Po pateikimo įstatymo pataisoms pritarė 78 iš 111 balsavusių Seimų narių, prieš buvo 23, susilaikė dešimt.
Įstatymo pataisomis numatoma, kad iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis, tai yra iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto teikiamas medicinines paslaugas.
Kitaip sakant, būtų panaikinta šiuo metu Sveikatos sistemos įstatyme įtvirtina galimybė pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas bei procedūras. Kaip jau anksčiau nurodė ministerija, praktikoje tai tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu, keliančiu nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą.
Priemokas uždraus, tačiau mokamos paslaugos niekur nedings
Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, kai dabar pacientas su siuntimu patenka į privačią gydymo įstaigą, jam paprastai pasiūloma tyrimų, nors jie nebūtinai yra reikalingi dėl jo klinikinės būklės. Bet pacientas pasitiki gydytoju, todėl to neatsisako.
„Matome, kad privačiose gydymo įstaigose, turime tokį pavyzdį, kad vienas toks atėjimas generuoja 40 siuntimų, kuriuos apmoka ligonių kasos. Viešajame sektoriuje vidutiniškai gali būti 0,6, 1,6, priklausomai nuo gydymo įstaigų. Matome, kad ši situacija nėra skaidri ir tenkinanti tiek klinikinę praktiką, tiek efektyvumo kriterijus“, – susitikimo su Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LVŽKŠS) metu kalbėjo ji.
Ministrė apgailestavo, kad verslo interesas padaryti daugiau, nei reikia, paima viršų, o vertybinis požiūris, sąžiningas, pagarbus elgesys su pacientą išlaikomas ne visada.
„Todėl koalicinėje taryboje buvo priimtas sprendimas leisti gyventojams primokėti skirtumą už medicinines priemones“, – kalbėjo SAM vadovė.
„Ir tas reikalingumo matavimo ir vertinimo kontrolės mechanizmų nesame įdiegę, jie silpni, iki šiol per daug stipriai nekontroliavome, kaip sutartys su ligonių kasomis vykdomos – ir dėl objektyvių, ir subjektyvių priežasčių. Tad mūsų pokytis ir lems daugiau skaidrumo, daugiau aiškumo pirmiausia patiems pacientams“, – komentavo M. Jakubauskienė.
Pasak jos, tai reiškia, kad gavęs siuntimą pacientas lygiai taip pat galės kreiptis tiek į viešąją, tiek privačią gydymo įstaigą, jei pastaroji bus sudariusi sutartį su ligonių kasa ir norės teikti paslaugas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo siūlomus įkainius.
„Mūsų darbas bus labai aiškiai aprašyti paslaugos teikimo aprašus – kokie tyrimai, veiksmai turi būti atlikti ir kas įeina į tą paslaugą. Visa tai bus apibrėžta, kad yra PSDF apmokama paslauga. Taip pat padidinsime įkainius už tą paslaugą ir tai bus kontraktas tarp paciento ir paslaugos teikėjo.
Jei gydymo įstaiga pacientui norės siūlyti daugiau tyrimų, kurie nepatenka į PSDF apmokamą algoritmą, žmogus savo lėšomis tikrai galės daryti tuos tyrimus. Bet tai bus visiškai mokama paslauga. Jei gydymo įstaiga nenorės sudaryti sutarties su ligonių kasa, ji galės kaip dabar teikia, taip ir toliau teikti mokamas paslaugas“, – dėstė ministrė.
Už medicinos priemones leis prisimokėti
Jos teigimu, jei privačios įstaigos atsisakys teikti paslaugas vien už ligonių kasų įkainius, didelės žalos nebus.
„Kadangi privačios gydymo įstaigos dažnai sako, kad tas įkainis yra žeminančiai per mažas, tai išties tuomet sutarties nesudarymas ar atsisakymas dirbti pagal ligonių kasos nustatytus įkainius žalos nepadarys.
Tiems pacientams, kurie primokėdavo 300 eurų už paslaugas, ligonių kasų konsultacija veikdavo kaip nuolaidų kuponas. Sakydavo, kad padarysime nuolaidą dėl to, kad ligonių kasa sumoka 70 ar 30 eurų, priklausomai nuo konsultacijos. Taigi atsiras daugiau aiškumo – pacientas nuspręs, nori rinktis paslaugą viešojoje ar privačioje įstaigoje, ir rinktis valstybės finansuojamą ar už savo visiškai mokamą paslaugą“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Pasak jos, didžioji batalija sukilo dėl medicinos priemonių, todėl buvo priimti sprendimai leisti pacientams sumokėti kainos skirtumą, jei reikalinga brangesnė, nei kompensuoja valstybė, priemonė.
