Metų pradžioje įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, 300 tūkst. Lietuvos gyventojų jame nerado savo įprastai vartojamų vaistų, tvirtina Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba (LPOAT).
Daugiausiai tai – medikamentai, skirti širdies ir kraujagyslių ligoms, astmai, prostatai, psichinės sveikatos ir kitiems sutrikimams gydyti.
Nors džiaugsmingai sutiko įstatymo pakeitimus, kurie panaikino pigiausio vaisto pirmo paskyrimo taisyklę, dabar pacientai skundžiasi, kad neberanda įprastų vaistų. Tad norėdami tęsti įprastą gydymą, jie privalės mokėti pilną kainą.
Arba keisti gydymą, arba mokėti pilną kainą
„Taip laukėme to kainyno, kad galės gydytojai žmogui skirti tinkamiausią, reikalingiausią vaistą, ne tik pigiausią. Tačiau paaiškėjo, kad sudarius kainyną vėl neliko eilės kai kurių vaistų. Tad jei tam pusmečiai nepateko vaistai į kainyną, žmogus turi arba keisti gydymą, arba mokėti pilną kainą“, – komentavo LPOAT pirmininkė Vida Augustinienė.
Pašnekovė pasakojo dėl to sulaukusi širdies ir kraujagyslių ligomis, astma sergančiųjų organizacijų kreipimųsi.
„Kai nebėra to vaisto kainyne, gydytojas turi ieškoti ir skirti kitą. Įsivaizduokite, koks astmos vaistas, tai nėra taip, kad žmogus jį naują paėmė, įsipurškė ir viskas. Juk reikia prisitaikyti“, – kalbėjo LPOAT atstovė.
Pacientai prašo, kad jiems būtų palikta teisė gydytis jiems įprastais vaistais, primokant kainos skirtumą. Dėl to LPOAT kreipėsi ir į Seimo Sveikatos reikalų komitetą (SRK).
Asociacija kartu priminė, kad dar pernai metų pabaigoje Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai ir turi būti pakeista ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d.
Priminė, kaip buvo prie Verygos
Visgi pats SRK pirmininkas Antanas Matulas portalui tv3.lt aiškino, kad situacija yra kiek kitokia, nei ją pristato pacientų atstovai. Jis priminė, kad jau yra pakeista prie eksministro Aurelijaus Verygos buvusi tvarka ir pacientai gali prisimokėti pirkdami ne pigiausią vaistą.
„Buvo iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo kompensuojamas tik pigiausias vaistas, bet kitas vaistas su ta pačia veikliąja medžiaga, esantis sąraše, jau buvo nekompensuojamas ir žmogus turėjo mokėti visą kainą.
Mes šias pataisas jau padarėme, kad gali žmogus susimokėti skirtumą, jei renkasi ne pigiausią kompensuojamųjų vaistų sąraše esantį vaistą. Ir padarėme, kad sąrašas keičiamas ne 4, o 2 kartus, nes būdavo labai sudėtinga, iškrisdavo daug vaistų ir dažnai reikėjo keisti gydymą“, – dėstė jis.
A. Matulas akcentavo, kad dabar tie vaistai, dėl kurių pacientai nerimauja, yra sąraše ta pačia veikliąja medžiaga, kai kuriose pozicijose – iki 6–7 vaistų.
„Taigi jei gydytojui patariant žmogus renkasi ne pigiausią vaistą, tai sumoka tik skirtumą. Dabar pacientai kelia klausimą, ką daryti, kodėl nekompensuojami, jei vaisto išvis sąraše neliko. Taip, tvirtinant šių metų kainyną išties neliko virš 100 vaistų, nes farmacinės kompanijos arba nenuleido iki tokios, kad papultų pagal nustatytą formulę į sąrašą arba net bandė pakelti kainas. Ir nelikus vaistų sąraše, pacientai kelia klausimą, kodėl negalima primokėti“, – kalbėjo konservatorius.
Būtų žalia šviesa kainoms augti
Valdantieji tikina gavę pacientų asociacijos skundą ir ieškosiantys būdų šiai problemai išspręsti. Tiesa, tai gali nebūti taip paprasta norint išvengti kainų augimo
„Jei rinktumėmės tą kelią, kad kompensuojame ir leistume sumokėti skirtumą net vaistams, kurie nepapuola į kompensuojamų vaistų sąrašą, tai iš esmės reikštų, kad išvis keičiame kompensavimo tvarką ir farmacinėms kompanijoms atveriame žalią šviesą nustatinėti kainas, kokias jie nori. Tai bandome analizuoti, ar esant tai sistemai įmanoma įgyvendinti ir šitą principą, tai pakankamai sudėtinga“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis teigė, kad yra ruošiamos Farmacijos įstatymo pataisos, kurios bus registruotos pavasario sesijose.
„Taip bus pašalintos visos Konstitucinio Teismo iškeltos problemos. Kartu bandysime aiškintis, kaip būtų galima išspręsti šitą problemą, kurią dabar kelia pacientai.
Mes jos tikrai neignoruosim, bet jei vaistų kompanijoms bus leista elgtis, kaip nori, tada vargu ar būtų galima sustabdyti vaistų kainų augimą“, – komentavo SRK pirmininkas.
Alternatyva yra, tačiau veikia ir psichologinis momentas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat pažymėjo, kad dalis vaistų neišvengiamai dingsta ir kainyno ir ragino žmones rinktis kitus kompensuojamus vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga.
„Sudarant naują kainyną yra natūrali tiekėjų kaita. Jei kažkoks tiekėjas padidino vaisto kainą, natūralu, kad kaip valstybė turime užtikrinti, kad kaina pacientui nebūtų didesnė. Į kainyną dėl to gali nepatekti. Jei gamintojas sumažins kainą, gali patekti į sekantį kainyną, kai bus sudaromas“, – TV3 žinioms aiškino sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Anot VUL Santaros klinikų gydytojo kardiologo prof. Prano Šerpyčio, pacientų baimė rinktis kito gamintojo, bet tos pačios veikliosios medžiagos vaistą kitą kartą nulemti ir psichologinio nusiteikimo.
„Kai žmogus yra pripratęs prie vieno vaisto, yra tokia jo nuostata. Aišku, nors ta pati veiklioji medžiaga, keičiasi pavadinimai, pakuotė, ir tai žmogui visada yra tam tikras nepatogumas. Bet tai yra ir kainų politikos klausimas, svarbiausia vis tik, kad būtų vaistų prieinamumas“, – pabrėžė jis.
Pasak gydytojo, jei tokios pačios veikliosios medžiagos vaistas patvirtintas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, viskas yra gerai ir jį galima vartoti kaip alternatyvą.
„Išties būna, kad pakeitus vaistą pacientas skundžiasi, kad jie veikia prasčiau ar ne taip, kaip įprasta. Bet, kaip minėta, čia yra ir psichologinis momentas. Manau, reikia daugiau informacijos pacientams, gydytojams, ir tada bus bendras sutarimas“, – kalbėjo P. Šerpytis.
Pašnekovas sutiko, kad dažnas kainyno kaitaliojimas visada įneša painiavos tiek pacientams, tiek gydytojams.
„Ypač jei metų bėgyje keičiasi kelis kartus, tai negerai, kiekvienais metais gali pasikeisti, bet negali kelis kartus per metus. 2 kartus jau geriau, o 4 buvo nesuprantama net užsieniečiams“, – pastebėjo P. Šerpytis.
