2020 m. seimo rinkimai

Pirmuosiuose Seimo rinkimuose po partijos skilimo dalyvaujantys socialdemokratai eina su atsinaujinusia komanda, tačiau joje yra ir gerai žinomų politikų, paskui kuriuos velkasi skandalų šleifas. Kartu su socialdemokratais į rinkimus žengia teistumą turėję ar dėl įtartinų kelionių postus praradę politikai. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su skandalais, kurie lydi ar lydėjo šiemet Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų narius ar kandidatus rinkimuose.

Rinkiminiu laikotarpiu politikai bando potencialius rinkėjus pasiekti visur, o šiais laikais, atrodo, daugiau šansų dėmesį atkreipti ne milžinišku plakatu lauke, o reklama socialiniuose tinkluose. Kai kurios partijos ir politikai tokioms reklamoms skiria dešimtis tūkstančių, o kiti, nežinia, ar iš taupumo, ar iš lėšų neturėjimo, skiria šimtus eurų, o kartais tam net nemeta pinigų.

Likus mėnesiui iki Seimo rinkimų politikai ketvirtadienį susirinko į paskutinę savo kadencijos sesiją. Prieš rinkimus Seimo salėje aidėjo žeminančios replikos ir kaltinimai. Politologai teigia, kad konstruktyviam darbui koją kiš rinkimai, konfrontacija tarp didžiųjų partijų tik didės. Skvernelis oponentus išvadino „sofos politikais“ Premjeras Saulius Skvernelis kalbėdamas Seimo tribūnoje teigė, kad šį Seimą ir 17 Vyriausybę Lietuva prisimins kaip COVID-19 valdžią.

Lietuvos socialdemokratų partija pristatė rinkimų programą, kurioje negailėjo pažadų ir siūlymų. Kandidatu į premjerus siūlomas partijos pirmininkas Gintautas Paluckas trečiadienį pristatė plačią mokesčių sistemos pertvarką ir pažymėjo, kad seks estų pavyzdžiu, nes kultūrai Lietuvoje per mažai skiriama dėmesio. Socialdemokratų tikslas – gauti daugiau mandatų nei per praėjusius Seimo rinkimus. Tuo metu socialdemokratai gavo 17 mandatų.

Žmonės, jei norėsite ką nors viešai kalbėti ar rašyti apie premjerą Saulių Skvernelį, rinkimų įkarštyje su juo pasidaryti selfį ar nusipiešti abstrakciją su jo šešėliu, nuo šiol nepamirškite gauti raštišką leidimą. Nes jei pamiršite, pas Jus ateis Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ir nubaus. Čia – ne anekdotas, čia – gyvenimo Lietuvoje realybė, kurioje dabar ir aš pats rizikuoju sulaukti atitinkamo dėmesio.

Naujų mokslo metų proga Vilniaus miesto savivaldybė „pasveikino“ daugiau kaip 10 tūkstančių vaikų, jų tėvus ir trenerius, paralyžiuodama visą vaikų sportą sostinėje. Tai reiškia, kad dar mažiausiai mėnesį, o gal ir ilgiau vaikai sportuoti negalės.

„Laisvės ir teisingumo“ partija šiais metais predenduojanti į Seimą žada didelį dėmesį skirti laisvai samdomiems darbuotojams, siūlo pratęsti Seimo kadenciją ir nekalba apie pensijų didinimą.  Antradienį partija „Laisvė ir teisingumas“ TSPMI organizuojamo renginio metu pristatė savo rinkiminę programą, kurią komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) ekspertai prof. dr. Ainė Ramonaitė, doc. dr.

Partija „Laisvė ir teisingumas“ pristatė kandidatų sąrašą ir programą šių metų Seimo rinkimams. „Trimis muškietininkais“ pramintų Remigijaus Žemaitaičio, Artūro Zuoko ir Artūro Paulausko iš skirtingų partijų ir judėjimų suvienyta partija, jei bus išrinkta į parlamentą, sieks partnerystės įteisinimo, kokybiškesnės teisinės sistemos ir mažesnių mokesčių darbdaviams, išlaikantiems senjorų darbo vietas. Partija savo kandidatus ir programą pristatė A. Zuoko namų kieme, Užupyje.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad valdantieji prisiėmė per daug nuopelnų dėl koronaviruso suvaldymo šalyje. Kalbėdama apie praėjusią Seimo kadenciją, liberalų lyderė pabrėžė, kad nors pavyko sustabdyti dalį valstiečių buldozeriu stumiamų sprendimų, tačiau vienybės opozicijoje trūko. 2015 metų balandį, likus daugiau nei metams iki Seimo rinkimų, Viktorija Čmilytė-Nielsen prisiekė ir tapo Seimo nare.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) pristatė savo kandidatus artėjančiuose Seimo rinkimuose. Nors partija ir yra reitingų dugne, ją į rinkimus ves vienas populiariausių šalies politikų – užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad socialdarbiečiai remia gerovės valstybės viziją, po rinkimų tikisi turėti 15 mandatų Seime, o premjero postą siūlytų L. Linkevičiui.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki Seimo rinkimų liko trys mėnesiai, o į partijų ir savarankiškų kandidatų rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki žinomų visuomenės veikėjų. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurios partijos ir kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Iki liepos vidurio spalio 11 dieną vykstančiose Seimo rinkimuose registravosi aštuoniolika partijų ir keturiolika savarankiškų dalyvių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) pirmadienį pristačius rinkimų į Seimą sąrašą ilgametė Seimo narė valstietė Rima Baškienė atsidūrė 12 vietoje. Praėjusiais rinkimais ji buvo gerokai aukščiau – trečioje pozicijoje. Tačiau R. Baškienė tv3.lt pripažino nelaikanti nuoskaudos ir atviravo, kad šiemet tikėjosi būti gerokai žemesnėje pozicijoje, nes nebuvo paklusni. „Partijos valdyba taip įvertino. Jų nuomonė yra tokia, gerbiu jų nuomonę. 12 vieta yra pakankamai aukštai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai vidiniame balsavime nusprendė, kuriuos bendražygius norėtų matyti sąrašo, vedančio konservatorius į Seimo rinkimus, viršūnėje. Daugiausiai palaikymo sulaukė krikščionių demokratų flango atstovai, o štai liberalesni konservatoriai bendrapartiečių palaikymo sulaukė mažiau. Partijos lyderis Gabrielius Landsbergis tikina, kad visa tai – natūralūs procesai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis sako, kad partija jau ruošiasi Seimo rinkimams ir dėlioja planus, tačiau išlieka paslaptingas. Dar neatskleidžia, kas ves partijos sąrašą ir nelinkęs pranešti, ar pats juose dalyvaus. Savo kandidatus įvardys tik liepos antroje pusėje. Tačiau partijos pirmininkas noriai kalba apie jų deleguotus du ministrus ir giria jų darbus kovoje su pandemija.

