alanta

Kuo gali būti patrauklus mažytis miestelis keliolika kilometrų nuo Molėtų, kurį ramiausiai pravažiuotum nė nepastebėjęs, jei nei baltų jo bažnyčios bokštų smailės? Alanta – puikus pavyzdys, kaip iš senos gyvenvietės, teturinčios bažnyčią, seną dvarą ir mokyklą, gali rastis gyvas, pulsuojantis kultūros židinys. Kas šį užkūrė? Ogi vietos entuziastai, paprasti žmonės.

Molėtų rajone, Alantoje, sekmadienį baigėsi tradicinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, kaip ir kasmet subūręs Lietuvos, lietuvių išeivijos ir užsienio intelektualiosios visuomenės, studentijos atstovus. Neformalaus „Santaros-Šviesos“ judėjimo svarbiausiu tikslu ir misija įvardytas kilnaus individualizmo ugdymas, keltas individualios atsakomybės poreikis ir išsilaisvinusių individualistų bendravimo siekis, patriotizmo ir gyvosios lietuvybės principai.

Šį savaitgalį, rugpjūčio 6–7 dienomis, Molėtų rajono Alantos technologijos ir verslo mokyklos bei Alantos dvaro teritorijoje vyko jubiliejinė, 35-oji Lietuvos bitininkų šventė. Alantos bažnyčioje vyko šv. Mišios, į šventę atvykę kraštiečiai bei svečiai iš kitų rajonų galėjo dalyvauti oficialiame šventės atidaryme, bendrauti su kitais bičiuliais, pasivaikščioti po mugę ir ne tik. Oficialios šventės atidarymo metu vyko geriausių bitininkų apdovanojimai.

Penktadienį Alantoje, Molėtų rajone, prasideda kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas. Šiemetiniame suvažiavime išskirtinis dėmesys bus skiriamas Lietuvos ir jos kaimynių santykiams bei Česlovo Milošo 100-mečio minėjimui. 1954 metais lietuvių studentų išeivijoje sukurta organizacija „Santara-Šviesa“, nuo 1993-iųjų kasmet savo suvažiavimus rengianti ne tik JAV, bet ir Lietuvoje, vienija lietuvybės likimui neabejingus Lietuvos ir pasaulio kultūrininkus, intelektualus, akademinį jaunimą.