2024 m. prezidento rinkimai

Paaiškėjo ilgai laukti prezidento rinkimų rezultatai – antrame ture susitiks prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. Vis dėlto, dėmesį patraukė ir kontroversiškais, prorusiškais pareiškimais pagarsėjusio Eduardo Vaitkaus rezultatas – jis laimėjo dviejose apylinkėse. Ekspertai sako, jog tai rodo tiek nesėkmingą rusakalbių integraciją rytuose, tiek kitų kandidatų apsileidimą, kurie šiuose regionuose neagitavo. Iš viso už Eduardą Vaitkų balsavo apie 104 tūkst.

Po penkerių metų surengtas antrasis bandymas pakeisti Konstituciją išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes irgi buvo nesėkmingas. Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.

Kol kas dviejose apylinkėse pirmaujantis Eduardas Vaitkus atskleidė, jog planuoja dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose. Kandidatas taip pat teigė, jog jam nerūpi, kurią vietą užims prezidento rinkimuose. E. Vaitkus sakė, jog ateinančiuose Seimo rinkimuose kandidatuos kartu su nauja partija – tiesa sako, jog pats jos nesteigs. Mediko teigimu, dalyvauti Seimo rinkimuose jį skatina didelis prezidento rinkimų metu sukauptas aukų skaičius iš fizinių asmenų.

Kol kas dviejose apylinkėse pirmaujantis Eduardas Vaitkus atskleidė, jog trijose apylinkėse dalino laikraščius rusų kalba. Kandidatas sako, jog jam nerūpi, kurią vietą užims prezidento rinkimuose – jam svarbiausia jo paskleista žinia. Žurnalistams E. Vaitkus sakė, jog jam svarbiau ne vieta, kurią užims rinkimuose, bet paskleista žinia „Man visiškai nesvarbu“, – sakė E. Vaitkus. „Tai ką aš sakau, yra iš esmės baisu. Baisu išgirsti, kad esame atsidūrę tokioje padėtyje, kad yra keliai.

Skelbiami pirmieji balsavimo rezultatai ir Eduardas Vaitkus pirmauja kai kuriose savivaldybėse. Šiuo metu suskaičiuotos 373 apylinkės iš 1895 apylinkių. Pirminiais VRK duomenimis, Šalčininkų rajono savivaldybėje E. Vaitkus pirmauja – 41,50 proc. balsų. Visagino savivaldybėje E. Vaitkus pirmauja – 39,22 proc. balsų. VRK duomenimis, 12 iš 60 Lietuvos savivaldybių balsavo per 60 proc. rinkėjų.

Kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus sekmadienio vakarą žurnalistams pakartojo savo anksčiau išsakytas mintis – neva prezidento rinkimai nelygiateisiai. Vis dėlto, jis sako, jog nugalėtoją pasveikins, o pats neatmeta galimybės patekti į antrą rinkimų turą. Kontraversiškais pasisakymais pagarsėjęs medikas sakė, jog rinkimai nuo pat pradžių buvo nesąžiningi. „Mano šansai yra geri, tačiau prieš mane nuo pat pradžių buvo naudojamos diskriminacinės priemonės.

Paskutinę valandą Kaune kai kuriose apylinkėse atvykę balsuoti kauniečiai pasipiktino, kai pamatė, kad pasibaigė rinkimų biuleteniai. Vyriausiajai rinkimų komisija tv3.lt pranešė, kad žinoma situacija, kad kelios apylinkės buvo priartėjusios prie ribos, kai galėjo pritrūkti balsavimo biuletenių. Tokiais atvejais nedelsiant informuojama savivaldybės rinkimų komisija, susisiekiama su kitomis aplinkinėmis balsavimo vietomis ir senkančių biuletenių atsargos yra labai greit papildomos.

Lietuvos politinės partijos laukia rinkimų rezultatų. Štai, Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas – Gedimino prospekte esančioje partijos būstinėje laukia rinkimų rezultatų. Jis įvertina lietuvių aktyvumą šių rinkimų metu bei leidžia suprasti, už ką balsuotų antrame ture, jeigu pats nepatektų. Taip pat, kokių rezultatų šiandien tikisi pats.

Lietuvoje gyventojams patariama būti pasirengusiems vadinamąjį išvykimo krepšį, kuris būtų naudingas ekstremaliųjų situacijų atvejais: jei Rusija užpultų Lietuvą, namuose kiltų gaisras arba kita katastrofa.

Kandidatui į Lietuvos prezidentus, šiauliečiui Arūnui Rimkui neseniai sukako 61-eri metai. Vyras vedęs ir turi dukrą. Laisvalaikiu jis skaito knygas apie politiką ir ekonomiką, dirba psichiatru Šiaulių ligoninėje. Plačiau apie jo asmenybę domėjosi TV3 aktualijų laida „TOP 3“. Pretendentai į prezidentus iki kovo 28 dienos turėjo surinkti nemažiau kaip 20 tūkst. parašų. Tą jie galėjo daryti tiek popieriniu, tiek elektroniniu būdu.

