Ridos klastojimas kainuoja ne tik jų pirkėjams, bet ir atneša didelius nuostolius visai ekonomikai. 2018 m. Europos Parlamento išleistoje ataskaitoje skelbiama, jog ridos klastojimo sukelti nuostoliai ES gali siekti nuo 1,31 mlrd. iki 8,77 mlrd. eurų per metus.
Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko tyrimą, siekdama nustatyti, kokius finansinius nuostolius ridos klastojimas sukelia Europos šalyse. Tyrimo rezultatai parodė, kad net ir pačiu konservatyviausiu scenarijumi, ES šalys kasmet praranda apie 5,3 mlrd. eurų. Kadangi didelė dalis ridos klastojimo atvejų lieka neišaiškinti, tikrieji ekonominiai nuostoliai gali būti gerokai didesni.
„Įrodyti, kad automobilio rida buvo suklastota itin sudėtinga. Kadangi šalys nesikeičia automobilių duomenimis ir nemažai ridos įrašų niekada nebūna suskaitmeninti, tai sukuria palankias sąlygas klestėti šiai nesąžiningai praktikai. Vienintelis būdas įrodyti ridos klastojimo faktą – kliautis istoriniais automobilio ridos duomenimis“, – sako automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Lietuvai ridos klastojimas kasmet kainuoja daugiau nei 46 mln. eurų
Už transporto priemonę su pakoreguotu odometru pirkėjai Lietuvoje vidutiniškai permoka 22,4 proc. Tai daugiau nei penktadalis automobilio vertės.
Tokiu būdu, 10 tūkst. eurų vertės automobilis su suklastota rida gali būti vertas tik 8 tūkst. eurų. Vadinasi, pirkėjas permoka daugiau nei 2 tūkst. eurų. Kuo perkamo automobilio kaina didesnė, tuo didesni bus pirkėjo nuostoliai. Prabangių automobilių pirkėjai gali to nežinodami sukčiams permokėti dešimtis tūkstančių eurų.
„Ne paslaptis, kad pirkėjai teikia pirmenybę automobiliams su mažesne rida. Deja, neretai jie tampa sukčių aukomis. Kai automobilio rida sumažinama, sukuriama iliuzija, jog jo būklė geresnė nei yra iš tiesų. Klastojama tiek ekonominės klasės, tiek ir aukštesnės klasės automobilių rida“, – aiškina M. Buzelis.
Tyrimas atskleidė, kad nuostoliai, kurios Lietuvos ekonomika patiria dėl ridos klastojimo siekia 46,2 mln. eurų per metus.
Ridos klastojimas Vakarų Europos pirkėjams atneša didesnius nuostolius
Tyrimas atskleidė, kad ridos klastojimas Rytų Europoje turi mažiau įtakos naudotų automobilių kainoms nei Vakarų Europos valstybėse. Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos vairuotojams ridos klastojimas atneša didžiausius nuostolius iš visų tyrime dalyvavusių šalių, Ukrainos, Serbijos ir Rumunijos automobilių pirkėjams ridos klastojimo įtaka mažesnė.
Įvertinus tikrintų automobilių skaičių, vidutinę jų vertę ir ridos klastojimo mastą konkrečioje šalyje, Jungtinė Karalystė kasmet dėl šios problemos praranda apie 1,4 mlrd. eurų, Prancūzija – 1,14 mlrd. eurų, o Vokietija – 1,1 mlrd eurų.
Pasak M. Buzelio, ridos klastojimas itin opi problema, kuri kainuoja ES šalių ekonomikoms milijonus ar net milijardus eurų per metus. Nors ES institucijos pripažįsta problemos rimtumą, tačiau konkrečių iniciatyvų kaip ją išspręsti nėra, todėl automobilių pirkėjai turėtų patys įsitikinti, kad jų perkama transporto priemonė turi tikrą ridą.
„Automobilio istorijos ataskaita padeda atskleisti, kada ir kiek kilometrų buvo pakoreguota transporto priemonės rida. Tai leidžia vairuotojui įvertinti, ar verta išvis pirkti tokį automobilį, ar tiesiog tartis su pardavėju dėl mažesnės kainos. Tiesa, jei automobilio rida suklastota, tikėtina, kad jis gali turėti ir kitų nuslėptų problemų“, – aiškina M. Buzelis.
Pokyčiai nuo liepos
Dar vasario mėnesį Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovai pranešė apie tai, kad atnaujinamuose Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose bus pateikiamas odometro rodmenų aprašymas ir įvedamas naujas punktas, kurio iki šiol nebuvo.
