Ispanija yra didžiausia alyvuogių aliejaus gamintoja planetoje, o šis produktas yra svarbi šalies ekonomikos ir maisto kultūros dalis. Viduržemio jūros regiono dieta nebūtų tokia skani be sveikų alyvuogių aliejaus šlakelių, kuriais apšlakstoma iš esmės viskas, skelbia portalas „Euronews“.
Tačiau alyvuogių aliejaus kainas paveikė infliacija, todėl 2020 m. vasario mėnesį didmeninės alyvuogių aliejaus kainos pakilo nuo 2,13 euro už kilogramą iki 8,88 euro, o vien per pastaruosius metus jos šoktelėjo 70 proc. Pirkėjams tai reiškia, kad kaina padidėjo nuo maždaug 5 iki 14 eurų už kilogramą.
Ispanijos parduotuvėse didelius butelius imta prirakinti grandinėmis arba ant jų pritvirtinti apsaugines etiketes, kurios dažniau siejamos su aukščiausios klasės alkoholiniais gėrimais.
Aliejų vagia organizuotos grupuotės
„Financial Times“ kalbindami STC saugumo bendrovės rinkodaros direktorių Alejandro Alegre pažymėjo, kad ši tendencija „nesusijusi su vagyste iš bado“. Retai pasitaiko, kad būtiniausias maisto produktas būtų taip dažnai vagiamas, o vagystės yra organizuotų nusikalstamų grupuočių veiklos rezultatas.
Tie patys nusikaltėliai alyvuogių aliejų perparduoda juodojoje rinkoje.
Kitos pagrindinės prekės, kurias A. Alegre nurodė kaip svarbias vagysčių sąraše, buvo „ibérico kumpis, vytinti sūriai, skutimosi peiliukai ir alkoholis“.
Ispanija yra netipinė Europos šalis, nes pirmenybę teikia įmantresniems maisto produktams, kurie yra vagysčių taikiniai. Visoje Europoje labiausiai paplitusios alkoholio vagystės. Tuo metu Ispanijoje dažniau vagiami tokie daiktai kaip sūris, bonito tunas ir gaidžiai.
Alyvuogių aliejaus produkcija išaugo
2023–2024 m. alyvuogių derlius jau nuimtas, o gausūs lietūs lėmė, kad produkcija išaugo nuo praėjusių metų istorinio minimumo.
Ispanijos žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerijos ataskaitoje teigiama, kad praėjusiais metais alyvuogių gamyba padidėjo 0,73 proc., o kainos pradeda mažėti nuo sausio viduryje pasiekto 8,99 eurų aukščiausio lygio.
Tačiau nerimą kelia tai, kad nors alyvmedžiams auginti galima skirti vis daugiau žemės, trūksta investuotojų susidomėjimo ir sodinukų, kad būtų padengtas plotas, kurio reikia paklausai patenkinti.