Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi, kad sulaukia pastaruoju metu sulaukė įtartinų skambučių.
Štai Julija pasakojo, kad vis randa praleistų skambučių.
„Kai perskambinu, atsiliepę žmonės tikina, kad tai jie praleido mano skambučius. Tačiau aš niekam neskambinau, apskritai pirmą kartą matau tuos telefono numerius.
Taigi įdomu, ar tik ne sukčiai iš kažkur gavę mano telefono numerį bando apgauti“, – svarstė ji.
Tuo metu Erikas irgi pasakojo jau kelis sykius susidūręs su panašia situacija.
„Matau, kad skambina nepažįstamas numeris, atsiliepiu ir žmogus tikina, kad tai aš ką tik jam skambinau. Tačiau iš tiesų niekam neskambinau.
Ir ne aš vienas su tuo susiduriu, draugai irgi pasakoja panašias istorijas. Taigi, ką šie skambučiai reiškia? Galbūt nepažįstamiems telefono numeriams apskritai nereikėtų atsiliepti“, – svarstė vyras.
Sukčiai savinasi gyventojų telefono numerius
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vadovė Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė pastebėjo, kad skaitytojų minėti metodai – galimai viena iš sukčiavimo elektroninėje erdvėje formų, kai skambinama dažniausiai atsitiktiniais numeriais, apsimetus kitais vartotojais ir panaudojant konkrečių asmenų telefono numerius.
„Tai galima padaryti techninėmis priemonėmis pakeitus savo tikrąjį telefono numerį kitu, dažnai – taip pat atsitiktiniu telefono numeriu, jo savininkui net nežinant. Šiuo būdu siekiama apgaule išvilioti asmens duomenis ar vykdyti finansines apgaules.
Norėdami apsaugoti vartotojus, pernai įpareigojome mobiliojo ryšio operatorius blokuoti tam tikro pobūdžio skambučius. Visgi, nors tiek mes, tiek operatoriai imamės priemonių sukčiams užkardyti, yra taikomos naujos schemos, dėl to ir patys vartotojai turi labai atsakingai vertinti tokią komunikaciją ir saugoti savo asmens duomenis“, – įspėjo specialistė.
Sukčiai atakuoja gyventojus skambučiais
Minėta problema yra žinoma ir mobiliojo ryšio operatoriams.
Štai „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė komentavo, kad skaitytojų vardintos situacijos gali būti susijusios su vadinamuoju „spoofing‘u“ arba numerio užkeitimu (angl. „Caller ID spoofing“).
„Sukčiai jau seniai neskambina iš savo tikrųjų numerių, o prisidengia kitais – šį būdą nusikaltėliai naudoja visame pasaulyje, su tuo susidurti gali visų operatorių klientai.
Telefoniniai sukčiai dažnai veikia iš užsienio šalių, tačiau įvairūs technologiniai sprendimai jiems leidžia skambinti prisidengus netikru numeriu. Skambindami į Lietuvą, jie ekrane atvaizduoja „užkeistą“ lietuvišką numerį. Virtualius numerius jie nuolat keičia, kad susekti būtų kuo sunkiau“, – komentavo A. Buitkutė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kai sukčiai pasitelkia nenaudojamą numerį, į jį tiesiog neįmanoma perskambinti.
„Tačiau kai kuriais atvejais nusikaltėliai prisidengia ir realiam žmogui priklausančiu numeriu – tokiu atveju, mėginant perskambinti, skambučio sulaukia niekuo dėtas tikrasis numerio savininkas“, –mobiliojo ryšio operatoriaus atstovė.
Sukčiai gali apsimesti bet kuo
„Telia“ rizikų valdymo ir tvarumo vadovas Vytautas Bučinskas irgi pastebėjo, kad sukčiai skambina ne tiesiogiai iš savo telefono numerio, o per tarpinę stotį, kuri leidžia prisidengti norimos šalies numeriu ir kontakto pavadinimu.
„Šis techninis sprendimas suteikia galimybę atakas vykdyti iš bet kurios pasaulio vietos bei veiksmingai užmigdyti aukos budrumą. Dažnai net ir internete patikrinus telefono ekrane rodomą numerį, paaiškėja, kad jis iš tiesų priklauso sukčiaus minėtai įmonei ar įstaigai“, – sakė jis.
Anot jo, apgavikai gali apsimesti banko atstovais, melagingai informuoti apie neva užgrobtą banko sąskaitą ir, motyvuodami tuo, prašyti patvirtinti savo tapatybę bei atskleisti prisijungimo duomenis.
„Jie gali imituoti Valstybinę mokesčių inspekciją ir pageidauti telefonu „atnaujinti“ kontaktinę informaciją, reikalaudami jūsų adreso ir asmens kodo. Taip pat – vaidinti policijos atstovus ir reikalauti apmokėti baudą. Kitaip tariant, aferistų kūrybingumui nėra ribų, bet jų tikslas beveik visais atvejais būna tas pats – privačių duomenų pasisavinimas ir privertimas apgaule atlikti tam tikrus mokėjimus“, – vardijo V. Bučinskas.
Stengiasi klientus apsaugoti
Anot A. Buitkutės, sukčių prisidengimą kitų žmonių telefono numeriais atpažinti ir blokuoti galima patikrinant tikrąją numerio lokaciją.
„Jau dabar taikome šią priemonę, o šiemet ją dar ir papildomai automatizuosime.
Operatyviai reaguojame į pranešimus apie sukčiavimus, prireikus, blokuojame sukčių skambučius ar SMS srautus, perduodame reikalingą informaciją atsakingoms institucijoms“, – tikino A. Buitkutė.
O V. Bučinskas pasakojo, kad automatizuotus sprendimsu įmonė jau įsidiegė. Pasak jo, apsaugoti klientus nuo sukčių padeda pernai aktyvuota automatinė padirbtų mobiliųjų numerių (angl. „spoofing“) filtravimo sistema, blokuojanti bankais, žinomomis įmonėmis ir net valstybinių įstaigų atstovais apsimetančių sukčių skambučius.
„Praėjusių metų gruodį įjungėme automatizuotą suklastotų telefono numerių atpažinimo sprendimą, kuris jau pačią pirmą parą sustabdė 10 tūkst. užsienio aferistų skambučių. Nuo to laiko kasdien blokuojamų suklastotų telefono numerių apimtys tik augo.
Deja, šimtaprocentinės apsaugos nuo užsienio telefoninių sukčių kol kas nėra, nes operatoriai veiksmingiausiai tokį blokavimą gali atlikti tik savo tinkų numeriams, o ir patys nusikaltėliai taip pat nuolat ieško alternatyvių atakos kelių“, – pastebėjo mobiliojo ryčio operatoriaus atstovas.
