Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:47 | Zelenskis: Ukraina atsakys Rusijai už išpuolį Zaporižioje
Ukraina duos atsaką Rusijai už ketvirtadienį surengtą išpuolį Zaporižioje, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN.
„Į šiandienos brutalią Rusijos raketų ataką Zaporižioje mes atsakysime kariniu ir teisiniu būdu. Okupantas neišvengiamai pajus mūsų jėgą. Teisingumo jėgą visomis prasmėmis“, – sako jis.
Ukrainiečių prezidentas taip pat padėkojo gelbėtojams, kurie dirbo įvykio vietoje.
„Mums pavyko išgelbėti 11 žmonių, daugiau nei 70 buvo suteikta pagalba. Žuvusiųjų skaičius kol kas yra du. Užuojauta artimiesiems“, – kalba V. Zelenskis.
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusija surengė dar vieną ataką Zaporižioje.
Viena raketa pataikė į miesto centre esantį daugiaaukštį pastatą. Buvo sunaikinta daugiau kaip dešimt butų nuo antrojo iki penktojo aukšto, po griuvėsiais atsidūrė civiliai gyventojai. Nuolaužos ir sprogimas apgadino netoliese esančius namus.
Šeši gyventojai – trys vyrai ir trys moterys, iš kurių viena nėščia – per apšaudymą buvo sužeisti. Devyni žmonės laikomi dingusiais be žinios.
23:16 | TATENA: Zaporižios elektrinėje darbą pradėjo nauja stebėtojų komanda
Zaporižios atominę elektrinę stebi nauja komanda, rašo „Sky news“. Anot TATENA vadovo Rafaelio Grossi, komanda darbą elektrinėje pradėjo mėnesiu vėliau nei planuota.
Zaporižios atominę elektrinę rusai užėmė dar invazijos pradžioje.
Tiek Ukraina, tiek Rusija kaltina viena kitą elektrinės apšaudymais, dėl apšaudymų TATENA stebėtojai elektrinėje buvo dislokuoti nuo rugsėjo mėnesio.
Anot R. Grossi, specialistų buvimas elektrinėje yra „būtinas siekiant sumažinti branduolinės avarijos riziką“.
„Mūsų drąsūs ekspertai, glaudžiai bendradarbiaudami su elektrinės personalu, teikia technines konsultacijas ir stebi padėtį itin sudėtingomis ir sudėtingomis aplinkybėmis“, – teigia jis.
22:51 | Atskleistas neįtikėtinas Kremliaus planas: kankinimo kameras Chersone planavo ir finansavo iš anksto
Neseniai išlaisvintame Chersone veikė mažiausai 20 kankinimo kamerų tinklas, kurį iš anksto planavo ir finansavo Rusija, sako karo nusikaltimų tyrėjai, rašo „Reuters“.
Didžiosios Britanijos, ES ir Jungtinių Valstijų finansuojama tyrėjų grupė kartu su Ukrainos karo nusikaltimų prokurorais dirba visoje Ukrainoje ir Chersone.
Apie kankinimų kamerų mastą Chersone pranešta dar prieš keletą mėnesių. Kankinimo kameras išgyvenę žmonės „Reuters“ pasakojo, kokiais būdais civiliai buvo kankinami. Tarp jų – elektrošokas, dusinimas.
Rusija nuo pat karo pradžios neigia Ukrainoje vykdanti kokius nors karo nusikaltimus ar smogianti civiliams.
Mobilioji tyrėjų grupė, kurią 2022 m. gegužę įsteigė humanitarinės teisės įmonė „Global Rights Compliance“, padeda Ukrainos generalinei prokuratūrai, nagrinėjančiai daugiau kaip 71 tūkst. pranešimų apie karo nusikaltimus visoje šalyje.
„Nauji įrodymai, surinkti neseniai išlaisvintame Chersone, atskleidžia, kad kankinimų kameras planavo ir tiesiogiai finansavo Rusijos valstybė“, – cituojamas britų advokatas Wayne Jordashas.
