„Na, be abejo, tai yra Seimo apsisprendimas. Bet aš manyčiau, kad yra teisingas kelias apibrėžti tiksliau, aiškiau, kad nebūtų nereikalingų interpretacijų. Manyčiau, tai teisingas kelias“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė parlamento pirmininko Sauliaus Skvernelio inicijuotoms Seimo statuto pataisoms, kuriomis siūloma šiame teisės akte įtvirtinti pareigybes, kurioms būtini atitinkami leidimai dirbti su įslaptinta informacija. Šiuo metu tokia tvarka yra reguliuojama Seimo pirmininko potvarkiu.
Į Statutą siūloma įrašyti, kad Seimo pirmininkas turi teisę dirbti su bet kuria slaptumo žyma grifuota įslaptinta informacija. Tuo metu Seimo nariai išlaikytų ir šiuo metu galiojančią teisę dirbti su medžiaga, žymima „Riboto naudojimo“ – kai tai būtina jiems pagal vykdomas pareigas.
Seimui pritarus, Statute būtų įtvirtinta, jog leidimą dirbti su „Visiškai slaptai“ žymima informacija turėtų Seimo vicepirmininkai, opozicijos lyderis, Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Taip pat siūloma įtvirtinti reikalavimą turėti teisę dirbti su medžiaga, pažymėta grifu „Slaptai“, Audito, Ekonomikos, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų komitetams, ERK pirmininko pavaduotojams ir komiteto nariams. Pagal siūlomą projektą, teisę dirbti su slapta informacija privalėtų turėti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovai, tačiau iš šio komiteto narių to nebūtų reikalaujama.
Gauti leidimą dirbti su tokia informacija taip pat turėtų Antikorupcijos, Energetikos ir darnios plėtros komisijų vadovai. Tokį reikalavimą turėtų atitikti ir Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės ir Seimo laikinosios ar specialiosios tyrimo komisijų pirmininkai, pavaduotojai ir jų nariai.
Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas, pavaduotojas, ne tik šios delegacijos nariai, bet ir narius pavaduojantys politikai, kaip numatyta projekte, turėtų turėti teisę dirbti su slapta informacija.
S. Skvernelis taip pat siūlo nustatyti, kad tokiais atvejais, kai Seimo narys atitinkamo leidimo dirbti su slapta informacija negauna arba jį praranda, parlamento pirmininkas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas turėtų kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl parlamentaro patikrinimo.
VSD pateikus išvadą, kad Seimo nariui leidimas dirbti su įslaptinta informacija negali būti išduotas arba jo turėtas leidimas panaikinamas, Seimo pirmininkas inicijuotų politiko atleidimą iš pareigų.
Taip pat numatyta ir galimybė inicijuoti Seimo komiteto, komisijos ar kito padalinio sudėties pakeitimą, kuris neleistų užimti šių pareigų leidimo dirbti su įslaptinta informacija neturinčiam parlamentarui.
Pastaruosius Seimo statuto pakeitimus S. Skvernelis inicijavo po to, kai VSD prieštaravo, jog būtų išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui. Netrukus VSD pateikė dar vieną neigiamą išvadą – dėl „aušriečio“ Dainoro Bradausko.
Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – šiuo atveju, Seimo pirmininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!