Kandidatai į prezidentus jau renka parašus, dalis jų jau surinko. Jų reikia surinkti mažiausiai 20 tūkstančių, kad galima būtų tęsti kovą dėl šalies vadovo posto.

2024 metais lietuvių laukia tikras rinkimų maratonas, tačiau daugiausiai dėmesio tikriausiai sutrauks gegužę prie balsadėžių kviesiantys prezidento rinkimai. Ekspertai gana gerai vertina dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos šansus ir išskiria tris pagrindinius favoritus, kas galėtų kartu su juo patekti į antrąjį rinkimų turą. Visgi pergalės šampaną apžvalgininkai G. Nausėdai siūlo dar palaikyti šaldytuve, kadangi rinkimų istorija rodo, kad gali atsitikti ir didelių netikėtumų.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) antrą kartą patikėjo Ingrida Šimonyte ir išleido ją į lenktynes dėl Daukanto rūmų. Visgi ekspertai netiki premjerės šansais 2024 m. prezidento rinkimuose. Pasak jų, I. Šimonytė „susitepė valdžia“, jos reitingai prasti, tad net ir 2019 m. pasiektą rezultatą pakartoti bus itin sunku.

Ar kitais metais baigsis karas Ukrainoje? Kas laimės rinkimus Lietuvoje, JAV ir Europoje? Ko tikėtis iš artėjančių 2024-ųjų? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Andrius Jakimčuk ir Martynas Žilionis. Laidoje aptariami svarbiausi 2023-ųjų įvykiai ir pateikiamos prognozės artėjantiems 2024-iems, kurie žada būti politinių lūžių metai ne vienoje valstybėje.

Opozicinė Darbo partija sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose planuoja priimti sausį kitame tarybos posėdyje, sako partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.  „Čia turbūt daugiausia laiko užėmė ir buvo tokia aktyviausia, karščiausia ir atviriausia diskusija. Priimtas sprendimas galutinį sprendimą priimti kitame tarybos posėdyje, kurį planuojame organizuoti sausio pradžioje“, – po sekmadienį Kėdainiuose vykusio Darbo partijos tarybos posėdžio BNS sakė A. Mazuronis.

Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad sieks antrosios kadencijos. Ar rinkimų favoritas jau aiškus? O gal iššaus netikėtas „juodasis arkliukas“? Kokios intrigos mūsų laukia 2024 m. prezidento rinkimuose? Apie šią situaciją naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė ir Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Premjerė Ingrida Šimonytė neabejoja, kad Gitanas Nausėda sieks antrosios kadencijos. Pasak jos, prezidentas jau yra pradėjęs rinkimų kampaniją, o šalies vadovo retorika rinkimų įkarštyje gali suktis aplink kritiką ministrų kabinetui. Premjerė nesiėmė prognozuoti, ar antroji prieš G. Nausėdą jai bus sunkesnė. „Toje kampanijoje bus ne tik prezidentas, neabejoju, kad bus, bet bus ir kiti kandidatai.

Apklausa parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų mano, kad premjerė Ingrida Šimonytė turėtų atsistatydinti dalyvaudama prezidento rinkimuose. Vyriausybės vadovė tam pagrindo nemato. Pasak jos, tokiu atveju, pasitraukti turėtų ir dabartinis prezidentas, ir visa eilė kitų politikų. Pusė (50,4 proc.

Po truputį gausėja kandidatų į prezidentus būrys. Laisvės partija ir demokratai į kovą meta savo kandidatus. Nors yra savo srities profesionalai, politikoje juos galima laikyti naujokais. Tad ar pavyks jiems mesti rimtesnį iššūkį senbuviams? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Konservatorių demokratijos šventė pasibaigė net neprasidėjusi. Visiems likusiems kandidatams atsisakius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidate prezidento rinkimuose bus premjerė Ingrida Šimonytė. „Pirminiai rinkimai turi ir tokią galimybę įvykti“, – po prezidiumo posėdžio kalbėjo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas trečiadienį pranešė nedalyvausiantis pirminiuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimuose siekiant tapti partijos kandidatu prezidento rinkimuose. Bendrapartiečiams jis padėkojo už išreikštą paramą ir nurodė susitelksiantis į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas.  Apie tai jis trečiadienį pranešė feisbuke.