Tyrėjams liudijimus pateikė mažiausiai tūkstantis kankinimų kameras išgyvenusių asmenų, daugiau kaip 400 žmonių buvo paskelbti dingusiais be žinios.
Kankinimo įstaigų tinklo finansavimas buvo dalis Rusijos valstybės plano „pajungti, perauklėti arba nužudyti Ukrainos pilietinius lyderius ir eilinius disidentus“, teigia tyrėjai.
Kankinimo centrus valdė įvairios Rusijos saugumo agentūros, įskaitant Rusijos federalinę saugumo tarnybą (FSB), vietinę Chersono FSB ir Rusijos kalėjimų tarnybą.
Kremlius neatsakė į prašymą pateikti komentarą „Reuters“.
Agentūra negalėjo nepriklausomai patikrinti šių kaltinimų.
22:03 | Peržengta svarbi riba: Ukraina paskelbė naujausius rusų nuostolius
Nuo pernai metų vasario 24-osios, dienos kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, rusai neteko daugiau nei 150 tūkst. karių, skaičiuoja Ukraina.
Ketvirtadienis yra 372-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena.
Ukrainos skaičiavimu, per šį laiką žuvo 150 605 rusų kariai.
Rusija taip pat neteko 300 lėktuvų, 288 sraigtasparnių, 3 397 tankų, 2 058 bepiločių orlaivių, 18 laivų, 6 658 šarvuočių, 2 398 artilerijos sistemų ir daugybės kitos technikos bei raketų.
3️⃣7️⃣2️⃣ days of full-scale Russia’s war against #Ukraine.
— MFA of Ukraine 🇺🇦 (@MFA_Ukraine) March 2, 2023
Information on #Russian invasion.
Losses of #Russia’s armed forces in Ukraine, March 2.#ArmUkraineNow pic.twitter.com/uCtfduMRqR
21:46 | Okupantai nerimauja: Mariupolyje kasa tranšėjas, minuoja tiltus
Ant visų laikinai okupuotame Mariupolyje esančių tiltų okupantai įrengė kontrolės postus, o šalia jų kasa tranšėjas bei tiltus minuoja, sako miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, rašo „Ukrinform“.
„Nuo šiandien okupantai įrengė kontrolės postus prie išvažiavimo iš Mariupolio į Sartaną. Jie tikrina dokumentus ir pasirinktinai tikrina telefonus. Kontrolės punktai taip pat įrengti ant visų tiltų. Be to, prie tiltų jie pradėjo kasti tranšėjas ir minuoti“, – nurodo jis.
P. Andriuščenkos manymu, tai rodo, kad rusai pradėjo bijoti.
21:23 | Ukraina: rusai apie Bachmutą skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją
Bachmuto šturmą lydinti Rusijos informacinė kampanija yra pernelyg suintensyvėjusi, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar, rašo UNIAN.
Anot jos, rusai naudojasi naratyvais, kuriais siekia demoralizuoti Ukrainos visuomenę ir kariuomenę.
H. Maliar aiškina, kad rusai teigia, jog Bachmutas neva neturi strateginės reikšmės, o jo gynyba esą yra politinis sprendimas.
„Tai nėra tiesa. Kariuomenė ne kartą aiškino Bachmuto gynybos svarbą ir uždavinius. Sprendimą vykdyti kovines operacijas priima aukščiausioji karinė vadovybė“, – pabrėžia ji.
Gynybos viceministrė taip pat pažymi, kad rusai bando diskredituoti Ukrainos karinę vadovybę rytuose – okupantai skelbia suklastotus dokumentus, neva gautus iš štabo rytuose.
H. Maliar teigimu, skleisdami dezinformaciją rusai siekia pademonstruoti tariamą okupantų jėgą ir ukrainiečių silpnumą.
Bachmute jau kurį laiką vyksta intensyvūs mūšiai, Bachmutas yra vadinamas karščiausiu fronto tašku.
