasiūlyta ir kitų aiškinimų. Viena iš alternatyvių idėjų kalba apie tam tikros rūšies masyvius objektus stumiančios jėgos, gravitacinės jėgos, egzistavimą. Ši antigravitacinė jėga ir plečia Visatą.

Fizikų naujai sukurta antimedžiagos forma yra sunkiausias ir sudėtingiausias iki šiol regėtas antidalykas. Reliatyvistiniame sunkiųjų jonų priešpriešinių srautų greitintuve (angl. Relativistic Heavy Ion Collider, RHIC) Niujorke sukurti antihelio branduoliai, kurių kiekviename yra du antiprotonai ir antineutronai, rašo NewScience.com.

Mokslininkai kuria naują prietaisą, kuris galėtų pagauti antimedžiagą ir išlaikyti ją pakankamai ilgai, kad būtų galima ją tyrinėti. Mat sukurti keistąją medžiagos pusseserę sudėtinga, tačiau ją išlaikyti dar sudėtingiau. Antimedžiaga yra tarsi veidrodinis medžiagos atspindys. Kiekviena medžiagos dalelė (pavyzdžiui, elektronas), kaip manoma, turi iš antimedžiagos susidedančią tokios pačios masės, bet priešingo krūvio antrininkę (šiuo atveju, pozitroną), rašo LiveScience.

JAV mokslininkai mano padarę vieną svarbiausių pastaraisiais metais atradimų geofizikos srityje. Jis toks neįtikėtinas, kad primena mokslinę fantastiką. Stiprios audros Žemės atmosferoje į kosmosą gali išmesti antimedžiagos daleles, teigiama Alabamos universiteto (JAV) mokslininkų tyrimo išvadose. Šis mokslui iki šiol nežinomas fenomenas buvo užfiksuotas stebint galingas audras NASA kosminiu Fermi gama spindulių teleskopu (FGST), pranešė „Space.

Svarbių postūmių pavyko pasiekti CERN branduolinių tyrimų laboratorijoje vykdomuose antimaterijos tyrimuose, skelbiama CERN pranešime spaudai. Vieno eksperimento metu panaudojus naują dalelių detektorių CUSP, mokslininkams pavyko sugauti ir gana ilgą laiką išsaugoti nemažą kiekį skriejančių antivandenilio atomų. Eksperimento rezultatai publikuojami žurnale „Physical Review Letters". Antimedžiaga (kaip ir jos neapčiuopiamumas) išlieka viena didžiausių modernaus mokslo paslapčių.

Holivudo trilerio „Angelai ir demonai“ scenarijaus posūkį netikėtai pakartojo CERN fizikų atradimas: jiems pavyko išgauti ir ilgai išlaikyti stabilią antimedžiagą. Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkams pavyko „pagauti“ ir palyginti ilgai išlaikyti kelias dešimtis vandenilio antimedžiagos atomų. Šis įspūdingas fizikų pasiekimas turėtų gerokai paspartinti tyrimus vienoje mįslingiausių dalelių fizikos sričių, skelbia „Telegraph.co.

JAV fizikams pavyko sukurti pačią sunkiausią iki šiol antimedžiagą, pranešė žurnalas „Science“, paskelbęs RHIC greitintuvą naudojusių mokslininkų straipsnį. Siekiant sukurti sunkiausias antimedžiagos daleles, Long Ailende (JAV) esančiame RHIC (Relativistic Heavy Ion Collider) Reliatyvistiniame sunkiųjų jonų priešpriešinių srautų greitintuve, veikiančiame 200 GeV galingumu, buvo vykdomi aukso jonų susidūrimai.