Antradienį, kai kovotojai paleido ugnį į turistus vaizdingame kalnų miestelyje Indijos kontroliuojamoje Kašmyro dalyje, žuvo mažiausiai 26 žmonės, o daugiau kaip 12 žmonių buvo sužeisti.
Tai buvo mirtingiausias išpuolis prieš civilius per pastaruosius kelerius metus, įvykęs Kašmyro teritorijoje, į kurią pretenduoja Indija ir Pakistanas.
Be to, abi šalys paskelbė griežtas atsakomąsias priemones viena kitai, nukreiptas į prekybą ir svarbų susitarimą dėl vandens.
Indijos žiniasklaida šį išpuolį priskyrė „Pasipriešinimo frontui“, karinei grupuotei, kurią Naujasis Delis 2023 m. paskelbė teroristine organizacija, tačiau nebuvo pateikta jokių patikimų pareiškimų ar įrodymų apie atsakomybę už išpuolį. Pakistano atstovai teigia, kad buvo įvykdyta „false flag“ (liet. „netikros vėliavos“) operacija.
Kaip pranešama, grupė turistų lankėsi populiariame regione – kalnuotame Kašmyro slėnyje, vadinamame „mini Šveicarija“, netoli Pahalgamo miesto, kai iš netoliese esančio miško išlindo kovotojai ir ėmė šaudyti.
Policija pranešė, kad žuvo 25 indai ir vienas Nepalo pilietis. Kadangi grupė buvo vietovėje, į kurią galima patekti tik pėsčiomis arba jojant arkliu, sužeistuosius buvo sunku nugabenti į artimiausią ligoninę, vienas liudytojas pasakojo leidiniui.
Kašmyras yra ginčytina teritorija
1947 m. Indijos subkontinento padalijimas neišsprendė Kašmyro srities, kuri tebėra ginčijama, statuso klausimo.
Kai britų valdoma teritorija buvo padalyta į hinduistų daugumos Indiją ir musulmonų daugumos Pakistaną, kunigaikštystė, žinoma kaip Džamu ir Kašmyras, užimanti beveik 223 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą Indijos ir Pakistano šiaurinėse sienose, liko nepriklausoma ir jai buvo suteikta teisė pasirinkti, prie kurios šalies ji nori prisijungti.
Valstybės hindu monarchas Hari Singhas iš pradžių bandė išlaikyti srities, kurioje vyravo musulmonai, nepriklausomybę.
Tačiau po sukilimo Džamu teritorijoje, kuris sukėlė grėsmę H. Singho valdžiai, jo armija surengė tūkstančių musulmonų žudynes, teigia Pietų Azijos istorijos profesorius Hafsa Kanjwalis.
Reaguodamos į tai, gentys šiaurės vakarų Pakistano regione pagrasino įsiveržti į Kašmyrą, todėl H. Singhas sutiko prisijungti prie Indijos mainais už karinę pagalbą.
Dėl to prasidėjęs pirmasis Indijos ir Pakistano karas baigėsi 1949 m., kai Jungtinės Tautos tarpininkavo pasirašant paliaubų susitarimą, kuriuo buvo nustatyta siena, padalijusi regioną į dvi dalis.
Pasak H. Kanjwalio, po to sekė dešimtmečiai, kuriuos ženklino augantis smurtas ir laipsniška Kašmyro autonomijos Indijos kontroliuojamoje valstybėje erozija.
Konfliktas dar labiau paaštrėjo 1970-aisiais, kai abi šalys pradėjo kurti savo pirmuosius branduolinius ginklus.
1980-ųjų pabaigoje, kai kurie Kašmyro opozicijos lyderiai pareiškė, kad Indija suklastojo rinkimus, todėl Indijos kontroliuojamoje valstybėje prasidėjo masiniai sukilimai.
H. Kanjwalis teigė, kad ginkluotos Kašmyro sukilėlių grupuotės gavo pagalbą iš Pakistano, o šimtai tūkstančių kašmyriečių išėjo į gatves protestuoti.
Indijos vyriausybė reagavo dislokuodama tūkstančius karių visame regione, dėl to jis tapo viena iš, kaip daugelis žmogaus teisių organizacijų vadina, labiausiai militarizuotų zonų pasaulyje.
Nuo tada šalys tebėra įstrigusios į karštą ginčą. Per smurtinius susirėmimus žuvo tūkstančiai civilių, kurie tapo taikiniu arba pateko į susišaudymus, o Indijos valdžios institucijos areštavo tūkstančius politikų, teisininkų ir aktyvistų.
Ginkluoti Kašmyro kovotojai, siekiantys nepriklausomybės arba didesnės autonomijos, puolė civilius, įskaitant hinduistų piligrimus, ir Indijos pajėgas.
Indijos valdžios institucijos reagavo represijomis. Kaip pranešė „The Post“, nuo tada, kai 2019 m. Indijos vyriausybė panaikino specialią regiono autonomiją, kašmyriečiai, laikomi pernelyg atviri separatistams, buvo atleisti iš darbo arba įkaltinti.