20:49 | Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip partizanų dronas nusileido ant rusų lėktuvo Baltarusijos aerodrome
20:20 | Ukraina įsakė evakuoti pažeidžiamus gyventojus iš Kupjansko miesto
Ukraina ketvirtadienį įsakė evakuoti pažeidžiamus gyventojus iš pasienio miesto Kupjansko ir gretimų šiaurės rytų teritorijų, baiminantis, jog Maskva užims šį svarbią vietovę ir geležinkelių mazgą.
„Kupjansko bendruomenėje prasidėjo privaloma šeimų su vaikais ir judėjimo negalią turinčių asmenų evakuacija...dėl nuolatinio Rusijos kariuomenės vykdomo gyventojų teritorijos apšaudymo“, – pranešė Charkivo srities karinė administracija.
19:22 | Vengrija dar kartą atidėjo balsavimą dėl Švedijos ir Suomijos prašymų įstoti į NATO
Vengrija vėl atidėjo balsavimą dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo, teigiama ketvirtadienį Nacionalinės Asamblėjos interneto svetainėje paskelbtame atnaujintame tvarkaraštyje.
Balsavimą atidėjus dviem savaitėms iki kovo 20 dieną prasidėsiančios parlamento sesijos, Vengrija lieka vienintelė Aljanso narė, neskaitant Turkijos, dar nepatvirtinusi abiejų Skandinavijos šalių paraiškų prisijungti prie NATO.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, jog jis pats asmeniškai pritaria abiejų šalių prisijungimui prie NATO, tačiau pareiškė, esą Švedijos ir Suomijos vyriausybės „skleidė akivaizdų melą“ apie Vengriją, todėl jo partijos „Fidesz“ įstatymų leidėjams vis dar kyla klausimų, ar ratifikuoti paraiškas.
Interviu radijui vasario 24-ąją V. Orbanas patvirtino, kad Vengrija prieš balsavimą parlamente dėl ratifikavimo nusiųs šalies delegaciją į Švediją ir Suomiją, siekdama išsiaiškinti minėtus klausimus.
Atidėjimai, kurie nuo 2022-ųjų liepos seka vienas po kito, sukėlė kai kurių Europos Sąjungos šalių ir Vengrijos opozicinių partijų narių suirzimą.
19:04 | Oro pavojus Ukrainoje
Visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus, praneša įvairūs ukrainiečių kanalai.
Kaip nurodoma „Kanal 24“, rusai į orą pakėlė naikintuvą MiG-31.
18:34 | Chersono srityje rusai apšaudė maisto atėjusius žmones, tarp sužeistų – vaikas
Chersono srityje okupantai apšaudė žmones, stovėjusius eilėje ir laukusius humanitarinės pagalbos, rašo UNIAN. Anot Ukrainos Generalinės prokuratūros, sužeisti devyni žmonės.
„Preliminariais duomenimis, Rusijos kariuomenė bepiločiais orlaiviais smogė civiliams gyventojams, stovėjusiems eilėje humanitarinės pagalbos prie mokyklos.
Šiuo metu žinoma, kad dėl apšaudymo buvo sužeisti devyni žmonės, įskaitant vaiką. Jiems teikiama kvalifikuota medicinos pagalba. Išsamesnė informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama“, – cituojamas prokuratūros pranešimas.
Anot Chersono srities karinės administracijos, tarptautinės organizacijos savanoriai atvyko į Beryslavo rajoną dalinti vietos gyventojams daržovių rinkinius. Iškraunant humanitarinę pagalbą, okupantai paleido droną, o šis numetė sprogmenis ant civilių gyventojų, atėjusių pasiimti daržovių.
Tarp sužeistųjų yra šešiolikmetis.
„Visus sužeistuosius vietiniai gyventojai savo automobiliais savarankiškai evakavo į Beryslavo ligoninę, kur jie dabar gydomi. Keturi sužeistieji yra sunkios būklės, gydytojai kovoja dėl jų gyvybių“, – cituojama Chersono regioninė ligoninė.
