Ėgliškių piliakalnio kompleksas stūkso į Dangės ir Šaltupio santaką įsiterpiančioje aukštumoje. Piliakalnis, įrengtas aukštumos pakraštyje, apjuostas plataus gynybinio pylimo. Į vakarus nuo jo, už iškastos griovos, išlikęs kyšulys, vadinamas Perkūno kalnu. Skaityti daugiau>

Dabartiniu metu šiaurinę draustinio dalį užima senas, 100-130 m. amžiaus natūraliai susiformavęs mišrus miškas (205 ha), kurį sudaro ąžuoliniai pušynai ir ąžuoliniai eglynai. Jo pakraščiuose auga prieš 20-50 metų pasodinti eglių ir pušų jaunuolynai. Miško žemė užima didžiausią draustinio dalį – 450 ha, į kurią patenka ir dalis pelkės bei nemažai atvirų erdvių. Skaityti daugiau>

Bražuolės pilkapiai yra 0,8 km į pietvakarius nuo Bražuolės kaimo, 1 km nuo kelio Trakai-Vievis (0,2 km į šiaurę nuo jų yra Bražuolės piliakalnis). Išlikę du apardyti pilkapiai - pokaryje čia buvo ariamas kolūkio laukas. Pilkapiuose iškasta duobių, kyšo stambių akmenų viršūnės. 1999 m. V. Kliaugaitė ištyrė išlikusius du suardytus pilkapius, kurių buvo neįmanoma datuoti. Skaityti daugiau>

2014 metų pavasarį visuomenei atidarytas „Balto ežero šilas“. Parkas yra vaizdingo kraštovaizdžio 2,5 ha teritorijoje prie Balto ežero ir Laukesos upelio, 4 kilometrai nuo Zarasų centro.“Balto ežero šilas” skirtas lankytojams, mėgstantiems grožėtis tapybiška aplinka, bendrauti, kurti. Skaityti daugiau>

Antazavės dvaro parkas įkurtas XVIII a. pabaigoje. Jis išsidėstęs nuo rūmų ežero link besileidžiančiose terasose, užima 5,5 ha plotą. Priešais rūmus yra iki šių dienų išlikęs parteris su geometriniam planui būdingais takais ir želdiniais. Parką puošia keturi tvenkiniai, apatinėje terasoje esantis Žalvės ežeras. Skaityti daugiau>

Aukščiausia Lietuvos vieta yra viena iš Medininkų apylinkių įžymybių. Kalvos aukštis siekia 293,84 m. 2006 m. gegužės 20 d. įvyko aukščiausio Lietuvos kalno vardynos – jam suteiktas Aukštojo vardas. Tai aukščiausiojo baltų mitologijos dievo vardas, žinomas nuo XIV a. Ant kalno pastatytas akmuo su užrašu „Aukštojas“. Skaityti daugiau>

Dažnas važiuodamas iš Vilniaus į Trakus nežino, kad nuo sostinės centro iki Trakų yra daug įstabių, mūsų istoriją ir kultūrą menančių ir liudijančių paminklų. Vienas tokių paminklų – 12 km nuo miesto centro vakarų kryptimi nutolusi Trakų Vokės dvaro sodyba, priklausiusi grafams Tiškevičiams. Skaityti daugiau>

Vykstant Medininkų kryptimi yra ir Struvės geodezinio lanko punktai. Lanko sudarymas buvo XIX a. pirmosios pusės bandymas ištirti ir nustatyti Žemės dydį bei formą. Astronomas, Tartu universiteto profesorius Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė sukūrė metodiką dienovidiniam lankui išmatuoti. Skaityti daugiau>

Konglomerato atodanga atrasta Šeimyniškių kaime. Anksčiau šioje vietoje buvo žvyro karjeras. Bekasant žvyrą buvo atkasti gana keisti iš molio ir akmenukų susidarę didžiuliai luitai. Pasirodė tai esąs gana retas gamtos paminklas. Konglomerato uola paskelbta geologiniu gamtos paveldo objektu 2002 metais. Skaityti daugiau>

Šio krašto puošmena – upė Šventoji, kurios vingiai – tai ichtiologinis draustinis. Čia saugomos neršti plaukiančios lašišos, šlakiai, upėtakiai. Upės slėnyje daug vertingų ir įspūdingų atodangų. Kasdien, štai jau tūkstančius metų sruvendama sava vaga, ties Zujų miesteliu upė suformavo svaiginančio aukščio krantus. Skaityti daugiau>