„Atsiras daugiau aiškumo – pacientas nuspręs, nori rinktis paslaugą viešojoje ar privačioje įstaigoje, ir rinktis valstybės finansuojamą ar už savo visiškai mokamą paslaugą“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
„Sveikatos paslaugos turinį tarsi formuoja dvi dedamosios – gydytojo konsultacija ir, pavyzdžiui, jei reikalinga medicinos priemonė, tai yra akių lęšiukai, endoprotezai. Girdime šią diskusiją ir įtampą visuomenėje.
Todėl koalicinėje taryboje buvo priimtas sprendimas leisti gyventojams primokėti skirtumą už medicinines priemones, bet ne vien pagal paciento pageidavimą, o remiantis klinikinėmis indikacijomis, medicinine būkle ir poreikiu.
Tai, galima sakyti, didžiulis kompromisas iš ministerijos pusės, kuris turėtų padėti nuimti įtampą ir leistų suteikti daugiau skaidrumo pačiai sveikatos sistemai, užtikrinti geresnį prieinamumą, mažesnes eiles ir didesnį tolygumą teikiant paslaugas“, – dėstė SAM vadovė.
Kaip anksčiau yra nurodžiusi ji, priemokų naikinimo klausimas – tai viena iš trijų žingsnių, kaip pagerinti paslaugų prieinamumą sveikatos sektoriuje, plano dalis.
„Panašu kaip sau nusipjauti koją“
Portalas tv3.lt primena, kad SAM iniciatyva sukėlė nemažai kritikos tarp dalies gydytojų, pacientų organizacijų – nuogąstauta, esą pakeitimai apribotų pacientų galimybes laisvai pasirinkti jiems tinkamiausią paslaugos apimtį ar kokybę, kad privačios gydymo įstaigos nuspręs išvis neteikti bazinių paslaugų, o viešosios įstaigos nepajėgs suvaldyti išaugusių srautų, taip pat gali padidėti medikų emigracija.
Panašius argumentus Seimo posėdyje dėstė ir opozicijos atstovai. „Sunku suprasti, kur veda valdančiųjų smegenų ir logikos vingiai, kaip reikia prieiti prie išvados, kad „išjungus“ iš sistemos privatų sektorių viešojo sektoriaus problemos staiga imtų ir išsispręstų. Juk tos lėšos, kuriomis gyventojai dėl įvairių priežasčių – dėl kokybės, eilių, pageidaujamų specialistų, dažnai nebūtinai iš gero gyvenimo prisideda prie paslaugų privačiame sektoriuje, jokia forma neatsidurs PSDF biudžete ir nepapildys viešojo sektoriaus.
Taigi turėsime dar didesnes eiles viešajame sektoriuje su tuo pačiu finansavimu, o bloguoju scenarijumi – dar ir dalies specialistų emigraciją, kurie prievarta grįžti į viešąjį sektorių nepageidautų, nes prievarta nėra geras būdas tokioms problemoms spręsti. Čia panašu kaip vietoj visos sistemos širdies gydymo priimtume sprendimą nusipjauti sau vieną koją“, – neslėpdamas emocijų kalbėjo konservatorius Audrius Petrošius.
Pasak jo, pirmiausia reikėtų rasti būdą nustatyti sveikus įkainius už paslaugas, kurių dalis absoliučiai neadekvatūs, pritaikyti viešojo sektoriaus įstaigoms vadybos metodus, kuriuos taiko privatus sektorius.
„Yra terminas tokiam reiškiniui, ir tai tikrai nėra lygybė, o lygiava. (...) Dabar lieka neskanus klausimas, ar nevertėtų pagalvoti apie tokio tipo teisėkūros susikišimą ten, kur nesueina. Nes atrodo, kad yra verčiamasi per galvą, kad būtų įgyvendintos kažkieno liguistos fantazijos, siekiant kažkaip įgelti bent kiek geriau gyvenančiam Lietuvos žmogui, bet vengiant paaiškinti, kad galutiniame etape pralaimės labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės“, – sakė Seimo narys.
Jei Seimas pritartų įstatymo pataisoms, jos įsigaliotų nuo 2026-ųjų pradžios.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