Jei Jungtinėse Valstijose jau matome modifikavusį trumpizmą, į Lietuvą Donaldo Trumpo taktikos skinasi tik dabar. Ir jas išbando neblogai reitinguose atrodantis Ignas Vėgėlė. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk. Trečias pagal populiarumą respublikonų kandidatas pirminiuose rinkimuose – 38-ių Vivekas Ramaswamy‘is. Verslininkas, milijonierius ir trumpizmo šalininkas.

Rinkimų nuotaikos persmelkė ne vienos šalies politinę darbotvarkę. Rusijoje prezidentines ambicijas puoselėjęs Jevgenijus Prigožinas jau sulaukė savo laidotuvių, nors kyla sąmokslo teorijų, kad lėktuvu skrido ir jame žuvo ne tas Prigožinas. JAV vienas kandidatas jau kalba, kai užbaigtų karą atidavęs Rusijai okupuotas teritorijas ir remiasi dar XIX a. pareigas ėjusio prezidento paskelbta doktrina.

Internete atsirado peticija, kurioje renkami parašai dėl Dalios Grybauskaitės dalyvavimo kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Peticija paskelbta puslapyje peticijos.lt. „Gerbiama Prezidente Dalia Grybauskaite, mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus. Lietuva gyvena sunkų ir pavojingą laiką, tokį laiką, kai reikia didelio susitelkimo, didelės valios, griežtumo ir ryžto. Tokio laiko, kuris atitinka būtent jūsų gebėjimą vadovauti šaliai. Nenorime tuščiažodžiauti.

Konservatoriai pradėjo „demokratijos šventę“ ir savo kandidato į prezidentus paiešką. Tarp realiausių favoritų įvardijami dabartiniai ministrai ir premjerė. Ekspertų šios pavardės nedžiugina, o kai kurios netgi pykdo. TS-LKD organizuoja atvirus pirminius prezidento rinkimus, kurių metų išsirinks savo kandidatą, kuris kitų metų pavasarį varžysis dėl Daukanto rūmų.

Iki prezidento rinkimų likus mažiau nei metams, dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai kol kas prognozuojama antra kadencija. Jo reitingas ir toliau sparčiai kyla. Su banguojančiu palaikymu, tačiau tvirtai antroje vietoje besilaikantį advokatą Igną Vėgėlę politologai įvardija kol kas vieninteliu galimu konkurentu nurungti Nausėdą.

Aurelijus Veryga pirmasis įšoko į traukinį, puškantį į 2024 metų prezidento rinkimus. Ekspertų nuomone, nors realių šansų pakovoti dėl prezidento posto valstiečių kandidatas turi nedaug, A. Verygos įsitraukimas yra didelė problema su valstiečiais anksčiau sietam, o dabar jau akivaizdžiai jų kandidatu nebūsiančiam Ignui Vėgėlei.

Nors buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad 2024 metais neketina dalyvauti rinkimuose ir grįžti į Daukanto aikštę, viešojoje erdvėje vis pasirodo buvusios šalies vadovės simpatikų lūkestis, kad D. Grybauskaitė grįš. Grotažymę #DaliaGrįžk galima pamatyti dažniau, nei pačią D. Grybauskaitę viešumoje. Tad kodėl bent dalis lietuvių taip laukia ir tikisi buvusios prezidentės sugrįžimo į aktyvią politiką? „Strategija sudėliota. Viskas paruošta.

Ar Dalia Grybauskaitė siekia grįžti į S. Daukanto aikštės rūmus? Tokią mįslę uždavė socialiniuose tinkluose pasirodžiusi nuotrauka. Iš žmonių komentarų atrodo, kad bent jau dalis visuomenės tokiam buvusios šalies vadovės žingsniui pritartų. „Strategija sudėliota. Viskas paruošta. #2024.“ Tokį prierašą buvęs prezidentės patarėjas Liudas Zakarevičius paliko prie nuotraukos socialiniuose tinkluose, kurioje įamžinta Dalia Grybauskaitė su buvusiais komandos nariai.

Pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė kalbėdama LRT radijuje prakalbo apie artėjančius prezidento rinkimus, kurie vyks 2024 metais gegužės mėnesį. Premjerė teigė, kad kol kas nesako „ne“ dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose. „Į šitą klausimą kol kas mano atsakymas yra, kad aš nesakau ne“, – LRT radijui pirmadienį teigė I. Šimonytė. Kai 2019 metais vyko prezidento rinkimai, I. Šimonytė antrajame rinkimų ture pralaimėjo prieš dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą.

Aštrūs buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymai viešojoje erdvėje sukėlė diskusiją, kad ji gali dar kartą mėginti savo laimę prezidento rinkimuose, kurie vyks 2024 metais. Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad rinkėjai būtų linkę palaikyti buvusią šalies vadovę, pati D. Grybauskaitė atmeta galimybę sugrįžti į aktyvią politinę veiklą.