alina jakavonienė

Daugeliui šeimų Lietuvos regionuose trūksta elementarios pagalbos – psichologų, specialistų, dirbančių su priklausomybių turinčiomis šeimomis, kompleksinių paslaugų ir dėmesio, pastebi vaiko teisių sargai. Štai Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigia, kad jau ne vienerius metus ataskaitose akcentuoja paslaugų šeimoms ir jų prieinamumo klausimą  „Labai gaila, kad kiekviena ministerija savaip supranta kompleksines paslaugas. Matau visiškai skirtingas ėjimo kryptis.

Kai kurie atskirų organizacijų nariai kuria mitus apie naująją vaikų apsaugos sistemą, tačiau jie visi sudūžta į faktus, teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktorė Alina Jakavonienė Seime vykusioje diskusijoje: „Vaikų teisės: kokių sprendimų reikia Lietuvai?“ „Vaikų teisių gynėjų tikslas yra saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Mūsų tikslas nėra bausti tėvus, mūsų tikslas – saugoti vaikus.

Lietuvoje, pirmą kartą nuo 2002 metų, viena šeima iš karto įsivaikino 3 vienos šeimos vaikus: du broliukus ir jų sesutę. Vyriausiajam iš vaikų yra 7 metai. Įtėviai, į savo šeimą priėmę 3 svetimus vaikus, dar augina ir savo biologinį vaiką, praneša Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. „Suprantame, kad biologinių tėvų globos netekusiems vaikams nepaprastai svarbu išlaikyti artimus, šiltus santykius su likusiais broliais ar seserimis.

Pyktis dėl vaikų atiminėjo perauga į smurtą. Pareigūnai pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl smurto prieš du specialistus, lankiusius šeimą su vaikais Anykščių rajone. Tiesioginė transliacija feisbuke prieš beveik porą savaičių sukaustė tūkstančių žiūrovų dėmesį. Drama vyksta Kauno rajone Pabalių kaime. Po anoniminio pranešimo, kad namuose yra galimai girta moteris su nepilnamečiais vaikais, atvyko pareigūnai. Moteris atsisakė tikrintis blaivumą, dėl to iškviesti vaiko teisių apsaugos specialistai.

Po Lietuvą sudrebinusių vaikų atėmimo skandalų, nemažą dalį tėvų sukaustė baimė. Vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimai, kad dėl menkiausio vaiko kaprizo, verksmo, ar netgi melagingo kaimynų skundo, bet kurią akimirką  į namų duris gali pasibelsti vaiko teisių apsaugos specialistai. Šis nerimas siejamas su nepakankama informacijos sklaida ir nežinojimu, kokios yra tikrosios vaiko atėmimo priežastys bei procedūra.

Lietuvą drebina vaikų, atimtų iš šeimų, istorijos. Viena pirmųjų, ir bene garsiausiai nuskambėjusi – kauniečių Kručinskų istorija. Tuomet iš tėvų rankų buvo atimti du vaikai. Įtarimai dėl smurto prieš vaikus dabar pateikti ne tik mamai, tačiau ir vaikų tėčiui. Advokatė Rūta Visocnik naujienų portalui lrytas.lt patvirtino, kad praėjusią savaitę įtarimai baudžiamojoje byloje dėl veiksmų prieš vaikus buvo pareikšti ir tėvui. Įtarimai Gintarui Kručinskui buvo pareikšti apklausus mergaitę policijoje.

Trečiadienį Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų centre vykstant atvejo peržiūrai, kurios metu bus sprendžiama, ar grąžinti Gintaro ir Eglės Kručinskų vaikus namo, į įvykio vietą atėjo vaikų močiutė, Eglės mama. Ji buvo minima, kaip viena iš artimųjų, kuri kaip ir galėtų auginti iš šeimos paimtus vaikus, tačiau buvo svarstymų, kad močiutė to gali nenorėti arba jos sveikata gali būti per silpna.

Lietuvą žaibu apskriejo žinia, kuomet trečiadienį iš poliklinikos buvo pagrobtas lietuvės Renatos Katinaitės-Lodh sūnus – tai, kaip teigiama, padarė vaiko tėvas, indas Kaushikas Lodh. TV3.lt aiškinasi, ką daryti, kai vienas iš vaiko tėvų įtaria, kad kitas atžalą kėsinasi pagrobti ir kas yra kalčiausias šioje istorijoje.