Seimui ketvirtadienį teikiamos tokios Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisos, kurias siūlo Kaimo reikalų komitetas.
Siekiama uždrausti prekybininkams iš tiekėjų reikalauti pristatyti prekes, jeigu tiek dėl jų kiekio, tiek dėl pristatymo termino nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.
Pokyčiams pritaria ir Žemės ūkio ministerija, ir Konkurencijos taryba. Mėsos, grūdų perdirbėjų ir prekybininkų, paukštininkystės, pienininkų asociacijos bei asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ ir Pieno centras taip pat nurodė, kad problema dėl didžiųjų prekybos tinklų taikomų nepagrįstų baudų vis dar aktuali, nes produkciją tiekėjai kartais vėluoja pristatyti dėl vienu metu staiga išaugančių prekybininkų užsakymų, pavyzdžiui, prieš ilguosius savaitgalius, dideles šventes.
Gamintojai yra sakę, kad ši problema gali būti išspręsta tik teisės aktų pakeitimais.
Komitetui birželį apsisprendžiant, ar tokių draudimų reikia, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė tikino, kad prekybininkai taiko nebent minimalias baudas.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė yra sakiusi, kad baudas tiekėjams už prekių pristatymo trikdžius taiko du iš penkių didžiųjų prekybos tinklų – „Norfa“ ir „Rimi“. Pasak viceministrės, baudų nuo šių metų atsisakė „Maxima“ ir „Iki“. „Lidl“ tinklas, anot jos, tokių baudų niekada neskirdavo.