Apšaudymo metu taip pat apgadinti ir infrastruktūros objektai. Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.
17:59 | Bučoje rastas dar vienas civilių kapas: dabar jį policijai parodė ten grįžęs ukrainietis
17:20 | Blinkenas sako paraginęs Lavrovą nutraukti Rusijos karą Ukrainoje
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė per trumpą susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu paraginęs jį nutraukti Maskvos karą Ukrainoje.
Iš anksto neplanuotas A. Blinkeno ir S. Lavrovo susitikimas – pirmas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios – įvyko ketvirtadienį, Naujajame Delyje surengto Didžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.
„Pasakiau užsienio reikalų ministrui, ką aš ir labai daug kitų sakėme praeitą savaitę Jungtinėse Tautose ir ką labai daug G-20 užsienio reikalų ministrų pasakė šiandien: nutraukite šį agresijos karą, imkitės prasmingos diplomatijos, galinčios atnešti teisingą ir ilgalaikę taiką“, – po G-20 susitikimo, kuris baigėsi nepasiekus konsensuso dėl karo Ukrainoje, žurnalistams sakė A. Blinkenas.
Pasak JAV pareigūnų A. Blinkenas ir S. Lavrovas kalbėjosi maždaug 10 minučių.
Spaudos konferencijoje A. Blinkenas teigė pasakęs S. Lavrovui, kad JAV ir toliau rems Ukrainą tiek, kiek reikės.
Valstybės sekretorius taip pat sakė paraginęs Rusiją atšaukti savo „neatsakingą sprendimą“ sustabdyti dalyvavimą Naujojoje START sutartyje ir paleisti kalinamą amerikietį Paulą Whelaną (Polą Vilaną). Pasak jo, JAV pateikė „rimtą pasiūlymą ir Rusija turėtų jį priimti“.
16:48 | Atnaujinta informacija apie aukas Zaporižioje
Dėl rusų raketų atakos Zaporižioje žuvo du žmonės, rašo UNIAN. Prieš tai buvo paskelbta netiksli informacija apie tris ir vėliau keturis žuvusius žmones.
„Šiuo metu vyksta gelbėjimo operacijos. Yra du žuvę vyrai. Matome dar vieną vyrą ir vykdome jo gelbėjimą“, – cituojamas regiono karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško.
Anot jo, per apšaudymą buvo sužeisti šeši žmonės – trys vyrai ir trys moterys, iš kurių viena yra nėščia.
Pareigūno teigimu, skirtingi duomenys pasirodė dėl to, kad pastatas yra senas, o nuolaužos labai didelės.
„Turime dingusių žmonių – tai devyni žmonės. Turime galimybę (rasti gyvų žmonių po griuvėsiais – red. past.) ir eisime iki galo, kad išgelbėtume visus, jei jie yra gyvi“, – teigia J. Malaško.
16:26 | Ukraina: masinės rusų raketų atakos gali likti praeityje
Rusijos pajėgos ieško naujos agresijos prieš Ukrainą taktikos, sako Ukrainos Pietų pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, rašo UNIAN. Anot jos, rusų raketų atsargoms senkant, jie gali atsisakyti masinių raketų atakų ir ieškoti kitų terorizavimo būdų.
„Mes sakome, kad masinės raketų atakos gali likti praeityje, tačiau dabar priešas yra naujos taktikos paieškos etape. Dabar priešas pradeda planuoti raketų smūgių laiką. Kartais tai būna smūgiai iš jūrų ir oro kartu, taip pat nedidelės Shahed partijos“, – cituojama ji.
N. Humeniuk pabrėžia, kad rusai siekia sumenkinti Ukrainos oro erdvės gynybos darbą, nes rusams lieka vis mažiau raketų.
15:40 | Rusija skelbia apie jos sieną kirtusius Ukrainos diversantus, Kyjivas tai neigia
Rusijos atstovai ketvirtadienį pareiškė, kad grupė Ukrainos kovotojų pateko į pietinę Briansko sritį, o Kremlius tai pavadino „teroristiniu išpuoliu“, tačiau Kyjivas rusų pareiškimus atmetė kaip sąmoningą provokaciją.