Žmogaus teisių organizacijos kaltina Indijos valdžios institucijas vykdant savavališkus sulaikymus ir žudynes, nukreiptus prieš regiono musulmonų daugumą.
Abi šalys ir toliau reikalauja visos teritorijos kontrolės, bet kiekviena valdo tik po vieną dalį, padalytą 1972 m. nustatyta neoficialia militarizuota siena, vadinama kontrolės linija.
Indija kontroliuoja didžiausią, labiausiai į pietus nutolusią dalį, vadinamą Džamu ir Kašmyro valstija, o Pakistanas kontroliuoja teritoriją, kurią vadina Azad Kašmyru ir Gilgitu-Baltistanu.
Kinija taip pat okupavo nedidelį regioną rytinėje dalyje, vadinamą Aksai Činu, į kurį taip pat pretenzijas reiškia Indija.
Antradienio incidentas buvo didžiausias išpuolis prieš civilius gyventojus šioje teritorijoje per pastaruosius metus, tačiau smurtas šioje srityje tęsiasi jau kelis dešimtmečius.
2019 m. vasario mėn. įtampa išaugo, kai karinė grupuotė užpuolė Indijos paramilitarines pajėgas, dėl ko Indijos oro pajėgos pirmą kartą per kelis dešimtmečius smogė Pakistano administruojamoje teritorijoje.
Pakistanas atsakė Indijai, numušdamas du naikintuvus ir paimdamas į nelaisvę pilotą.
Indijos pareigūnai nedelsdami pasmerkė antradienio išpuolį ir pažadėjo keršyti. Indijos saugumo kabineto komitetas taip pat susirinko aptarti išpuolį, kaip pranešė susitikimui pirmininkavęs ministras pirmininkas Narendra Modi socialiniuose tinkluose.
Dieną prieš tai jis parašė, kad už išpuolį atsakingi asmenys „bus patraukti į atsakomybę“.
„Mūsų pasiryžimas kovoti su terorizmu yra tvirtas ir dar labiau sustiprės“, – rašė jis.
JAV pasmerkė terorizmą ir palaikė Indiją
Pakistanas pasmerkė išpuolį ir neigė savo dalyvavimą. Užsienio reikalų ministerija pareiškime teigė, kad yra „susirūpinusi dėl turistų gyvybių netekties“.
Išpuolis įvyko per JAV viceprezidento J. D. Vance‘o vizitą Indijoje, o analitikai teigia, kad tai gali būti neatsitiktinumas, atsižvelgiant į galimybę atkreipti tarptautinį dėmesį.
J. D. Vance‘as socialiniuose tinkluose parašė, kad jis ir jo žmona Usha Vance reiškia užuojautą aukoms, pridurdamas, kad juos „sužavėjo“ Indija ir jos žmonės.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat pasmerkė išpuolį savo socialinės medijos platformoje „Truth Social“, parašydamas, kad „Jungtinės Valstijos tvirtai remia Indiją kovoje su terorizmu“.
Po išpuolio didėja įtampa tarp Indijos ir Pakistano
Abi šalys pareiškė, kad jos panaikins vizas viena kitos piliečiams, atsakydamos į Indijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kad per artimiausias dienas visi pakistaniečiai turės palikti šalį.
Indijos užsienio reikalų sekretorius Vikram Misri trečiadienio vakarą žurnalistams sakė, kad bus sustabdytas svarbus susitarimas dėl vandens tarp dviejų šalių, „kol Pakistanas atsisakys remti tarpvalstybinį terorizmą“.
1960 m. Pasaulio banko prižiūrimas Induso vandens susitarimas abiem šalims suteikė bendrą teisę naudotis Induso upių vandenimis ir ilgus metus buvo laikomas dviejų besivaržančių šalių bendradarbiavimo pavyzdžiu. Pakistano pareigūnai šį sprendimą pavadino „prilygstančiu karo veiksmams“.
„Kiekvienas lašas priklauso mums pagal teisę, ir mes ginsime jį visomis jėgomis – teisiškai, politiškai ir pasauliniu mastu“, – socialiniuose tinkluose rašė Pakistano energetikos ministras Awais Legharis.
Indija uždarė pagrindinę sieną perėją tarp šalių, o Pakistanas paskelbė, kad sustabdo prekybą su Indija ir uždaro savo oro erdvę visoms Indijai priklausančioms ar jos valdomoms oro linijoms.
Kai kuriose kontrolės linijos vietose penktadienį buvo pranešta apie šaulių ginklų ugnį, aukų nėra. Kai kuriose kontrolės linijos vietose pranešta apie Pakistano inicijuotą šaulių ginklų ugnį, praneša Indijos žiniasklaida. Gynybos šaltiniai teigia, kad „buvo imtasi veiksmingų atsakomųjų priemonių ir aukų nėra“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