Su visomis partijomis, kurios bent jau kairiajame centre, po rinkimų dar būtų galima bendradarbiauti, tačiau dėl Gintauto Palucko socialdemokratų iškyla labai daug klausimų, interviu tv3.lt kalbėjo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas. Politikas teigė, kad skylant partijoms G. Paluckas aiškino, jog socialdemokratai per mažai kairieji, kad jie suks į kairią pusę, tačiau atsitiko priešingai – pasuko su dešiniaisiais.

Artėjant Seimo rinkimams vis daugiau žmonių domisi astrologų prognozėmis, kuriai politinei partijai ir jų lyderiams bus palankiausios žvaigždės. Savo prognozę dėl artėjančių Seimo rinkimų TV3 laidoje „IšNamų“ pateikė iš viena žinomiausių šalies astrologių Palmira Kelertienė.

Seimas antradienį nesugebėjo atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto įstatymui, mažinančiam rinkimų į parlamentą kartelę.  Nors buvo siūlyta Seimo rinkimų kartelę mažinti nuo 5 proc. iki 3 proc., o koalicijoms – nuo 7 iki 5 procentų, rinkimų barjeras išlieka tas pats. Už kartelės mažinimą balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 51, susilaikė 2 parlamentarai. Šalies vadovo grąžinto įstatymo priėmimui, taip atmetant jo veto, reikėjo ne mažiau kaip pusės Seimo narių – 71 balso už.

Seimas antradienį sprendė dėl prezidento Gitano Nausėdos veto įstatymui, mažinančiam rinkimų į parlamentą kartelę.  Rytinis balsavimas parodė, kad Seimo nariai linkę atmesti šalies vadovo veto. Už tai, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo, balsavo 70 Seimo narių, prieš – 58. Per pietų pertrauką įstatymą apsvarstys Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o vakariniame posėdyje numatytas galutinis priėmimas.

Seimas ketvirtadienį sprendė dėl rinkimų kartelės mažinimo, tačiau dalis parlamento narių nusprendė nebalsuoti. Balsavimas bus kartojamas kitame Seimo posėdyje. Balsavime dalyvavo 63 Seimo nariai. Už rinkimų barjero sumažinimą balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 2, 2 parlamentarai susilaikė.

Seimas ketvirtadienį pritarė Ramūno Karbauskio ir Naglio Puteikio pasiūlymui nuleisti rinkimų kartelę partijoms iki 3 proc. Tačiau džiaugtis mažesnėms partijoms dar anksti – balsavimas dėl viso įstatymo projekto konservatorių prašymu nukeltas iki kito posėdžio. Šiuo metu rinkimų kartelė siekia 5 proc. partijoms ir 7 proc. koaliciniams sąrašams. Nors pagal pirminį įstatymo projektą kartelę mažinti norėta iki 4 proc, o koalicijoms iki 6 proc.

Bendražygių iš „Tvarkos ir teisingumo“ išduotas Remigijus Žemaitaitis rado naujų sąjungininkų. Sėkmės artėjančiuose Seimo rinkimuose jis sieks kartu su Artūru Zuoku ir Artūru Paulausku.

Nors iki rinkimų liko dar nemažai laiko, politikai jau pradėjo jiems ruoštis. Seimo nariai nusprendė sumažinti barjerą, kurį reikia „peršokti“, norint patekti į šalies parlamentą. Seimas po svarstymo pritarė Seimo rinkimų kartelės mažinimui. Už balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 9 parlamentarai. Kad Seimo rinkimų kartelė būtų sumažinta, parlamentarai turės dar kartą balsuoti.

Eglė Kručinskienė, pristatydama savo motyvus žengti į politiką, sakė, kad šia kryptimi pradėjo eiti nuo tada, kai pateko į areštinę garsiojoje vaikų atėmimo istorijoje. Moteris Centro partijoje „Gerovės Lietuvoje“ planuoja kuruoti vaikų teisių sritį ir tapti „antrosios Lietuvos“ balsu.

Į Seimo rinkimus susiruošusi Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija žengs ne tik pakeitusi pavadinimą ar pasitelkusi žymius veidus. Politinė jėga planuoja padėti prezidentui Gitanui Nausėdai įgyvendinti gerovės valstybės viziją.  Seime vykusios spaudos konferencijos metu Lietuvos centro partijos pirmininkas N. Puteikis pristatė atnaujintą politinės jėgos pavadinimą – Centro partija-gerovės Lietuva.