Maskva pareiškė, kad dislokuoja saugumo tarnybas ir kariuomenę šiai „sabotažo grupei“ sunaikinti ir kad prezidentas Vladimiras Putinas yra nuolat apie tai informuojamas.
Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių pranešimų, o Ukraina juos paneigė.
14:57 | Vokietija Rusijos reikalauja nutraukti karą
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock apkaltino Rusiją paralyžiavus G20 darbą ir paragino savo kolegą iš Rusijos Sergejų Lavrovą nutraukti karą Ukrainoje.
Pasak DW, A. Baerbock tai pasakė G20 šalių užsienio reikalų ministrų susitikime.
„Mes tikime daugiašališkumu. Užbaikite šį karą, nustokite trikdyti tarptautinę tvarką“, – S. Lavrovui sakė A. Baerbock.
Savo ruožtu S. Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad G-20 grupės susitikime nebus paskelbta bendra deklaracija, o vietoj jos šeimininkė Indija pateiks santrauką, ir dėl to apkaltino Vakarus.
14:26 | Naujas karštas taškas Europoje: žvalgyba atskleidė, kodėl rusai nusitaikė į Moldovą
13:54 | Sprogimas Rusijos gilumoje – vaizdo kameros užfiksavo lemtingą akimirką
Ketvirtadienio rytą Rusijos Tulos srityje, esančioje maždaug 180 km nuo Maskvos, nugriaudėjo sprogimas.
Apie sprogimą praneša „Telegram“ kanalas „Baza“.
Sprogimas įvyko netoli Molodežnaja gatvės Berezovskio kaime apie 8 val. ryto. Jį girdėjo visi vietiniai – anot jų, nuo sprogimo sudrebėjo gyvenamasis namas.
Vėliau miške rasta išmušta pusės metro gylio dauba. Aplink gulėjo kelių paukščių kūnai.
Dabar į tą vietą gyventojams įeiti neleidžiama – teritoriją atitvėrė policija, vietoje dirba sprogmenų ekspertai.
13:29 | Blinkenas pirmą kartą nuo karo pradžios susitiko su Rusijos diplomatijos vadovu
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį Naujajame Delyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo kuluaruose trumpai susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, pranešė JAV pareigūnas.
Tai buvo pirmas toks jų susitikimas nuo tada, kai prasidėjo Maskvos invazija į Ukrainą.
Pasak su anonimiškumo sąlyga kalbėjusio pareigūno, A. Blinkenas priminė S. Lavrovui apie JAV įsipareigojimą remti Ukrainą, primygtinai ragino Rusiją atšaukti savo sprendimą sustabdyti dalyvavimą Naujojoje START branduolinėje sutartyje ir paskatino paleisti JAV kalinį Paulą Whelaną.
13:01 | Luhansko gubernatorius pastebi naują rusų taktiką
Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos, bandančios šturmuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas, anot Luhansko gubernatoriaus Serhijaus Haidajaus, yra suskirstytos į kelias grupes ir puola skirtingomis kryptimis.
Luhansko srityje, Kreminoje ir Bilohorivkoje Rusijos pajėgos kiekvieną dieną bando prasiveržti pro Ukrainos gynybą. Kaip Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė S. Haidajus, tam rusai pradėjo naudoti naują taktiką.
„Kartais matome, kaip jie į puolimą meta tris kuopas pėstininkų. Periodiškai daromos pauzės. Tai yra, jie puola ne kasdien, padaro dienos pertrauką, kad išsilaižytų žaizdas“, – pasakojo Luhansko gubernatorius.
Anot jo, pastaruoju metu rusai pradėjo taikyti naują taktiką – dabar dažniausiai puolimus vykdo naktimis. Taip pat daliniai pradėjo skirstytis į kelias grupes ir bandyti atakuoti iš skirtingų pusių. Be to, užfiksuoti atvejai, kai dvi tankų kuopos bandė pradėti puolimą.
