Politikai ėmė svarstyti „Nemuno aušros“ frakcijos inicijuotas pataisas, kuriomis siūloma padidinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais sumą.
Štai frakcijos lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad siūlys nustatyti 10 tūkst. eurų ribą, o ne 15 tūkst. eurų, kaip numatyta pirminiame projekto variante.
Politiko vertinimu, nors grynaisiais atsiskaitoma vis rečiau, jų atsisako ne visi, tad esą apribojimai neturėtų būti taikomi.
Vis tik dėl tokių pakeitimų rizikų įžvelgia ne tik finansų ministras Rimantas Šadžius bei ekonomistai, bet ir dalis verslo sektoriaus atstovų, pavyzdžiui, automobilių prekeiviai.
Rizikų daugiau nei naudos?
„Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė svarstė, kad įprastai tam tikras reguliavimas ir nustatytos ribos galioja tiems, kurie jų laikosi.
„Jei šešėlyje veikiantys ir jį toleruojantys ekonomikos dalyviai nesilaiko vienokių apribojimų, tai, juos pakeitus, vargu, ar jų elgsena pasikeis“, – kabėjo pašnekovė.
Vis tik ekonomistė atkreipia dėmesį, kad ribojimai turi prasmę sandoriuose, kuriuos sudaro šešėlį toleruojantys ir to netoleruojantys ekonomikos dalyviai.
„Nors šešėlio priežastys slypi kitur, tačiau atsiskaitymų grynaisiais pinigais populiarumas yra šešėlinius procesus palengvinantis įrankis, o 5 tūkst. eurų atsiskaitymo ribos pakanka, kad nebūtų apsunkintos kasdienės net mažiau finansinių technologijų prasme pažengusių vartotojų finansinės operacijos“, – svarstė I. Genytė–Pikčienė.
Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad tokie pakeitimai skaidrumui nepadėtų.
„Tai gali skatinti šešėlinės ekonomikos plėtrą, o to šiuo metu mums tikrai nereikia. Valstybė bando visais įmanomais būdais surinkti daugiau pinigų gynybai, tačiau tuo pat metu kalbama apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais limito didinimą.
Man atrodo, kai tai yra eilinis kartas, kai valstybė viena ranka kažką bando padaryti, tačiau kita ranka pjauna tą šaką, kurią bando auginti“, – vertino A. Izgorodinas.
Ekonomisto įsitikinimu, kur kas būtų naudingiau priimti vieningą sprendimą, kad tokie pakeitimai neįsigaliotų.
Be to, A. Izgorodinas atkreipia dėmesį ir į išsakomus pastebėjimus, kad esą atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba turėtų būti didinama dėl infliacijos.
„Nors paslaugų kainos didėja, rinkoje turime be galo daug sprendimų, kurie leidžia gyventojams atsiskaityti elektroniniu formatu“, – teigė jis.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė dr. Viktorija Tauraitė svarstė, kad pakeitimai iš tiesų galėtų suteikti daugiau laisvės, kai už paslaugas ir įsigyjamus daiktus atsiskaitoma grynaisiais pinigais.
Tačiau, pasak jos, tokie pakeitimai keltų riziką, kad valstybės biudžetas nukentėtų dėl galimai didėsiančio šešėlio.
„Remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. Lietuvoje oficialiai neapskaitytos ekonomikos dalis nuo bendrasis vidaus produktas buvo lygi 8,3 proc., t. y. 4,7 proc. punktais mažiau nei 2019 m.
Padidinus leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą iki 10 tūkst. eurų, galimai oficialiai neapskaitytos ekonomikos dalis nuo BVP padidėtų. Tad, vertinant potencialią naudą ir potencialią žalą bei remiantis ekonomine logika, būtų tikslinga esamo reguliavimo nekeisti“, – vertino ekonomistė.
Idėja vadina žingsniu atgal
Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas yra teigęs, kad Seime svarstomas siūlymas didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumą – tai „žingsnis atgal“.
„Automobilių prekybos sektoriuje šešėlinė ekonomika vis dar išlieka rimta problema, o didesnis atsiskaitymų limitas sudarytų dar palankesnes sąlygas slėpti tikrąsias sandorių sumas.
Vietoje to reikėtų stiprinti kontrolės priemones“, – įsitikinęs naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas.
Eksperto teigimu, grynųjų pinigų srautai yra sunkiai kontroliuojami, o tai reiškia blogesnes sąlygas tiek mokesčių surinkimui, tiek sąžiningai konkurencijai. Neatsitiktinai būtent naudotų automobilių prekybos srityje VMI fiksuoja per 90 proc. visų pranešimų dėl viršytos grynųjų pinigų ribos.
„Sąžiningai veikiančios įmonės atsiduria nelygioje padėtyje prieš tuos, kurie dalį veiklos vykdo neapskaitytai – šešėlyje. Ši iniciatyva siųstų rinkai klaidingą signalą – ne skatintų skaidrumą, o priešingai, legalizuotų senus, rizikingus įpročius“, – aiškina jis.
Jo nuomone, vietoje limitų didinimo reikėtų stiprinti atsiskaitymų kontrolę, skatinti elektroninius mokėjimus ir didinti visuomenės informuotumą apie galimas pasekmes.
P. Valiukėnas svarsto, kad skaidrumas turi būti ne tik deklaruojama vertybė, bet ir realiai veikianti praktika, ypač naudotų automobilių prekybos srityje.
„Įmonės, kurios nori dirbti legaliai, neturi jokių priežasčių naudoti grynųjų pinigų. Jei žmogus gauna pajamas oficialiai – kur čia kliūtis pavedimui?
Vienintelis atvejis, kai pavedimas tampa problema, – kai pinigų kilmė yra neoficiali. Sunerimti teks tiems, kurių lėšos nebuvo deklaruotos“, – akcentuoja P. Valiukėnas.
Grynųjų pinigų naudoja vis mažiau
Seimui ėmus svarstyti, ar triskart padidinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais sumą, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia įžvelgiantis pasiūlymo rizikas, tačiau mano, kad tai turi būti politinis, į visuomenės poziciją atsižvelgiantis parlamentarų sprendimas.
Pasak jo, žmonėms grynųjų naudojant vis mažiau, svarbu prižiūrėti mokėjimus elektroniniais pinigais, pavyzdžiui, kriptovaliutomis.
„Matau grėsmę. Bet tai taip pat yra politinis sprendimas. Iš vienos pusės žiūrint, (...) parlamento nariai, išrinkti savo apygardose, bendrauja su žmonėmis ir su verslais. Jei iš tikrųjų kažkur iškyla, bet sąžiningų, praktinių problemų, jas turime spręsti ir nežiūrėti bukai užsispyrę“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė R. Šadžius.
„Antra vertus, grynųjų klausimas tampa kuo toliau, tuo mažiau aktualus. Aktualėja elektroninių pinigų klausimas. Kriptovaliutos ir visokie nauji dariniai, plačiai naudojami, be kita ko, ir atsiskaitant tarpvalstybiniuose sandoriuose, kurių taip pat daugėja“, – kalbėjo jis.
Anot ministro, elektroninių mokėjimų reguliavimas bus stiprinamas – šių paslaugų tiekėjai jau turi registruotis Lietuvos banke ir gauti licenciją, be kurios negalės veikti nuo gegužės.
„Pastangos yra dedamos“, – pabrėžė R. Šadžius.
Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Taip siekta mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