Galima teigti, jog nuo šio piliakalnio prasidėjo Ukmergės miesto istorija. Oficiali miesto vardo paminėjimo, tuo pačiu ir įkūrimo data laikomi 1333 m., kuomet Livonijos ordinas užpuolė medinę Vilkmergės pilį ir įnirtingos kovos buvo aprašytos metraščiuose. Pilis buvo pulta dar ne kartą, o galiausiai – sudeginta. Skaityti daugiau>

Miesto centre išliko buvusio Šiaulių ekonomijos (ŠE) dvaro po ekonomijos dovanojimo kunigaikščiui P. Zubovui – Zubovų dvaro (Didždvario) – sodybos fragmentai. Žinoma, kad iki naujosios statybos egzistavo ir senoji Šiaulių dvarvietė, kurioje rezidavo ŠE administracijos pareigūnai. Dėl tikslios jos lokalizacijos istorikai dar nesutarė. Skaityti daugiau>

Lietuviškosios Bistramų giminės šakos pradininkas buvo karaliaus Vladislovo IV dvariškis Jonas Kazimieras Bistramas už nuopelnus iš valdovo gavęs 26 valakus žemės vidurio Lietuvoje ir persikėlęs čia gyventi iš Kuršo. Iš jo dviejų sūnų vienas grįžo gyventi atgal į Kuršą, o kitas – Jonas Evaldas, vedęs lenkaitę Aną Svencicką. Skaityti daugiau>

Dvaro sodybos pastatai statyti XIX a. vid., išdėstyti pagal klasicizmo ir romantizmo stilių reikalavimus, priderinti prie reljefo. Nuo 1787 m. dvaras priklausė Kerbedžių giminei. 1810 m. Naudvaryje gimė būsimasis tiltų statytojas Stanislovas Kerbedis (1810–1899). Gyvendamas dvare savo garsiąją vabzdžių kolekciją pradėjo rinkti gamtininkas Valerijonas Straševičius. Skaityti daugiau>

Varpo gatvėje esantis parkas iki 6iol vilioja savo Šešupės romantišku vingiu. Parkas yra įkurtas 1990-aisiais metais. Jame pasodinta daug įvairių medžių ir krūmų. Kasmet šioje vietoje vyksta įvairūs minėjimai. Skaityti daugiau>

 Kleboniškio miškas nors ir auga labai arti miesto, tačiau yra išsaugojęs labai daug laukinio miško bruožų. Taip yra todėl, kad miško plotą iš vakarų ir šiaurės juosia Neries upė. Iš šių pusių miškas yra apsaugotas nuo lankytojų, čia gali ramiai ir netrukdomi veistis įvairūs gyvūnai. Miestiečiai dažniausiai ateina iš pietų pusės ir lankosi tik nedidelėje pietinėje miško dalyje. Skaityti daugiau>

Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje, Šilėnų girininkijoje suaugę auga ąžuolas ir pušis, vadinami „Dubravos dvyniais“. Pušies aukštis 33 m, ąžuolo – 27 m. Abiejų medžių apimtis – 3,60 m. Medžiai yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Skaityti daugiau>

Tai Lapių girininkijoje dešiniajame Neries krante esanti 100 m ilgio ir 33 m aukščio atodanga. Mažai apaugusi, stati, viršuje auga medžiai. Rasta akmens amžiaus stovyklų pėdsakų bei neolito dirbinių. 1964 m. paskelbta geologiniu gamtos paminklu, o 1985 m. priskirta prie respublikinės reikšmės paminklų. Skaityti daugiau>

 Nemirsetos kopos savo įstabiu kalvotu reljefu sužavi visus apsilankiusius. Šis įspūdis dar sustiprėja suvokiant, kad visa tai suformuota gamtos - žmonių įtaka čia minimali. Išskirtinė Nemirsetos apylinkių vertė – gamtinė įvairovė. Čia nedideliais atstumais kaitaliojasi įvairūs vietovaizdžiai: apsauginis pajūrio kopagūbris, senovinis Litorinos jūros šlaitas, parabolinių kopų gūbrys. Skaityti daugiau>

Pajūrio regioniniame parke esantis Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinis apima 123 ha plotą. Čia saugomas Baltijos jūros skardis ir jo gamtinė aplinka. Prieš 12-15 tūkstančių metų Lietuvos pajūryje stūksojęs ledynas atsitraukdamas suformavo moreninį gūbrį. Aukščiausia jo viršūnė vadinama Olandų kepurės kalnu. Skaityti daugiau>