„Tikriausiai ten kažkas kuria tam tikras naujas taktines priemones, todėl eksperimentuoja. Rusai atlieka eksperimentus, bando taikyti spaudimą. Tačiau iki šiol mūsų gynybos pajėgos, kurios ten laikosi, atša visas pastangas ir yra stabilios“, – patikino S. Haidajus.
12:35 | Į Brianską įžengė Rusijos savanorių korpusas
Rusijos savanorių korpusas išplatino vaizdo įrašą, kuriame jie užfiksuoti Briansko srityje. Savo veidų neslepiančių vyrų teigimu, jie atėjo išlaisvinti rusų, parodyti, kad jie nėra vergai ir kaunasi su V. Putino režimu.
Vyrai taip pat akcentavo, kad nekariauja prieš civilius taip paneigiant Rusijos propagandos pranešimus apie aukas.
12:11 | Europos vyriausioji prokurorė taikosi į sankcijų Rusijai pažeidėjus
Europos vyriausioji prokurorė Laura Kovesi jau tiria sukčiavimo atvejus, kurie Europos Sąjungos mokesčių mokėtojams, kaip įtariama, kainavo 14 mlrd. eurų.
Dabar jos tikslas – pradėti persekioti kontrabandininkus, apeinančius sankcijas Rusijai.
Europos prokuratūrai (EPPO) pavesta tirti visus nusikaltimus, dėl kurių, kaip manoma, ES patyrė nuostolių, o tai dažnai reiškia, kad reikia sekti tarptautines nusikalstamas grupuotes ir sudėtingas tarpvalstybinio masto sukčiavimo dėl PVM operacijas.
Visus įgaliojimus biuras įgijo tik 2021-ųjų birželį, tačiau kai naujienų agentūra AFP trečiadienį aplankė L. Kovesi jos biure Liuksemburge, ji šventė ne tik savo gimtosios Rumunijos pavasario šventę, bet antrosios metinės 100 puslapių EPPO ataskaitos paskelbimą.
Skaičiai įspūdingi: šiuo metu 114 EPPO prokurorų atlieka 1 117 tyrimų ir yra įšaldę įtariamųjų lėšų, kurių bendra suma - 359 mln. eurų – daugiau nei septynis kartus pranoksta organizacijos biudžetą.
11:54 | Rusija apkaltino ukrainiečius įsiveržus į jos teritoriją ir apšaudžius civilius: pranešama apie žuvusiuosius
11:04 | G-20 susitikime A. Blinkenas reikalauja Rusijos pratęsti Ukrainos susitarimą dėl grūdų
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime, kuriame dalyvauja Rusija, pareikalavo, kad Maskva atnaujintų susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir kurio galiojimas baigiasi šį mėnesį.
„Didžiojo dvidešimtuko šalims būtina pasisakyti už grūdų iniciatyvos pratęsimą ir išplėtimą, kad būtų sustiprintas pažeidžiamiausių grupių aprūpinimas maistu“, – Naujajame Delyje susirinkusiems G-20 užsienio reikalų ministrams sakė A. Blinkenas.
10:34 | O. Scholzas: Vakarų sąjungininkai tariasi su Kyjivu dėl saugumo garantijų
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Vokietija ir jos sąjungininkės derasi su Kyjivu dėl būsimų saugumo garantijų, rengiantis tvariai taikai Ukrainoje.
„Kalbamės su Kyjivu ir kitais partneriais dėl būsimų saugumo garantijų Ukrainai. Tačiau tokios saugumo garantijos susijusios su prielaida, kad Ukraina sėkmingai apsigins šiame kare“, – sakė jis savo kalboje Vokietijos parlamentui.
Pasak jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu nėra pasirengęs deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Karas kilo Rusijai kiek daugiau nei prieš metus užpuolus savo provakarietišką kaimynę.
