angonita rupšytė

Šeštadienį Vilniaus katedros aikštėje tęsėsi Baltijos kelio 25-mečiui skirti renginiai. Nuo pat ryto aikštėje buriavosi minia. Žmonės rašė palinkėjimus Lietuvai ir palydėjo „Baltijos kelio sąšaukos“ delegaciją į susitikimus Baltijos kelyje. Akcijos metu „Palinkėjimai Lietuvai iš kartos į kartą“ žmonės buvo kviečiami rašyti palinkėjimus Lietuvai. „Linkime eiti į priekį, niekada nesustoti ir mylėti savo žmones“, – rašė palinkėjimą Marija ir Simonas. „Vienybės, stiprybės ir laisvės.

Mykolo Romerio universitetas (MRU) parengė ir būsimiems bakalaurams siūlo naują perspektyvią studijų programą - Viešoji istorija (Public History). Kodėl viešoji istorija? Pristatant viešąją istoriją dažniausiai pabrėžiamas jos socialinis aspektas, kad istorija yra žmonių, žmonėms ir apie žmones (anglosaksiškoje tradicijoje ji metaforiškai įvardijama kaip History of the people, for the people and by the people). Istorijos moksle jau nuo XX a. vidurio susiformavęs supratimas apie visuomenės is...

Lietuvos radijas Metų žmogumi išrinko Sąjūdžio metraštininkę Angonitą Rupšytę, nuo pirmųjų Sąjūdžio dienų iki dabar tarnaujančią Lietuvai. Apdovanojimas šiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio metais skiriamas už nenuilstamą tarnavimą Lietuvai nuo pirmųjų Sąjūdžio dienų iki dabar už sąžiningą ir neparadinį darbą. Angonita Rupšytė šiuo metu vadovauja Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminties įamžinimo skyriui ir taip, anot jos bendražygių, toliau rūpinasi tautos sąmone.

Seimo kanceliarija sugeba solidžiomis premijomis pamaloninti apie pusę apvalias sukaktis švenčiančių darbuotojų. Ši LŽ atskleista piniginio klerkų skatinimo praktika parlamento vadovei Irenai Degutienei buvo staigmena. Nors Seimo kanceliarijos vadovybė pastaruoju metu išdidžiai aiškina taip drastiškai taupanti lėšas, kad labiau spaustis nėra jokių galimybių, LŽ išsiaiškino, jog papildomų pinigų čia vis dėlto randama net sunkmečiu.

Užsienio reikalų ministerijoje ketvirtadienį atidaryta Baltijos kelio dvidešimtmečiui skirta paroda „Žinia pasauliui, Baltijos kelias: po 20 metų“, kurioje eksponuojamos istorinės nuotraukos ir dokumentai, užsienio spaudos atgarsiai ir filmuoti kadrai. „Baltijos kelias buvo žinia pasauliui, kad niekas negali sustabdyti trijų Baltijos tautų“, - sakė atidarydamas ekspoziciją užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Prisidengiant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio vardu, šūkiais ir simboliais pastarąjį mėnesį įvairiuose šalies miestuose rengiamas „tautinės dainos“ koncertų turas po Lietuvą „Pabudome ir kelkimės“. Rengėjai praneša, kad nemokamų koncertų turo metu bus atliekamos Atgimimo laikų dainos. Tačiau į koncertus atvykusiems žiūrovams vietoj Atgimimo laikų repertuaro tenka klausytis grupės „Balius“ atlikėjų Lauros ir Klarko atliekamų užstalės stiliaus dainų.

Studentai ir jaunieji mokslininkai finansinio paskatinimo už prasmingus darbus dar turės palaukti. Pusantrų metų brandinta Valstybės nepriklausomybės stipendijos idėja ateinančią Kovo 11-ąją dar netaps kūnu. Nors stipendijos, kurios dydis - 300 MGL (1 MGL - 130 litų), skyrimo nuostatai palaiminti dar pernai liepą, iki šiol nesudaryta vertinimo komisija, turinti įvardyti asmenis, nusipelniusius gauti finansinį paskatinimą.

Airijos lietuviai Seimo rinkimuose gausiausiai balsavo už Artūro Valinsko vadovaujamą Tautos prisikėlimo partiją - preliminariais duomenimis, jai atiteko 26,1 proc. balsų. Antroje vietoje Airijoje liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) su 17,26 proc. balsų, trečioje vietoje - Liberalų sąjūdis su 15,5 proc. balsų.

Rinkimuose ir referendume dalyvavusių šalies gyventojų nepakako, kad referendumas dėl Ignalinos jėgainės likimo būtų laikomas įvykusiu - pritrūko poros procentų balso teisę turinčių gyventojų. Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, paskelbtais pirmadienio rytą, į referendumą atėjo 1,210 mln. arba 47,81 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Dauguma iš jų pasisakė už Ignalinos jėgainės veiklos pratęsimą. 37,2 tūkst. (3 proc.) rinkėjų referendumo biuletenius sugadino.

Laimės į užsienį išvažiavę ieškoti lietuviai kaip niekada aktyviai rinko naują Lietuvos valdžią. Didžiulės eilės kėlė žmonių nepasitenkinimą, tačiau tai nestabdė permainų savo gimtinėje ištroškusiųjų - jie iki pat uždarymo šturmavo Lietuvos ambasadose ir konsulatuose dirbusius rinkimų punktus, rašo „Respublika“. Rinkimams Maskvoje trukdė rinkėjai Rusijos sostinėje gyvenantys ar laikinai atvykę Lietuvos piliečiai savo pilietinę pareigą atlikti galėjo Lietuvos ambasadai priklausančiuose Jurgio...

Užsienyje esantys Lietuvos piliečiai neskuba pareikšti savo valios Seimo rinkimuose bei konsultaciniame referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Kaip informavo rinkimus užsienyje kuruojanti Seimo Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento vyriausioji specialistė Angonita Rupšytė, iki pirmadienio ryto užsienyje balsavo 408 rinkėjai.

Prezidento Valdo Adamkaus teigimu, Lietuvoje gyvena daug talentingų ir atsakomybės nebijančių piliečių, todėl ji turi viltingos ateities perspektyvą. "Būdami modernūs nepraradome ir nepamiršome vertybių, mus artinančių ir vienijančių su signatarais, su 1918-ųjų metų Lietuva. Pagrindinė iš jų - tai laisvė. Laisvė gyventi pagal savo vertybių sistemą ir laisvė realizuoti pamatinę tautos teisę - kurti savo valstybę", - penktadienį įteikdamas valstybės apdovanojimus sakė V.Adamkus.