Tąkart LTSA teigė, kad teisės akte nebuvo aiškiai nusakoma, kada ridos sumažėjimas yra laikytinas dideliu trūkumu ir kaip įrodyti, kad rida sumažėjo ne dėl piktnaudžiavimo.
Tad nuo šiol teisės akte bus pridedamas atskiras punktas, kuris, pasak LTSA, leis vieningai suvokti neigiamos ridos reikšmę tiek automobilių savininkams, tiek ir techninės apžiūros kontrolieriams.
Numatytame punkte yra sakoma:
„Odometro rodomi skaitmenys techninės apžiūros metu negali būti mažesni už praėjusios techninės apžiūros metu užfiksuotus odometro rodomus skaitmenis, išskyrus atvejus, kai odometras pasiekė maksimalią rodytiną ridą ir dėl to odometro rodomi skaitmenys prasidėjo nuo nulio arba odometras turėjo būti pakeistas, pavyzdžiui, dėl gedimo (pateikiama techninę priežiūrą ar remontą atliekančio subjekto išduotas darbų atlikimo aktas, įrodantis atliktą odometro keitimą).“
LTSA patarėjas Simonas Mažionis naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad nuo šių metų liepos 8 d. įsigalios tam tikri pakeitimai, kurie tiesiogiai įpareigos asmenis neklastoti transporto priemonės ridos.
„Techninės apžiūros stotyje nustačius, kad automobilio rida sumažėjusi, juo važiuoti bus leidžiama, bet tokia taisyklė galios tik dvejus metus – iki 2025 m. liepos 7 d. Toks sprendimas priimtas LTSA ir po ilgų diskusijų teisės akto pakeitimas jau patvirtintas.
Nuo šių metų liepos 7 d. techninės apžiūros metu užfiksuotas nepagrįstas ridos sumažėjimas lyginant su praėjusia technine apžiūra bus laikomas nedideliu trūkumu. Praėjus dvejiems metams tai jau bus traktuojama kaip didelis trūkumas“, – kalbėjo pašnekovas.
Suklastojus ridą, automobiliu važiuoti negalėsite
Pašnekovo teigimu, dėl naujo punkto atsiradimo ir išaiškinimo teisės akte vyko papildomos diskusijos ir buvo ieškoma papildomų sprendimų.
„Turėjome svarbiausią klausimą: kaip elgtis automobilių vairuotojams, kurie nusipirko automobilį, nežinodami, kad rida suklastota, ir jie tėra situacijos įkaitai?
Įvertinę teisinį aspektą ir praktines situacijas, su kuriomis susiduria techninės apžiūros kontrolieriai, manome, kad šiuo metu sprendimas nustatomą nepagrįstą ridos sumažėjimą vertinti kaip nedidelį trūkumą yra racionaliausias“, – pastebėjo S. Mažionis.
Praėjus 2 metams, ridos suklastojimas bus laikomas dideliu trūkumu. Tad su automobiliu važiuoti negalėsite, mat techninių apžiūrų centrai jums paprasčiausiai neišduos reikiamos pažymos, leidžiančios su transporto priemone dalyvauti eisme.
Patikros metu bus nustatomi faktiniai transporto priemonės odometro rodmenys, kuriuos privalomosios techninės apžiūros kontrolierius matys transporto priemonės prietaisų skydelyje ir juos palygins su tais, kurie buvo paskutinį kartą fiksuoti Centralizuotojoje techninės apžiūros duomenų bazėje.
Be to, LTSA yra numačiusi, kokie sisteminiai ir netgi vartotojų elgesio pokyčiai turėtų įvykti.
„Per šį pereinamąjį laikotarpį sieksime detaliau įvertinti ridos sumažėjimo atvejų mastą šalyje, gilinsimės į šių atvejų priežastis. Taip pat suprantame komunikacijos svarbą siekiant pokyčių, todėl skatinsime vairuotojus domėtis planuojamo pirkti automobilio rida bei istorija.
Labai dažna situacija, kai vairuotojai tik techninės apžiūros centre sužino nemalonią naujieną – rida atsukta. Tačiau dažnas vairuotojas nuleidžia rankas ir negina savo kaip vartotojo teisių, o galbūt net nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje“, – situaciją įvertino S. Mažionis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad techninių apžiūrų tikrintojams nustačius suklastotą transporto priemonės ridą, vairuotojams prireiks pasikeisti odometrą ir nurodyti tikslius duomenis.
„Odometro keitimo atveju darbų atlikimo dokumentas nebus privalomas, o vairuotojai šią detalę galės pasikeisti ir patys, svarbiausia, kad rodoma rida nebūtų mažesnė, nei buvo užfiksuota praėjusios techninės apžiūros metu“, – sakė S. Mažionis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