„Ar Putinas apskritai pasirengęs... derėtis dėl teisingos taikos? Šiuo metu niekas to nerodo“, – sakė O. Scholzas.
O. Scholzas taip pat paragino Pekiną neginkluoti Rusijos kare prieš Ukrainą, JAV anksčiau pareiškus, kad Kinija svarsto tokį žingsnį.
„Mano žinia Pekinui aiški: pasinaudokite savo įtaka Maskvoje ir reikalaukite, kad būtų išvestos Rusijos pajėgos, – kalbėdamas Vokietijos parlamente sakė O. Scholzas. – Ir netiekite ginklų agresorei Rusijai.“
09:55 | Indijos premjeras G-20 susitikime, kuriame dominuoja Ukraina, ragina siekti vienybės
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi ketvirtadienį paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalis įveikti nesutarimus dėl Ukrainos, o susitikimo Naujajame Delyje atidaryme pareiškė, kad pasaulinis valdymas „žlugo“.
„Pastarųjų kelerių metų patirtis – finansų krizė, klimato kaita, pandemijos, terorizmas ir karai – aiškiai rodo, kad pasaulinis valdymas žlugo“, – sakė N. Modi įrašytame pranešime, kuriuo buvo pradėtas G-20 užsienio reikalų ministrų susitikimas.
„Susitikome didelio visuotinio susiskaldymo metu... Visi turime savo pozicijas ir požiūrius į tai, kaip šias įtampas išspręsti. Tačiau kaip pirmaujančios pasaulio ekonomikos šalys taip pat esame atsakingi už tuos, kurių nėra šioje salėje“, – teigė N. Modi.
Indija norėjo, kad šiemet pirmininkaudama G-20 daugiausia dėmesio skirtų tokiems klausimams kaip skurdo mažinimas ir klimato kaitos finansavimas, tačiau karas Ukrainoje kol kas užgožė kitus darbotvarkės klausimus.
08:59 | ISW: Rusijos taikiklyje – Zaporižios AE
Naujausioje savo ataskaitoje JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Rusija gali bandyti dar labiau apriboti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) buvimą Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje, kad priverstų de facto pripažinti Rusijos nuosavybės teisę į elektrinę.
Taip pat tikėtina, kad okupantai bandys pasinaudoti didėjančia grėsme aplink šį atominį objektą, kad atbaidytų ukrainiečius nuo jų ruošiamos kontratakos.
Vasarį TATENA įspėjo, kad situacija okupuotoje atominėje elektrinėje išlieka nestabili, prie Zaporižios AE įvyko 20 detonacijų, kurios trumpam atjungė rezervinę elektros liniją elektrinėje.
„Tikėtina, kad Rusijos ir okupacinė valdžia pasinaudos <...> sumažėjusiu TATENA buvimu AE, kad priverstų tarptautinę bendruomenę pripažinti Rusijos nuosavybės teisę į elektrinę.
Rusijos ir okupacinė valdžia taip pat gali bandyti suvaldyti galimą būsimą Ukrainos kontrpuolimą pietų Ukrainoje, eskaluodami grėsmes Zaporižios AE“, – daro išvadą instituto analitikai.
08:29 | Siaubingas išpuolis Zaporižioje – raketa nušlavė tris namo aukštus, yra žuvusių ir sužeistų
Ketvirtadienio naktį Rusijos karinės pajėgos atakavo Ukrainos pietuose esančią Zaporižią. Raketomis apšaudytas penkiaaukštis gyvenamasis namas.
Po išpuolio darytose nuotraukose matyti, kad raketų smūgiai sunaikino kelis namo aukštus. Pirminiais duomenimis, per ataką žuvo du žmonės, gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 9 žmones, namas buvo beveik visiškai sugriautas.
„Pirminiais duomenimis, žuvo du žmonės. Reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir draugams“, – „Telegram“ skelbė Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas.
Vėliau patikslinta, kad iš viso žuvo trys žmonės.
Jis taip pat pridūrė, kad dalis namo gyventojų tebėra įstrigę po pastato griuvėsiais.
Paryčiais Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba „Telegram“ pranešė, kad tarp iš po griuvėsių ištrauktų žmonių yra ir nėščia moteris.
Tragedijos vietoje dirba Valstybinės pagalbos tarnybos, Nacionalinės policijos, miesto tarybos ir socialinės apsaugos pagalbos punktai, o autobusai evakuoja aukas.
07:54 | JAV teisingumo vadovas: J. Prigožinas yra karo nusikaltėlis
Jungtinių Valstijų teisingumo vadovas trečiadienį karo nusikaltėliu pavadino Ukrainoje kovojančių Rusijos samdinių grupės „Wagner“ pajėgų lyderį Jevgenijų Prigožiną.
Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas Senato posėdyje sakė, kad Teisingumo departamentas padeda Ukrainai tirti karo nusikaltimus, kurie, kaip įtariama, buvo įvykdyti nuo Rusijos invazijos pradžios, įskaitant ir pusiau privačios sukarintos „Wagner“ grupės nusikaltimus.
„Ponas Prigožinas, kuris tam vadovauja, mano nuomone, yra karo nusikaltėlis“, – teismo posėdyje teigė M. Garlandas.
„Galbūt man, kaip teisėjui, nederėtų to sakyti, kol nesu gavęs visų įrodymų. Tačiau manau, kad šiuo metu turime daugiau nei pakankamai įrodymų, kad galėčiau taip manyti“, – pridūrė jis.
„Ta grupuotė atsakinga už išpuolius prieš ukrainiečius Donbase, įskaitant kalinių atvežimą iš Rusijos belaisvių stovyklų – tiesiog nesuvokiama, ką jie daro“, – teigė jis.
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas sakė, kad Kyjivas atlieka tyrimą dėl karo nusikaltimų, o M. Garlandas teigė, kad JAV padeda Ukrainai tai padaryti.
07:15 | Ukraina teigia išgyvenusi „sunkiausią žiemą savo istorijoje“
Ukraina trečiadienį, minėdama pirmąją pavasario dieną, pareiškė, kad jai pavyko atlaikyti kelis mėnesius trukusį žiemos puolimą dėl Rusijos smūgių vandens ir energetikos infrastruktūrai.
Tačiau Kyjivas patyrė didelį spaudimą rytiniame Bachmuto mieste, o Maskva pareiškė, kad numušė „didžiulę“ Ukrainos dronų, paleistų į 2014 metais Kremliaus aneksuotą Krymo pusiasalį, ugnį.
Nuo spalio mėnesio Rusija raketomis ir dronais apšaudo svarbiausius Ukrainos objektus, todėl milijonams žmonių sutriko vandens, šildymo ir elektros energijos tiekimas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė ukrainiečius už tai, kad jie išgyveno žiemą, kurią Rusija sistemingai smogė energetikos objektams ir dėl kurios milijonai žmonių atsidūrė tamsoje ir šaltyje.
„Mes įveikėme šią žiemą. Tai buvo labai sunkus laikotarpis, ir kiekvienas ukrainietis patyrė šį sunkumą, tačiau mes vis tiek sugebėjome aprūpinti Ukrainą elektra ir šiluma“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Europos Sąjunga, atsižvelgiant į pasiūlymą, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP, planuoja skirti papildomą milijardą eurų Ukrainos amunicijai.
► Suomijos parlamentas trečiadienį didele balsų dauguma nubalsavo už įstojimą į NATO, taip priartindamas tikimybę, kad Suomija įstos į Aljansą anksčiau nei jos kaimynė Švedija.
► Pentagono pareigūnai pareiškė, jog nėra įrodymų, kad Ukraina būtų netinkamai naudojusi dešimčių milijardų dolerių (eurų) vertės paramą, suteiktą nuo Rusijos invazijos pradžios.
► Ukrainoje praėjusią naktį aidėjo oro pavojaus sirenos, virš Poltavos srities buvo numušta iki 5 dronų, pranešė pareigūnai.
